aA
Kovo 23–24 dienomis Nyderlanduose vyko Baltijos Asamblėjos susitikimas žiedinei ekonomikai, jos įgyvendinimui bei plėtrai aptarti. DELFI pasidomėjo, apie ką buvo kalbamasi susitikimo metu?
Metalų rūdos kasimas
Metalų rūdos kasimas
© Shutterstock

Skirtingi požiūriai

Asamblėjos komitete, atsakingame už žiedinės ekonomikos klausimą, pirmininkavo Seimo narys, Energetikos komiteto pirmininkas Virgilijus Poderys, kuris patikino, kad Baltijos Asamblėja susitiko ir su kitais regioniniais dariniais – Šiaurės šalių bei Beneliukso Sąjungos atstovais.

„Viena pagrindinių susitikimo temų buvo žiedinė ekonomika. Kadangi tai labai plati koncepcija – temos irgi buvo plačiai nagrinėjamos. Viena iš jų – žiedinės ekonomikos suvokimas ir sąvokos apibrėžtis. Teigiama, jog tai tokia ekonomika, kuri palieka kuo mažiau atliekų, kuri kuo daugiau susidarančių atliekų perdirba.

Kiti sako, jog tai tokia ekonomika, kuri išvis gamina ir vystosi be atliekų. Kitaip sakant, yra ir platesnis ir siauresnis požiūriai į žiedinę ekonomiką“, – pasakoja V. Poderys.

Kodėl tai aktualu?

Pašnekovas patikina, kad tai šiuo metu aktualu yra todėl, kad atsižvelgus į tai, kaip dabar vystosi šiuolaikinė visuomenė, pastebima, kad po kelių dešimčių metų dar keli milijardai žmonių pradės vartoti taip kaip mes. Vadinasi, išteklių galiausiai pradės nepakakti.

„Iki šiol mes kalbėdavome apie naftą ir jos senkančius išteklius. Dabar jau kalbame apskritai apie visus žemiškuosius išteklius ir žaliavas. Visų jų ateityje neužteks. Iš to kyla fundamentalus poreikis gyventi beatliekinį gyvenimą.

Viena vertus, taip nebelieka sąvartynų, nėra atliekų, bet kita vertus, visi Žemės resursai naudojami daug kartų, daug ciklų, nepaliekant atliekų. Taigi, reikia aiškintis, kaip tai realizuoti. Manau, kad tai ir gyvenimo pobūdžio klausimas“, – teigia Seimo narys.

Virgilijus Poderys
Virgilijus Poderys
© DELFI / Tomas Vinickas

Procesui įgyvendinti pasitelkiami keli būdai

Kitoks gyvenimo stilius, V. Poderio teigimu, galėtų paspartinti žiedinės ekonomikos įsitvirtinimą: „Pavyzdys iš dalinimosi ekonomikos – sakykime, yra automobilis, kuriam pagaminti reikia labai daug resursų – ir metalo, ir elektronikos prietaisų. Tačiau, kai pasižiūrime, kiek laiko automobilis naudojamas, matome, kad jo naudojimo laikas sudaro apie 5 proc. Vadinasi, 95 proc. laiko automobilis nėra naudojamas, o Žemės resursų į jį yra sukišta begalė.

Žemės resursai yra švaistomi, todėl jais turime dalintis. Iš to ir iškyla dalinimosi ekonomika, kuri skatina mąstyti ir veikti taip, kad būtų kuo labiau tausojami ištekliai.“

Beatliekinę ekonomiką būtų galima dar labiau įtvirtinti užtikrinant galimybę panaudotą daiktą išrinkti, pavyzdžiui, telefoną. V. Poderys pasakoja, jog toks procesas vadinamas lego ekonomika, kuri teigia, jog elektronikos ir buitinius prietaisus būtų galima kuo lengviau išrinkti – visai kaip lego kaladėles – o išrinkus, išgryninti metalus ir kitas medžiagas, kurias būtų galima panaudoti dar ir dar kartą.

„Kitas pavyzdys, dabartinė gamintojų filosofija – kuo daugiau parduoti ir kad daiktas, galimai, kuo trumpiau tarnautų. Tačiau, kaip reiktų sukurti paskatų sistemą, kad gamintojai elgtųsi kitaip? Reikia reguliavimo, bendro mentaliteto keitimo.

Taip pat būtų galima įdiegti pakitusį naudojimo būdą – nuomą. Gamintojas arba jo atstovas yra savininkas ir jisai mums, vartotojams, nuomoja tam tikrą daiktą. Tokiu atveju, jo interesu tampa kuo ilgesnis jo gaminio veikimo laikas. Sakykime, jei taip būtų su skalbimo mašina – jai sugedus, detales perka ir jas keičia ne vartotojas, o gaminio savininkas, šiuo atveju – gamintojas“, – pavyzdžiais dalijasi V. Poderys.

Automobilių atliekos
Automobilių atliekos
© Organizacijos nuotr.

