aA
Zero waste“ yra judėjimas, gyvenimo būdas, o kai kam ir filosofija. Visų šį judėjimą sekančių žmonių tikslas yra vienas – vartoti bei naudoti viską taip, kad po mūsų liktų kuo mažiau atliekų, kurias sunku arba visai neįmanoma perdirbti.
Rasa ir Ramona
Rasa ir Ramona
© Asmeninio albumo nuotr.

Rasa ir Ramona – geros draugės, prieš kelerius metus pradėjusios rūšiuoti. Pamačiusios kiek daug plastiko jos sunaudoja, ėmė aktyviai apie tai kalbėti ir jų galvose gimė mintys apie „Nulą“ – vietą, kurioje kiekvienas gali rasti alternatyvų vienkartiniam plastikui. Apie „Zero waste“, atsakingą vartojimą savą tvarų verslą pasikalbėjome su Rasa Syminaite.

– „Nula“ – naujas lietuviškas prekės ženklas, propoguojantis „Zero waste“ filosofiją. Kaip gimė idėja įkurti tokią įmonę?

– Su Ramona nusprendėme kartu įkurti įmonę, nes apie plastiko taršą pradėjome aktyviai kalbėti jau labai seniai. Nuolat diskutavome apie atrandamus būdus plastiko kiekiui mūsų įpročiuose sumažinti bei apskritai apie šios problemos mastą. Ėmėme ieškoti alternatyvų – tvaresnių produktų mūsų kasdienybei.

Alternatyvų atradome, tačiau pamatėme, kad jas atrasti nėra taip ir patogu – jos išsibarsčiusios po skirtingas parduotuves, jų paieškos užtrunka. Todėl norėjome sukurti vieną patogią vietą vienkartinio plastiko alternatyvoms rasti. Taip ir pradėjome po truputį plėtoti nuosavo verslo idėją savo pokalbiuose, o praėjusiais metais nusprendėme nuo kalbų pereiti prie darbų.

Zero waste idėjos
Zero waste idėjos
© Shutterstock


– Kas labiausiai paskatino, stumtelėjo jus užsiimti prekyba tokia produkcija?

– Labiausiai paskatino savo pačių įpročių stebėjimas, tai yra – kiek daug pačios naudojome plastiko savo kasdienybėje ir buityje. Vonioje ir virtuvėje mus supa daugybė valiklių, šampūnų, dušo želė buteliukų, plastmasiniai ir nerūšiuojami dantų šepetėliai ar ausų krapštukai, pakuotės ir kiti vienkartinio plastiko daiktai, kuriuos panaudojame vieną kartą ir nesusimąstome, kokią įtaką padarome gamtai, juos išmetus.

Pradėjome domėtis šia tema ir pamatėme, kokio didelio masto yra ši problema – per metus mes pasaulyje pagaminame apie 500 mln. tonų plastiko. Apie 40 proc. iš jo yra vienkartinis, retai tinkamas perdirbimui, tad nusėda ant žemės ir vandenynuose. O kalbant apie Lietuvą, vienam lietuviui vidutiniškai tenka 22 kg plastikinių pakuočių per metus.

Sukūrėme „Nulą“ iš didelio noro skatinti sąmoningą vartojimą bei kurti švaresnę aplinką.

– Kaip sudominate žmones, neišmanančius ar nesidominčius naująja „Plastic free“ (liet. be jokio plastiko) filosofija?

– Siekiame žmones edukuoti – kalbėti apie plastiko taršą, kokie sprendimai priimami globaliai, siekiant ją sumažinti ir visada stengiamės kalbėti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad šią problemą mažintume.

Rasa ir Ramona
Rasa ir Ramona
© Asmeninio albumo nuotr.

Organizuojame ir renginius, kuriuose buriame bendraminčius, renkame šiukšles ir kartu kalbame apie rūšiavimą, plastiko perdirbimą – kai žmonės išgirsta apie plastiko taršą, jie dažnai noriai imasi pokyčių ir savo kasdienybėje.

– Jeigu plačiau, kokius renginius organizuojate?

