aA
Žiemai ir toliau „šiepiant šalčio dantis“ su nerimu laukiame sąskaitos už šildymą. Išlaidos už šilumos suvartojimą sudaro apie 80 procentų visų būsto energijai skirtų išlaidų. Kaip galime padidinti šilumos vartojimo efektyvumą ir sumažinti šildymo sąskaitas?
Radiatorius
© Shutterstock

Didžiausi šilumos nuostoliai butuose patiriami per langus, balkonus, namo sienas, stogą, įvairias sandūras, tokias kaip vandens nutekėjimo ar ventiliacijos kanalų. Taip pat šiluma nuteka ir per patalpų duris.

Šilumos energija reikalinga ne tik tinkamos temperatūros patalpose palaikymui, bet ir šilumos nuostolių kompensavimui, todėl šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose ir kituose pastatuose priklauso nuo pastatų būklės – kuo ji prastesnė, tuo už šildymą mokėsite daugiau.

Pastatai skirstomi į kategorijas

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) technologijų ekspertė-konsultantė Ramunė Gurklienė teigia, jog paprastais būdais tikrai galima padidinti komfortą namuose ir padidinti šildymo efektyvumą, tačiau žymaus pasikeitimo šildymo sąskaitose be rimtesnių permainų ir investicijų nevertėtų tikėtis.

„Sąskaita už šilumą susidaro iš nustatytos kainos ir šilumos suvartojimo. Kainą nustato Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija (VKEKK), o šilumos suvartojimas priklauso nuo to, koks jis yra gyvenamajame pastate. Pastatai, kurie yra nauji, turi gerus langus, nesenas, sandarias sienas, be abejo, suvartoja mažiausiai šilumos energijos.

Pastatus pagal šilumos suvartojimą skirstome į keturias kategorijas (pirmoji – taupiausia, ketvirtoji – daugiausiai sunaudojanti šilumos energijos – DELFI). Didžioji dauguma gyvenamųjų daugiabučių priklauso trečiajai kategorijai – sovietmečiu statyti pastatai. Namai, kurie pasinaudojo parama ir buvo renovuoti, iš trečiosios kategorijos iš karto peršoko į pirmąją – šilumos energijos kiekis buvo sumažintas ir sąskaitos už šildymą žymiai sumažėjo“, – pasakoja R. Gurklienė.

Žymiai sutaupyti padės ir dalinė renovacija

Jeigu dėl pilnos namo renovacijos susitarti nepavyksta, R. Gurklienė teigia, jog LŠTA yra pasiūliusi „Daugiabučių namų modernizavimo programą“, kuria pasinaudoję gyventojai gali atlikti dalinį daugiabučio atnaujinimą: „Vadinamajai lengvajai renovacijai užtenka susibalansuoti pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas – pastatyti balansinius ventilius. Tai daroma tam, kad nebūtų taip, jog vienas butas yra peršildomas, o kiti, likusieji šąla.

Tam reikalingos palyginti nedidelės investicijos, kurios jau leistų pasiekti žymesnį sutaupymą, taip pat šiam atnaujinimui yra skiriama ir parama.“

R. Gurklienė sutinka, jog pasikeitus daugiabučio namo laiptinėje esančius langus, įsistačius sandarias duris tikrai galima sumažinti šilumos energijos suvartojimą. Pašnekovė priduria, jog daug kas priklauso ir nuo šilumos punktų, esančių daugiabučiuose: „Dabartiniai šilumos punktai dar ne visi yra automatizuoti. Pagal išorės temperatūrą automatizuotame šiluminiame punkte yra paduodamas mažesnis srautas šilumos į pastatą.

Tokie pastatai jau iš karto, automatiškai suvartoja mažiau šilumos energijos. Senieji, elevatoriniai šilumos punktai nuolatos tiekia vienodą šilumos kiekį. Šiuo metu apie 80 proc. šilumos punktų jau yra modernizuoti.“

Vilniaus miesto savivaldybės oficialiame tinklalapyje teigiama, jog sostinėje dar yra likę apie 300 neautomatizuotų šilumos punktų.

Komfortą gali mažinti ir besikaupiančios dulkės

Padidinti šilumos vartojimo efektyvumą galima ir pasitelkus kelias paprastesnes priemones. Pirmiausia, dėmesį reiktų atkreipti į sandarinimą – reiktų rinktis sandarius, naujus langus bei balkono duris, nes pro juos patenka nemažai šalto oro. Speciali, stiklinė langų plėvelė gali pakelti bendrą buto temperatūrą 1–2 laipsniais, ji atspindi infraraudonuosius spindulius į abi puses – vasarą ji neleidžia patalpoms prišilti, o žiemą sulaiko šilumą iš vidaus.

