Ketvirtadienį buvo pristatytas naujas renovacijos projektas – pirmojo Lietuvoje daugiabučio namo renovacija siekiant energinio efektyvumo klasės A+. Parodomasis projektas bus įgyvendintas Vilniuje, Latvių gatvėje, numeriu 54 pažymėtame daugiabutyje.
Renovacija
© DELFI / Tomas Vinickas

Padės sutaupyti iki 27 kartų

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos teigimu, nors renovacija Lietuvoje jau tikrai nėra naujiena, tačiau dauguma daugiabučių gyventojų sunkiai priima sprendimą renovuoti namus, o jį priėmę, deja, nesiekia maksimalaus rezultato – jiems priimtina būna ir valstybės nustatyta minimali C energinio naudingumo klasės riba.

Parodomojo A+ namo projekto pranešime spaudai skelbiama, jog planuojama, kad po renovacijos šildymo sąnaudos name sieks vos 8 kWh kvadratiniam metrui per metus. Tai reiškia, kad šildymo išlaidos sumažės net 27 kartus. Renovuojamo daugiabučio plotas apie 2200 kv. metrų, o namo renovacijos projektas parengtas pagal Vokietijos Pasyvaus namo instituto („Passivhaus“) sertifikavimo reikalavimus.

Asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis tikina, jog daugiabučio statybų darbai pradėti jau praėjusią savaitę, kurie turėtų pasibaigti iki Kalėdų. Kitų metų kovo pradžioje projektas turėtų būti visiškai pabaigtas. Parengiamieji Latvių g. 54 darbai vyksta nuo praėjusio lapkričio.

Aidas Vaičiulis
Aidas Vaičiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

A. Vaičiulio teigimu, gyventojai atsipirkimą jaus iškarto: „Jei žmogus mokėdavo po 100 eurų, tai lieka tik paskola – apie 60 eurų ir išlaidos už šilumą, kurios siekia santykinai mažą dydį – 5–7 eurai.“

Siekis – nuosava saulės jėgainė

Nusprendę modernizuoti namą, gyventojai buvo priėmę sprendimą pasiekti C energinio naudingumo klasės rodiklius. Tačiau pasidomėję apie renovaciją ir kaip galima būtų padaryti geriau, kreipėsi į Nacionalinę pasyvaus namo asociaciją. Pasikonsultavę ir gavę reikiamus atsakymus, daugiabučio gyventojai pakeitė priimtą sprendimą.

Pranešime spaudai skelbiama, jog namo gyventojus itin motyvavo sąnaudų sumažėjimas bei akivaizdžiai pagerėsiančios gyvenimo sąlygos, šviežio oro gausa, sumažėjusios sąskaitos už šildymą bei galimybė panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Ant pastato stogo bus įrengta saulės jėgainė, generuosianti elektros energiją bendriems namo poreikiams tenkinti.

„Dar vienas elementas, kuris yra labai svarbus ir kurį mes pabrėžiame – gaminantis vartotojas. Šitas namas irgi siekia turėti saulės elektrinę. Būdai ir galimybės, kaip tai bus padaryta jau yra – džiaugiamės, jog rinkoje atsirado įvairūs sprendimai – ne tik galima nusipirkti elektrinę, bet galima ją ir išsinuomoti. Formų yra visokių gauti energiją pigiau“, – pasakojo A. Vaičiulis.

Tačiau asociacijos direktorius iškarto papildė, jog atsinaujinantys sprendimai palengvina pasiekti tam tikrą energetinę pastato klasę, tačiau jie nėra visada būtini.

Daugiabučiai gali padėti įgyvendinti tikslą

Naujoje Nacionalinio energetinės nepriklausomybės saugumo strategijoje numatyta, jog: „<...> Iki 2020 metų, sukūrus palankią investicinę aplinką, bus ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą. Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvalaitis patikino, jog norint pasiekti šį tikslą, daugiabučiai būtų puiki išeitis.

„Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane numatytas tikrai ambicingas tikslas. Kadencijos pradžioje tokių gaminančių vartotojų buvo 300, taigi, tikimasi 100 kartų augimo. Birželio mėnesį turėtų būti pradėta teikti parama gaminantiems vartotojams – fiziniams asmenims. Numatytas biudžetas yra 3,3 mln. eurų, o 2019–2020 metais numatoma investicijų parama Europos Sąjungos investicijų lėšomis – numatomas biudžetas 17 mln. eurų.

Aš manau, jog ši vasara žymės ženklesnio gaminančių vartotojų augimo startą. Tačiau norint įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, matome, jog daugiabučių namų gyventojai yra didelė šalies populiacijos dalis ir čia matytumėme sinergiją su renovacija. Būtų puiku, jei šie ir kiti atsinaujinančios elektros energijos gamybos įrenginiai galėtų tilpti į renovacijos finansavimo rėmus. Tai labai paskatintų ir būtų tikrai naudinga“, – kalbėjo R. Kėvalaitis.

