aA
Anglies dioksido išmetimai Europos Sąjungoje pirmą kartą sumažėjo per pastaruosius ketverius metus, skelbia Europos aplinkos biuras (EEB). Ši žinia suteikia valstybių-narių vyriausybėms vilties įgyvendinti numatytus įsipareigojimus kovojant su klimato kaita.
Tarša
© Shutterstock

CO2 mažėja, tačiau ne Lietuvoje

Remiantis naujais Eurostato duomenimis, 2018-aisiais anglies dioksido emisijos ES sumažėjo 2,5 proc. palyginus su praėjusiais metais. Pirmą kartą per ketverius metus užregistravus emisijų sumažėjimą, Europos klimato kaitos tinklo direktorius Wendel Trio sakė, jog ES pagaliau pradėjo plėtoti ekonomiką, kuri mažina anglies dioksido emisijų kiekus.

„Dabar turime pradėti veikti ryžtingai, kad galėtume išvengti vis dažnėjančių ekstremalių oro sąlygų, maisto trūkumo ir ekonominio nuosmukio. Tam, kad visa tai neįvyktų, turime kasmet smarkiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį”, – kalbėjo W. Trio.

Naujieji duomenys rodo, kad anglies dioksido emisijos sumažėjo 20-yje ES šalių, o didžiausias sumažėjimas buvo užfiksuotas Portugalijoje – net 9 proc. Teršalų išmetimai augo tik 8-se valstybėse: Latvijoje, Maltoje, Estijoje, Liuksenburge, Lenkijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Lietuvoje.

Ar pavyks pasiekti nulį?

„Naujai išrinktas Europos Parlamentas, nauja Europos Komisija ir visos ES vyriausybės turi pateikti naujas politikos kryptis bei numatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama kuo labiau mažinti emisijas bei remti ilgalaikį dekarbonizavimą”, – teigė W. Trio.

Anglis
Anglis
© Shutterstock

Aštuonios ES šalysBelgija, Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Ispanija, Švedija ir Portugalija – tiki, kad visai sumažinti anglies dioksido emisijas būtų galima iki 2050-ųjų. Šios valstybės pasirašė neoficialų dokumentą, kuriame taršos emisijų kiekio mažinimas yra numatomas kaip pagrindinis ateinančių metų ES tikslas.

„Kova su klimato kaita reikalauja išsamaus visų mūsų ekonomikos sektorių pertvarkymo. Tai ir iššūkis, ir didelė galimybė nustatyti ES kryptį siekiant efektyvaus ir socialiai teisingo perėjimo prie klimatui neuralios ekonomikos, kuri gali būti naudinga ekonomikos augimui, užimtumui, gyvenimo kokybei, visuomenės sveikatai bei biologinei įvairovei”, – rašoma žiniasklaidoje pasirodžiusiame minėtųjų valstybių laiške.

Pastarosios valstybės teigia, kad nulinis išmetamų emisijų kiekis gali būti pasiektas skiriant 25 proc. daugiau ES lėšų tiems projektams, kurie susiję su dekarbonizacija pramonės sektoriuje bei ekologija, aplinkosauga. Aštuntukas taip pat ragina Europos investicijų banką teikti finansavimą ekologiškiems ir tvariems verslams, skatinti investicijas į verslus, kovojančius su klimato kaita.

Anglis
Anglis
© Shutterstock

Kai kurioms narėms trūksta ryžto

Šią savaitę taip pat pasirodžiusi nauja analizė smerkia „rimtą įsipareigojimų trūkumą dėl kovos su klimato kaita” Italijoje, Vengrijoje, kaimyninėje Lenkijoje ir Rumunijoje. Nevyriausybinės ES organizacijos skelbia, kad šios valstybės nepateikė konkrečių transporto, žemės ūkio ir pastatų sektorių programų planų, kurie padėtų sumažinti emisijas ir galutinai privalėtų būti pateikti iki 2030-ųjų metų EK.

„Bendras šių planų ambicijų trūkumas yra nepriimtinas”, – sakė tarptautinės organizacijos „Carbon Market Watch politikos vadovė Agnese Ruggiero.

EEB priduria, kad mokyklų, biurų ir kitų darbo vietų energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra būtinas norint pagerinti europiečių gyvenimo kokybę bei dar labiau sumažinti anglies dioksido emisijas. EEB teigia, kad nacionalinės vyriausybės turėtų būti susikūrusios ir naudoti kovos su klimato kaita planus, taip pat skirti lėšų pastatų atnaujinimui ir įvairiems sprendimams, kurie padėtų atsisakyti anglies, naftos ir dujų panaudojimo, o tuo pačiu ir sumažinti taršą.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
3.3636

Top naujienos

Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas (262)

Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir...

Karbauskis: jei prezidente taps Šimonytė, ji su mumis elgsis kaip Grybauskaitė (328)

Į prezidentus kandidatuojantis ekonomistas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su...

Visoje Europoje daugybę metų ieškotas žmogžudyste įtariamas lietuvis pagaliau sučiuptas (8)

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiadienio pavakarę pranešė, kad...

Rusijos žiniasklaida Meilutytės žingsnyje įžvelgia sąmokslo teorijas (31)

Olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės žinia apie karjeros pabaigą dėmesio sulaukė ir Rusijos...

Kokių remonto darbų negalite daryti savo bute: gresia netgi baudos

Įsigiję naują būstą žmonės kartais nežino, kad negali su juo elgtis kaip panorėję. Niekas...

Vos kelios dienos po inauguracijos – netikėtas Zelenskio sprendimas papildyta 17.49 (51)

Ukrainos naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, vos kelios dienos po savo...

Kaliningrade prasidėjo bandymas „salos“ režimu: eksklavas atsijungia nuo rusiškos energetikos sistemos

Kaliningrado srityje trečiadienį prasidėjo suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo...

Naktį pabudusi moteris pasijuto kaip siaubo filme: vanduo į butą skverbėsi net pro rozetes ir šviestuvus (36)

2106 Eur, 2049 Eur, 725 Eur, 2380 Eur, 2 708 Eur – tai tik keletas sumų iš teismuose atsidūrusių...

Atleistas Bėrontas pripažino sulaukęs siūlymo tapti ministru (14)

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros...

Įvardino pinigų sumą, skirtą Jurijui sublizgėti „Eurovizijoje“: padėti panoro vos vienas rėmėjas (15)

Kalbos apie „Euroviziją“ nesibaigia net jai praūžus. Lietuviai aktyviai diskutuoja, kodėl ir...