aA
Anglies dioksido išmetimai Europos Sąjungoje pirmą kartą sumažėjo per pastaruosius ketverius metus, skelbia Europos aplinkos biuras (EEB). Ši žinia suteikia valstybių-narių vyriausybėms vilties įgyvendinti numatytus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita.
Tarša
Tarša
© Shutterstock

CO2 mažėja, tačiau ne Lietuvoje

Remiantis naujais Eurostato duomenimis, 2018-aisiais anglies dioksido emisijos ES sumažėjo 2,5 proc. palyginus su praėjusiais metais. Pirmą kartą per ketverius metus užregistravus emisijų sumažėjimą, Europos klimato kaitos tinklo direktorius Wendel Trio sakė, jog ES pagaliau pradėjo plėtoti ekonomiką, kuri mažina anglies dioksido emisijų kiekus.

„Dabar turime pradėti veikti ryžtingai, kad galėtume išvengti vis dažnėjančių ekstremalių oro sąlygų, maisto trūkumo ir ekonominio nuosmukio. Tam, kad visa tai neįvyktų, turime kasmet smarkiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį”, – kalbėjo W. Trio.

Naujieji duomenys rodo, kad anglies dioksido emisijos sumažėjo 20-yje ES šalių, o didžiausias sumažėjimas buvo užfiksuotas Portugalijoje – net 9 proc. Teršalų išmetimai augo tik 8-se valstybėse: Latvijoje, Maltoje, Estijoje, Liuksenburge, Lenkijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.

Ar pavyks pasiekti nulį?

„Naujai išrinktas Europos Parlamentas, nauja Europos Komisija ir visos ES vyriausybės turi pateikti naujas politikos kryptis bei numatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama kuo labiau mažinti emisijas bei remti ilgalaikį dekarbonizavimą”, – teigė W. Trio.

Anglis
Anglis
© Shutterstock

Aštuonios ES šalysBelgija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Portugalija – tiki, kad visai sumažinti anglies dioksido emisijas būtų galima iki 2050-ųjų. Šios valstybės pasirašė neoficialų dokumentą, kuriame taršos emisijų kiekio mažinimas yra numatomas kaip pagrindinis ateinančių metų ES tikslas.

„Kova su klimato kaita reikalauja išsamaus visų mūsų ekonomikos sektorių pertvarkymo. Tai ir iššūkis, ir didelė galimybė nustatyti ES kryptį siekiant efektyvaus ir socialiai teisingo perėjimo prie klimatui neuralios ekonomikos, kuri gali būti naudinga ekonomikos augimui, užimtumui, gyvenimo kokybei, visuomenės sveikatai bei biologinei įvairovei”, – rašoma žiniasklaidoje pasirodžiusiame minėtųjų valstybių laiške.

Pastarosios valstybės teigia, kad nulinis išmetamų emisijų kiekis gali būti pasiektas skiriant 25 proc. daugiau ES lėšų tiems projektams, kurie susiję su dekarbonizacija pramonės sektoriuje bei ekologija, aplinkosauga. Aštuntukas taip pat ragina Europos investicijų banką teikti finansavimą ekologiškiems ir tvariems verslams, skatinti investicijas į verslus, kovojančius su klimato kaita.

Anglis
Anglis
© Shutterstock

Kai kurioms narėms trūksta ryžto

Šią savaitę taip pat pasirodžiusi nauja analizė smerkia „rimtą įsipareigojimų trūkumą dėl kovos su klimato kaita” Italijoje, Vengrijoje, kaimyninėje Lenkijoje ir Rumunijoje. Nevyriausybinės ES organizacijos skelbia, kad šios valstybės nepateikė konkrečių transporto, žemės ūkio ir pastatų sektorių programų planų, kurie padėtų sumažinti emisijas ir galutinai privalėtų būti pateikti iki 2030-ųjų metų EK.

„Bendras šių planų ambicijų trūkumas yra nepriimtinas”, – sakė tarptautinės organizacijos „Carbon Market Watch politikos vadovė Agnese Ruggiero.

EEB priduria, kad mokyklų, biurų ir kitų darbo vietų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra būtinas norint pagerinti europiečių gyvenimo kokybę bei dar labiau sumažinti anglies dioksido emisijas. EEB teigia, kad nacionalinės vyriausybės turėtų būti susikūrusios ir naudoti kovos su klimato kaita planus, taip pat skirti lėšų pastatų atnaujinimui ir įvairiems sprendimams, kurie padėtų atsisakyti anglies, naftos ir dujų panaudojimo, o tuo pačiu ir sumažinti taršą.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.3636

Top naujienos

Po siaubingų sprogimų Beirute prabilo sukrėstas liudininkas: viduje – tikra katastrofa po sprogimų – mažiausiai 50 žuvusiųjų ir 2,5 tūkst. sužeistųjų, papildyta 23.29 (424)

Galingų sprogimų, antradienį driokstelėjusių Beiruto uoste ir nuniokojusių didelę dalį miesto,...

91-erių Petrutės legendinis grybukų ir voveraičių receptas: juos pirko ir valgė visa Akmenė (58)

Ar pamenate tokias senovines ketaus keptuves , kuriose vaikystėje mamos kepdavo grybukus ,...

Tankūs lietaus debesys trauksis iš Lietuvos: jau netrukus grįš maloni šiluma (3)

Po drėgnesnės savaitės pradžios, šiandien šalies orus jau pilnai ims valdyti aukšto atmosferos...

Gali jį mylėti, gali jo nekęsti, bet Elonui Muskui sekasi tiesiog įspūdingai (131)

Nesvarbu, ar jis jums kelia simpatiją, ar antipatiją: šie metai Elonui Muskui yra fantastiški.

Lietuvius vilioja investavimo į NT naujovė, tačiau ekspertai ragina būti budriems: nepamirškite didelės rizikos (60)

Dėl finansinių iššūkių, patirtų koronaviruso pandemijai apėmus visą pasaulį, gauti paskolą...

„Barcos“ talentus pažinti norintis Šaras sugrąžino Pešičiaus nutrauktą tradiciją (23)

Buvusio Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Šarūno Jasikevičiaus darbai naujame klube...

Šių profesijų atstovai Lietuvoje uždirba mažiausiai: darbuotoja įvardijo dažną darbdavių gudrybę (130)

Kalbant apie ateities architektų, skrydžių oparatorių ir plastikos chirurgų kas mėnesį...

Neįtikėtini filmo „Kaligula“ užkulisiai: prodiuseris juostą pavertė pornografine režisieriui to nežinant, viena aktorių rasta negyva (12)

Filmą „ Kaligula “, kuriame vaidino garsūs aktoriai Malcolmas McDowellas, Peteris O’Toole ir...

Faktai apie seksą, kuriuos kiekviena moteris turėtų sužinoti iki 30 metų (29)

Štai ką reikia sužinoti apie seksą iki sulaukiant 30 metų – Health.com pateikia seksologų ir...

|Maža didelių žinių kaina