Rytis Kėvalaitis
Rytis Kėvalaitis
© DELFI / Andrius Ufartas

Gali tapti pirmuoju Rytų Europoje

A. Vaičiulio teigimu, jei bus patvirtintas dabar pareikalautas finansavimas, ir bus įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai, naujai renovuotas daugiabutis Latvių gatvėje galės vadintis ir pasyviu namu: „Bijome, jog namas atitiks visus reikalavimus, bet bus nesertifikuotas, nes pasyvaus namo sertifikavimo kaina turi didelės įtakos tokio sprendimo priėmimui.“

Sėkmės atveju, pabaigus projektą ir Vokietijoje veikiančiam „Passivhaus“ institutui patvirtinus Latvių g. 54 namo projektą, tai būtų pirmasis renovuotas daugiabutis ne tik Lietuvoje, bet ir Rytų Europoje, gavęs patvirtinimą, jog atitinka pasyviojo namo standartus.

Būtinas didesnis gyventojų įsitraukimas

Aplinkos ministerijos būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas patikino, jog šiuo metu kompleksiškai renovuota apie 2800 daugiabučių – daugelis jų C energetinės klasės – tai yra minimalus reikalavimas nustatytas įstatyme, valstybės paramai gauti.

„Ekspertų ir akademinės bendruomenės buvo ne kartą diskutuota, jog mūsų pastatų ūkis turi didelį šiluminės energijos taupymo potencialą. Yra konstatuota, jog visgi didžiausi šilumos nuostoliai patiriami ne tik šildymo grandyje – tai ir išoriniai atitvarai – sienos, stogas, langai.

Bene pagrindinė priežastis, kodėl ne visi renovacijos projektai būna tokie efektyvūs – užsakovo menkas žinojimas ir menkas dalyvavimas pačiame procese. Užsakovas – butų, kitų daugiabučių patalpų savininkai – jų aktyvesnis dalyvavimas, naudos ir efekto supratimas yra labai svarbus ir reikalingas“, – teigia R. Šveikauskas.

Ramūnas Šveikauskas
Ramūnas Šveikauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmauja ne didmiesčiai

Lietuvoje pirmauja Ignalinos savivaldybė, kurioje renovuoti beveik visi daugiabučiai. Būsto energetinio taupymo agentūros (BETA) direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė patikino, jog dabar 500 namų renovacija yra įgyvendinama, o prie 400 namų jau stovi pastoliai.

„Jei pažvelgtume į tuos projektus, kurie jau yra įgyvendinti, tai B klasės pastatai, procentine išraiška, sudarė apie trečdalį – 23 proc. atnaujintų pastatų, nors tokio reikalavimo iki 2015 metų sausio net nebuvo – reikalavimas buvo D klasė. C klasės pastatai sudarė 77 proc. visų atnaujintų pastatų ir labai mažą dalelytę turime D energetinės klasės pastatų. Galime džiaugtis, kad gyventojai yra sąmoningi, siekia ir pasiekia savų tikslų“, – duomenimis dalijosi G. Burbienė.

2017 metais buvo pateikti 527 projektai – iš jų vienas namas Utenoje sieks A++ klasės ir 233 namai, kurie sieks B energetinės klasės. G. Burbienė tikina, jog šioje srityje laimi ir figūruoja ne didmiesčiai – išskyrus Kauną, kuris pateikė virš 40 paraiškų – iš jų 24 namai sieks B klasės. Vilnius, G. Burbienės teigimu, atsilieka, čia B energetinės klasės sieks tik 8 daugiabučiai namai.

Gintarė Burbienė
Gintarė Burbienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Nors daugiabučio Latvių gatvėje renovacijos projektas unikalus, tačiau tai nebe pirmas kartas Lietuvoje, kuomet daugiabutis gyvenamasis namas renovuojamas į aukštesnę energinio naudingumo klasę nei reglamentuoja Lietuvos valstybė. Pirmasis tokio pobūdžio projektas buvo įgyvendintas 2016 metais – A. Mickevičiaus 9 numeriu pažymėtas daugiabutis, atlikus pastato modernizavimą, pasiekė A energinio naudingumo klasę.

Vilniaus Latvių g. 54 namo modernizavimo projektą iniciavo Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublikos Aplinkos bei Energetikos ministerijos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (26)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (847)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (40)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (136)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kosmetologė apie mitus, kuriais vis dar tikima: nutįsta rankos iki žemės paklausius tokių kalbų (5)

Kokia kosmetika yra iš tiesų saugi ir ar galime beatodairiškai griebti pirmą pasitaikiusi...

Vyras dantų protezų eilėje laukė 4 metus, tačiau nieko negavo: pasijaučiau kaip asocialus (23)

Kas nutinka, jeigu negauni pranešimo apie atsiųstą registruotą laišką, kuriame svarbus...

Baigiasi registracija į kitokią Lietuvą parodžiusį projektą „Bendruomenės 2018“: kviečiame balsuoti (1)

Baigėsi registracija į 133 aktyvių žmonių grupes subūrusį konkursą „Bendruomenės 2018“....

Naktį namo važiavusi mergina patyrė siaubą: jis mane persekiojo lyg pamišęs (30)

DELFI skaitytoja pasidalijo labai ją išgąsdinusiu įvykiu, kai vidurį nakties automobiliu...

Įtūžį sukėlusią žinią Sigitas Martinavičius iš žmonos išgirdo gulėdamas su ja lovoje (72)

Žiniasklaidoje pasirodžius publikacijoms apie pareikštus įtarimus smurtu artimoje aplinkoje,...

Už grasinimus susidoroti su DELFI žurnalistu Vitai Jakutienei skirta kardomoji priemonė (423)

Po straipsnio „ Pravieniškių mafija. Kruvina Kauno nusikaltėlių kova: „pupytės“ mylimasis...