– Savo renginiais siekiame suburti žmones ir plačiau kalbėti apie plastiko taršos problemą, pakalbinti žmones, kurie dirba įvairiuose projektuose, skatinančiuose mažinti plastiką bei gali apie tai papasakoti kitiems.

Norime kurti bendruomenę, užpildyti tam tikras žinojimo spragas, suburti visus bendram tikslui. Visą informaciją skelbiame savo „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, taip pat besidominčius informuojame ir naujienlaiškiais, kuriuos galima užsisakyti mūsų tinklalapyje. Ateityje tikrai planuosime dar daugiau bendruomenės renginių.

– Minėjote, kad žmonės, išgirdę apie plastiko taršą, dažnai patys noriai imasi pokyčių ir savo kasdienybėje, bet tikrai dažnai nutinka ir taip, kad žmonės „perdega“. Kodėl jie pasiduoda ir grįžta prie senųjų „švaistymo“ įpročių?

– Turbūt dažnai pasiduoda dėl to, kad alternatyvų vienkartiniam plastikui nėra taip lengva rasti – nuėjus į bet kokį prekybos centrą, ten vis dar matome daugybę vienkartinio plastiko „pagundų“. Todėl, kurdamos savo parduotuvę, norėjome padaryti apsipirkimą joje kuo patogesniu, kad žmogui nekiltų pagundų vėl nueiti vienkartinio plastiko keliu.

Ausų krapštukai
Ausų krapštukai
© Shutterstock

Taip pat, dažnai vienkartinio plastiko alternatyvos įsigyjimas yra brangesnis – tačiau žmonės neįvertina, kad šią alternatyvą jie naudos dešimtis ar šimtus metų, palyginus su vieną kartą panaudojamu plastiku, todėl jos atsipirks greičiau ir ištiesų bus pigesnės nei vienkartinis plastikas.

– Kaip manote, nuo ko reikėtų pradėti naujosios filosofijos propoguotojams?

– Aš kviesčiau pradėti nuo mažų žingsnių ir sąmoningai įsižiūrėti į savo aplinką – ar tikrai reikia to plastiko, kurį naudojate? Ar jis nėra perteklinis? Gal galima pabandyti medžiaginius maišelius vietoj plastmasinių, o vietoj perkamų buteliukų nešiotis savo vandens gertuvę? Galbūt galima turėti savo daugkartinį kavos puodelį, kurį naudotume kavai degalinėse, kavinėse.

Pabandykime, apskritai, sumažinti daiktų, kuriuos mes vartojame ir perkame, kiekį. Geriau turėkime mažai, bet kokybiškų daiktų ir tik tų, kurių tikrai reikia. Išties, žmogui užtenka itin mažai.

Labai svarbu turėti mintyse „reduce-reuse-recycle“ (liet. „sumažink-pernaudok-surūšiuok“) piramidę. Šis eiliškumas tikrai labai svarbus – svarbu stengtis plastiką ir bet kurį kitą daiktą pernaudoti maksimaliai daug kartų. Netgi jeigu naudojame tą plastikinį maišelį – naudokime jį dešimtis, šimtus kartų, kol jis tikrai bus nebetinkamas naudoti. O tada prisiminkime paskutinį vartojimo piraminės žingsnį ir tinkamai surūšiuokime.

– Ko dar trūksta Lietuvai, žengiant plastiko suvartojimo mažinimo linkme?

– Su plastiku konkuruoti yra sunku – jis itin universali ir pigi medžiaga – tačiau vis daugiau žmonių, šalių bei globalių kompanijų supranta, kad tokiais kiekiais plastiko vartoti mes nebegalime ir reikia keisti savo gamybos, verslo, vartojimo įpročius.

Plastikiniai indai
Plastikiniai indai
© Shutterstock

Šis suvokimas aktyviai atkeliauja ir į Lietuvą, čia matome besikuriančių verslo įmonių, iniciatyvų ar produktų, kurie skatintų plastiko taršos mažinimą. Tačiau, kad tai vyktų sparčiau, vis dar trūksta edukacijos apie šią problemą – pradedant tuo, kaip taisyklingai rūšiuoti, baigiant tuo, kokie produktai, panaudoti vieną kartą, niekada ir nebus surūšiuojami ar perdirbami.

