Europos Komisija ataskaitoje yra pastebėjusi, kad Lietuvoje nėra jokių mokesčių automobiliams arba kelių naudojimo mokesčio, kuris būtų taikomas privačioms transporto priemonėms. Nors kalbų apie tai būta šių metų pradžioje, tačiau mokestis transportui įvestas nebuvo.
© DELFI / Tomas Vinickas

Tuo metu kaimyninė Latvija lengviesiems automobiliams taiko du mokesčius. Pirmasis – registracijos, susietas su CO2 išmetimu arba su automobilio pagaminimo metais ir jo darbiniu tūriu. Antrasis mokestis siekia 40 eurų ir yra taikomas automobilių pardavėjams, kurie nedalyvauja netinkamų eksploatuoti transporto priemonių tvarkymo sistemoje.

Tarša yra pavojingesnė nei Ebola ar ŽIV virusas, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Naujausi organizacijos duomenys rodo, kad 1 iš 5 jaunesnių nei 5-erių metų amžiaus vaikų miršta dėl užteršto oro ir vandens.

Vienas iš reikšmingų taršos šaltinių yra transporto sektorius, kurio išmetamųjų medžiagų (šiltnamio dujos, azoto oksidai, kietosios dalelės ir pan.) kiekis sudaro apie ketvirtadalį arba 25 proc. visos taršos. „Regitros“ duomenimis, š. m. birželio mėnesį Lietuvoje buvo registruota apie 1,4 mln. transporto priemonių. Didesnė dalis jų – varomos dyzeliniais varikliais, kurie aplinką teršia kur kas labiau nei benzininės transporto priemonės.

Patys miestai turės spręsti, kaip mažinti automobilių sukeliamą oro taršą
© Corbis

Kitąmet daugiau atsakomybės savivaldybėms

Kaip rodo pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys, prasčiausia aplinkos oro kokybė yra didžiuosiuose šalies miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Čia fiksuojamos didžiausios kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido NO2, anglies monoksido (CO), kancerogeninio teršalo – benzo(a)pireno koncentracijos.

Aplinkos monitoringo duomenimis, oras labiau užterštas ten, kur intensyviausias automobilių eismas. Tokiose miestų vietose fiksuojamos didžiausios kietųjų dalelių koncentracijos, nustatoma daugiausia šio teršalo ribinės vertės viršijimų.

Siekiant tarptautiniuose ir ES teisės aktuose Lietuvai nustatytų oro taršos mažinimo tikslų 2020 m. ir 2030 m. įgyvendinimo ir vykdant LR Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą, Aplinkos ministerija organizuoja būsimą Vyriausybės tvirtinamą oro taršos valdymo planą, kuris turi būti parengtas kitąmet.

Jame pagal 2017 m. pakeistą Aplinkos oro apsaugos įstatymą galės būti nustatytos savivaldybių teritorijose taikytinos aplinkos oro taršos ribojimo ir jos neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimo priemonės. Oro apsaugos įstatyme numatyta, kad savivaldybės įpareigotos strateginio planavimo dokumentuose numatyti oro taršos mažinimo priemones, atsižvelgiant į įstatyme apibrėžtus prioritetus. Vienas iš jų – mažinti transporto sukeliamą taršą, mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinių transporto priemonių naudojimą, tuo pačiu išsaugant esamą viešojo elektra varomo transporto priemonių tinklą (aktualu dėl Vilniaus ir Kauno troleibusų) bei jį plėtojant.

Gautos pajamos – prevencijai

Linas Kranauskas iš žali.lt sako, kad taršos mokestį transportui palaiko, o idėją Lietuvai mokestį rengti pagal Vakarų Europos modelį vertina palankiai.

„Šis regionas šiuo metu pažangiausias, turint galvoje taršos prevenciją, klimato kaitos problemos suvokimą, į tai atsižvelgiančius urbanistinius sprendimus“, – komentavo L. Kranauskas.

Jo nuomone, svarbiausia, kad gautos pajamos būtų tikslingai panaudotos taršos prevencijai.
„Puiku, kad savivaldybės dabar skiria daugiau dėmesio dviračių takams, tačiau toliau atliekamas gatvių ir jų tinklo platinimas, neatsižvelgiant į Vakarų Europoje parengtas studijas, kurios parodė, jog tai didina privačių kelionių automobiliu kiekį; nekuriami apribojimai tranzitui per Vilniaus senamiestį ir kitas jautrias vietas kaip regioniniai parkai; nevystomos viešojo transporto sistemos – jos greičiau skurdinamos“, – pažymėjo žaliųjų atstovas.