Deginti galimas žaliavas – draudžiama

Pašnekovo nuomone, kartu su ekonominiu mentalitetu turi keistis ir visuomeninis, emocinis. V. Poderys sutinka, jog įsitvirtinant žiedinei ekonomikai, žmonėms vertėtų permąstyti ir besaikio vartotojiškumo sukeliamas problemas. Žengti sparčiau žiedinės ekonomikos link, V. Poderio teigimu, labiausiai padėtų pirminis rūšiavimas bei mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, kurie turi atlikti savo funkcijas veiksmingiau bei prisidėti prie žaliavų panaudojimo antrą, trečią ar net penktą kartą.

„Kalbant apie atliekas, Belgijoje ir kitose šalyse, yra įstatymai, kurie sako, jog negalima deginti tų atliekų, kurios gali būti panaudojamos kaip žaliavos, tai tiesiog draudžiama. Lietuvoje dabar statome didelius pajėgumus turinčias deginimo jėgaines, kurios tik ir skatins deginti, bet neperdirbti – naudoti vėl iš naujo. Todėl mes ir sakome, jog tai pagrindinė deginimo grėsmė, kuri niekaip neįsirašo į žiedinės ekonomikos koncepciją“, – sako V. Poderys.

Pašnekovas pripažįsta, jog kai kurios vakarų Europos valstybės užtikrintai žengia šiuo keliu ir teigia, jog 2050-ieji metai bus žiedinės ekonomikos įgyvendinimo metai.

„Viso susitikimo metu keitėmės savomis patirtimis. Latvijos mokslininkė kalbėjo apie rūšiavimo situaciją ir kaip mums sekasi šioje srityje. Tačiau, sakykime, Islandija, žymiai toliau pažengusi – ten net ligoninėse taupomi ištekliai, tuo pačiu ir laikas.

Turime suprasti, kad žiedinė ekonomika yra ateitis ir į ją reikia investuoti jau dabar. Vakaruose ši idėja – jau „parduota“. Esu įsitikinęs, jog ir Lietuva 2050-aisiais jau bus pažengusi ir čia taip pat bus įgyvendinta žiedinė ekonomika. Juk esame Europos Sąjungos nariai ir tikrai bus gėda, jei mes šiuo keliu neisime“, – apibendrino V. Poderys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

5 mln. miestas grįžta į itin griežtą karantiną – užteko vos kelių klaidingų žingsnių (34)

Užteko tik kelių klaidingų žingsnių tvarkant keliautojų srautus, grįžtančius iš užsienio,...

Gamykla Jonavos rajone išaugo iki vienos didžiausių įmonių Baltijos šalyse: prekės pasiekia ir Tadžikiją (10)

Jonavos rajone, Čičinų kaime lietuviai vykdo valymo šluosčių ir kempinėlių gamybą, kurios...

Orai: lietaus mažai, bet šilumos taip pat nedaug (5)

Sekmadienį virš Lietuvos stiprės anticiklono daroma įtaka. Dangų dengs nepastovus debesų...

Policiją sudomino neįtikėtinas pasiūlymas: galiu pažadėti laimingą meilę, bet – tik už pinigus (110)

Jeigu nesiseka meilėje, nereikia nuleisti rankų, o geriau į jas įdėti krūvą eurų – akimirka,...

Garsus amerikiečių ekspertas įžvelgia pavojingas tendencijas: Europa bus neutralizuota (408)

Amerikietis Robertas Kaplanas, vienas ryškiausių mūsų dienų geostrategų, daugelio knygų...

NT vystytojo atstovas Martinkėnas: biurų rinka – kaip traukinys, kuris net atsiradus kliūčiai greitai nesustoja (20)

Lietuvoje paskelbus karantiną paslaugų sektoriaus darbuotojai persikėlė dirbti į namus. Lietuvai...

Lietuvos kaimo mirtis – pusės ūkių metinės pajamos iki 4 tūkst. eurų, 5 proc. pasiima 50 proc. paramos (264)

Laidoje Delfi 11 buvo įvardinti šokiruojantys skaičiai – pusė šalies ūkių per metus gauna...

Neatrastas lietuviškasis Provansas: vos už 2 eurus pasijusite lyg Prancūzijoje (27)

Norintiems iš arčiau šią vasarą pamatyti Provansą nereikia net išvykti iš Lietuvos. Biržų...

„Hyundai“ skrydis į pievas: vertėsi tris kartus, iš automobilio žmonės krito pro langus abu jaunuoliai reanimacijoje (34)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Karaliaučiaus gatvėje Vilniuje nuvažiavo nuo kelio ir...

Išsidalijus palikimą tarp brolių įsiplieskė karas: likau „biedniausias“ ir kalčiausias (26)

Yra pasaka kuri prasideda šitaip: „Gyveno trys broliai. Du protingi, o trečias...“ Taip, tas...

|Maža didelių žinių kaina