– Europos Parlamente pritarta direktyvai dėl prekybos vienkartiniais indais, šiaudeliais ir ausų krapštukais nutraukimo nuo 2021-ųjų. Ar manote, kad tai pagerins esamą situaciją Europoje?

– Manau, kad tikrai pagerins – tai paskatins ne tik vartotojus, bet ir verslo įmones atkakliau ir aktyviau ieškoti tvaresnių sprendimų. Žinoma, lygiagrečiai su draudimais turime ir edukuoti visuomenę – erdvės tobulėti šiuo klausimu yra labai daug.

– Tai kas visgi turėtų imtis edukuoti visuomenę?

– Svarbu „neužmesti“ visos atsakomybės ir lūkesčių vienai institucijai, organizacijai ar valdžiai, o tada tiesiog laukti pokyčio. Visų pirma, pradėkime komunikuoti apie tai patys – savo šeimose, su partneriu, tėvais, kaimynais. Dalinkimės patarimais, kaip sumažinti plastiko produktų kiekį, atkreipkime dėmesį į vieni kitų vartojimo įpročius.

Vienas žmogus gali labai daug. Tai matau vien savo aplinkoje – daug draugų „įsikvėpė“ permąstyti savo plastiko ir apskritai vartojimo įpročius vien matydami mano namuose pritaikomus sprendimus, klausydami mano istorijų apie tai. Manau, kad geriausia ir paveikiausia komunikacija prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
4.0526

Top naujienos

Įvertinusi koronaviruso plitimo tendencijas, SAM skelbia naujas rekomendacijas keliaujantiems (5)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įvertinusi nerimą keliančias koronaviruso infekcijos...

Belgijos pareigūnų akiratyje dar viena lietuvių įmonė: sulaikyti vilkikai (70)

Belgijoje, Flandrijos regione, sulaikyta 18 transporto priemonių, priklausančių lietuvių įmonei....

Kaip atrodė valstybinis istorijos egzaminas: pabandykite išspręsti pateikiami visų egzamino užduočių atsakymai (5)

Antradienį, liepos 7 d., šalies abiturientai laikė valstybinį istorijos egzaminą . Jis nėra...

Vyriausybė spręs dėl kelionių į Rumuniją ir Bulgariją ribojimo (2)

Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti siūlymą uždrausti į Lietuvą atvykti iš Rumunijos...

Larkinas pakomentavo „Barcelonos“ veiksmus: jiems reikėtų įvesti NBA lygio algų kepurę (1)

Vienas geriausių Eurolygos krepšininkų, Stambulo „Anadolu Efes“ atstovaujantis gynėjas...

Skandalas dėl permirkusių vaikų Valstybės dienos minėjime: šitą lietų visi gerai įsimins (500)

Prie sostinės Karaliaus Mindaugo tilto tautiečiai vakar buvę susirinkę į tradiciniu tapusį...

Žydų bendruomenės atstovai prieštarauja dar vieno partizanų vado pagerbimui: tai dar nebaigtas klausimas, karas tęsiasi (80)

Liepos 1 dieną Geros valios fondo pirmininkai Faina Kukliansky ir rabinas Andrew Baker atviru...

Lietuva įsigis vaisto koronavirusui gydyti (44)

Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro , skirto koronaviruso infekcijai...

Edita Rouge

Nacionalinis lietuvių charakteris: karingieji ir nuolankieji

Lietuviai, kaip ir visos tautos, turi susiformavusį visai nacijai būdingą charakterį. Nors visi...

Miškuose pasipylė „žemės taukais“ vadinami grybai: atvejai, kada juos išrovus teks susimokėti solidžią baudą (7)

Kol dažnas grybautojas į pintinę dedasi tik tuos grybus, kuriuos grįžęs galės išsikepti ir...

|Maža didelių žinių kaina