aA
Anglies dioksido išmetimai Europos Sąjungoje pirmą kartą sumažėjo per pastaruosius ketverius metus, skelbia Europos aplinkos biuras (EEB). Ši žinia suteikia valstybių-narių vyriausybėms vilties įgyvendinti numatytus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita.
Tarša
Tarša
© Shutterstock

CO2 mažėja, tačiau ne Lietuvoje

Remiantis naujais Eurostato duomenimis, 2018-aisiais anglies dioksido emisijos ES sumažėjo 2,5 proc. palyginus su praėjusiais metais. Pirmą kartą per ketverius metus užregistravus emisijų sumažėjimą, Europos klimato kaitos tinklo direktorius Wendel Trio sakė, jog ES pagaliau pradėjo plėtoti ekonomiką, kuri mažina anglies dioksido emisijų kiekus.

„Dabar turime pradėti veikti ryžtingai, kad galėtume išvengti vis dažnėjančių ekstremalių oro sąlygų, maisto trūkumo ir ekonominio nuosmukio. Tam, kad visa tai neįvyktų, turime kasmet smarkiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį”, – kalbėjo W. Trio.

Naujieji duomenys rodo, kad anglies dioksido emisijos sumažėjo 20-yje ES šalių, o didžiausias sumažėjimas buvo užfiksuotas Portugalijoje – net 9 proc. Teršalų išmetimai augo tik 8-se valstybėse: Latvijoje, Maltoje, Estijoje, Liuksenburge, Lenkijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.

Ar pavyks pasiekti nulį?

„Naujai išrinktas Europos Parlamentas, nauja Europos Komisija ir visos ES vyriausybės turi pateikti naujas politikos kryptis bei numatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama kuo labiau mažinti emisijas bei remti ilgalaikį dekarbonizavimą”, – teigė W. Trio.

Anglis
Anglis
© Shutterstock

Aštuonios ES šalysBelgija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Portugalija – tiki, kad visai sumažinti anglies dioksido emisijas būtų galima iki 2050-ųjų. Šios valstybės pasirašė neoficialų dokumentą, kuriame taršos emisijų kiekio mažinimas yra numatomas kaip pagrindinis ateinančių metų ES tikslas.

„Kova su klimato kaita reikalauja išsamaus visų mūsų ekonomikos sektorių pertvarkymo. Tai ir iššūkis, ir didelė galimybė nustatyti ES kryptį siekiant efektyvaus ir socialiai teisingo perėjimo prie klimatui neuralios ekonomikos, kuri gali būti naudinga ekonomikos augimui, užimtumui, gyvenimo kokybei, visuomenės sveikatai bei biologinei įvairovei”, – rašoma žiniasklaidoje pasirodžiusiame minėtųjų valstybių laiške.

Pastarosios valstybės teigia, kad nulinis išmetamų emisijų kiekis gali būti pasiektas skiriant 25 proc. daugiau ES lėšų tiems projektams, kurie susiję su dekarbonizacija pramonės sektoriuje bei ekologija, aplinkosauga. Aštuntukas taip pat ragina Europos investicijų banką teikti finansavimą ekologiškiems ir tvariems verslams, skatinti investicijas į verslus, kovojančius su klimato kaita.

Anglis
Anglis
© Shutterstock

Kai kurioms narėms trūksta ryžto

Šią savaitę taip pat pasirodžiusi nauja analizė smerkia „rimtą įsipareigojimų trūkumą dėl kovos su klimato kaita” Italijoje, Vengrijoje, kaimyninėje Lenkijoje ir Rumunijoje. Nevyriausybinės ES organizacijos skelbia, kad šios valstybės nepateikė konkrečių transporto, žemės ūkio ir pastatų sektorių programų planų, kurie padėtų sumažinti emisijas ir galutinai privalėtų būti pateikti iki 2030-ųjų metų EK.

„Bendras šių planų ambicijų trūkumas yra nepriimtinas”, – sakė tarptautinės organizacijos „Carbon Market Watch politikos vadovė Agnese Ruggiero.

EEB priduria, kad mokyklų, biurų ir kitų darbo vietų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra būtinas norint pagerinti europiečių gyvenimo kokybę bei dar labiau sumažinti anglies dioksido emisijas. EEB teigia, kad nacionalinės vyriausybės turėtų būti susikūrusios ir naudoti kovos su klimato kaita planus, taip pat skirti lėšų pastatų atnaujinimui ir įvairiems sprendimams, kurie padėtų atsisakyti anglies, naftos ir dujų panaudojimo, o tuo pačiu ir sumažinti taršą.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.3636

Top naujienos

Analitikai su nerimu stebi įvykius Vokietijoje: šis scenarijus Europai pridarytų daug bėdos (396)

Labai tikėtina, kad po šį sekmadienį vykstančių rinkimų į Vokietijos parlamentą bus...

Raminta Rakauskė | D+

Metalo supirkinėtojai tokių kainų nebuvo matę nuo 2009-ųjų: gyventojai nešė viską, ką galėjo (2)

Kol dalies pramoninių metalų kainos po truputį sminga žemyn, kai kurių vis dar skaičiuoja...

Atvejų šuolis: Lietuvoje patvirtinti 1609 nauji koronaviruso atvejai, 9 žmonės mirė (6)

Lietuvos statistikos departamentas praneša naujausią informaciją apie per pastarąją parą...

Blogos žinios „valstiečiams“: po Skvernelio išėjimo populiarumas smuko žemyn (172)

Rugsėjį ekspremjerui Sauliui Skverneliui su bendražygiais palikus „valstiečių“ frakciją...

Tyrimas parodė, kaip skiepai nuo COVID-19 veikia nėščiąsias: to nesitikėjo patys mokslininkai (70)

Remiantis tyrimu, paskelbtu trečiadienį žurnale „American Journal of Obstetrics & Gynecology...

Pastarąją parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 36 migrantų, Baltarusijos pusėje – pabūklų šūvių garsai (22)

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai neleistinose...

Odontologės įvardijo dažniausius dantų priežiūros mitus: po šių naminių procedūrų galite likti bedančiai (3)

„Dantų balinimas kenkia“, „kuo stipriau valysi dantis, tuo jie bus švaresni“, „pas...

Nutylėta tiesa: olimpinį baseiną užliejo krauju, o vėliau prisipažino, kad nešioja ŽIV virusą (8)

Vienas iš dramatiškiausių olimpinių žaidynių istorijoje epizodų nutiko 1988 metų Seule,...

Sodiname žieminius česnakus: kokiomis taisyklėmis vadovautis, norint sulaukti puikaus derliaus

Žieminiai česnakai sodinami antroje rugsėjo pusėje arba spalio pradžioje. Parenkant sodinimo...

Orai: nauja savaitė atneš permainų (5)

Praslinkus aktyviam Atlanto ciklonui, šeštadienį nuo Skandinavijos priartės naujas žemo...