Pašnekovas siūlo automobilius keisti, o ne papildyti alternatyvomis. Kalbėdamas apie pagalbines priemones transporto taršai mažinti jis įvardino, jog reiktų pasirūpinti dviračių susisiekimo tinklu, parengti šių transporto priemonių įsigijimo ir skatinimo programą, centrines gatves transformuoti į pėsčiųjų alėjas, investuoti į troleibusų sistemas, atkurti lietuviško troleibuso projektą, įvairiais būdais skatinti keliones pėsčiomis.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tarp priemonių – apribojimai eismui

Nors Londonas nėra vienas iš pirmaujančių miestų Jungtinėje Karalystėje ar pasaulyje pagal užterštumo rodiklius, tačiau nuo 2019 m. didmiestį planuojama paversti žemos taršos zona (angl. Ultra-Low Emission Zone (ULEZ)), rašo bbc.com. Sparčiai besivystančiame Oslo centre iki 2019 m. planuojama uždrausti automobilių eismą. Paryžius, Madridas, Meksikas ir Atėnai iki 2025-ųjų ketina drausti dyzelinių automobilių ir sunkvežimių eismą.

Tuo metu taršos mokestis pasaulio didmiesčiuose taikomas jau kurį laiką. Londone „Euro 4“ normų neatitinkantiems automobiliams jis buvo įvestas 2005-aisiais. Visai neseniai, spalio 23 d., miesto meras Sadiqas Khanas paskelbė apie naujo „T-Charge“ mokesčio (11,24 Eur (10 GBP)) startą, kuriuo siekiama sumažinti oro taršą mieste ir skatinti vaikščiojimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar naudojimąsi viešuoju transportu. Darbo valandomis, nuo 7 iki 18 val, senesnių transporto priemonių vairuotojai kartu su spūsčių mokesčiu (12,92 Eur (11,5 GBP)) paklos apie 24,15 Eur (21,50 GBP).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žudikų ir prievartautojų gauja, kuriai pakluso ne tik kaliniai, bet ir kalėjimo prižiūrėtojai

Lietuvos kalėjimų sistemoje – precedento neturintis skandalas: į nusikalstamą susivienijimą...

Savaitės orai: bus labai tvanku (14)

Pirmadienio dieną Lietuvoje bus nepastoviai debesuota. Daugelyje pietinių ir rytinių rajonų...

Keturių mažamečių mama kaimu grožisi valydama kaminą (66)

Vaikštome su Daiva Mikelioniene jos šeimos sodyboje Verstaminų kaime. Apžiūrėti visam turtui...

Prakeiksmas yra ne juokai: ar tai tikrovė, ar tik silpnų žmonių baimės? (136)

Kunigas egzorcistas Arnoldas Valkauskas DELFI teigia, kad prakeikti galima tik tuos, kurie yra...

Turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių (376)

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje...

Nicko Cave'o koncertas „Positivus“ festivalyje: pravirkdyta publika, roko manifestas ir neįprastas dėmesys fanams (1)

Šių metų „ Positivus “ festivalis stebino įspūdingais pasaulinio garso vardais ir...

Už Atlanto žalgirietis Daviesas – rezultatyvus ir naudingas draugiškame turnyre (10)

Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Brandonas Daviesas savaitgalį pradėjo kovas draugiškame...

Ligoninių pertvarka: žmonės bijo, kad susirgę nebeturės kur eiti (66)

Seimui rengiantis spręsti, ką daryti su prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymais pataisyti...

Jau po poros metų tokių specialistų paklausa išaugs triskart (21)

Vos už poros metų – 2020-aisiais – Lietuvoje reikės nemažiau kaip 300 informacinių sistemų,...

Po Trumpo ir Putino susitikimo – nedviprasmiškas JAV signalas Rusijai: mes jus stebime (764)

Ar Rusija, JAV prezidento nuomone, yra priešininkė? Tokio klausimo kelis sykius pastaruoju metu...