Kartas nuo karto vertėtų nuvalyti dulkes nuo radiatorių – dulkės neleidžia gerai cirkuliuoti orui ir šilumai. Nuo besiskverbiančio šalčio per langus galima apsisaugoti juos vakare uždengiant žaliuzėmis ar užuolaidomis.

Tam, kad nuo radiatoriaus sklindanti šiluma labiau tektų kambariui, o ne šalia esančiai sienai, už jo rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius, foliją primenančius, ekranus. Pastarieji atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir gali padidinti patalpos temperatūrą 1–2 laipsniais.

Vertėtų pasirūpinti ir namo laiptinės langais. Kaip jau buvo minėta, pakeitus senus laiptinės langus naujais, įstačius sandarias duris, šilumos sunaudojimo kiekis gali sumažėti iki keliolikos procentų. Žinoma, namuose nereiktų radiatorių užstatyti baldais, kurie trukdytų šilumos apykaitai.

Gyvenantiems bute su aukštomis lubomis patartina įsigyti lubų ventiliatorių – šiltas oras kyla į viršų, todėl dažnai tokiuose butuose būna kiek vėsiau, o lubų ventiliatorius gali padėti palaikyti vienodą temperatūrą visame kambaryje. Tačiau kad ventiliatorius stumtų šiltą orą nuo lubų žemyn, reiktų pakeisti jo sukimosi ašmens kryptį. Beje, naudojantis gartraukiu ir kitomis vėdinimo sistemomis reiktų būti atsargiems – naudoti tiek, kiek reikia, nes pastarieji įrenginiai taip pat gali ištraukti patalpoje esančią šilumą.

Nors gyventojai, namuose jau turintys autonominį šildymą, šilumą vartoja žymiai taupiau, tačiau jiems sutaupyti gali padėti termostatas – automatiškai veikiantis temperatūros reguliatorius.

„Šiokios tokios reikšmės, sakykime, šilumą atspindinčios plėvelės už radiatoriaus klijavimas, šilumos suvartojimo kiekiui turi, tačiau tai tikrai žymiai sąskaitų nesumažintų. Šie būdai gali paversti šilumos vartojimą efektyvesniu, tačiau manau, jog gerokai žymesni rezultatai būtų pastebimi atnaujinus sistemas. Sekantis žingsnis būtų pastato apšiltinimas, kad gaunamas šilumos kiekis nebūtų prarastas per senas namo sienas“, – apibendrina R. Gurklienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kritikuoja valdžios ryžtą grąžinti skolą „Žalgiriui“: kada prisimins mokesčių mokėtojus? (101)

Kiek didesnė nei pusės milijono eurų premija įkris į „Žalgirio“ klubo kišenę už 1999...

Prezidentiniai reitingai: Nausėdai ant kulnų lipa dar du kandidatai (3)

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai....

Seimas priėmė pataisas dėl partijų finansavimo – socialdarbiečiams bus skiriama dotacija (155)

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas dėl partijų finansavimo – rinkimuose nedalyvavusiai...

Metų seklys: sužvėrėjusių jaunų žudikų gaują sučiupo sostinės kriminalistai (11)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Pasiskiepijau nuo gripo ir susirgau: kas atsitiko?

Kosulys, sloga, karščiavimas. Gripas ar tik peršalimas ? Nors su abiem nereikėtų juokauti,...

Prancūzijos pilyje sulaikytas „negyvas“ ukrainietis (5)

Prancūzijos policija suėmė neįvardijamą „aukšto rango“ ukrainietį, kuris tariamai...

Opozicija kerta Skverneliui: dėl galimo priesaikos sulaužymo nori šaukti neeilinį posėdį pildoma (145)

Ketvirtadienį Seime vyko bendras opozicinių frakcijų posėdis, į kurį buvo kviečiamas ministras...

Kodėl astronautai nesiprausia duše: 10 faktų apie gyvenimą nesvarumo būsenoje (2)

Miegas vertikalioje padėtyje, plaukų kirpimas dulkių siurblio pagalba. Gyvenimas orbitoje labai...

CNN: palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija sparčiai modernizuoja karinius objektus Kaliningrade analitikai: atnaujintos branduolinių ginklų saugyklos (319)

Sprendžiant iš kanalui CNN perduotų kosminio palydovo kameromis užfiksuotų vaizdų, Rusija...