aA
Tądien važiuojant link Pagėgių jau iš toli pasitiko besisukančios vėjo jėgainių mentės. Vėjas nebuvo stiprus, tik 8–9 metrai per sekundę. Artėjant prie vienos iš jėgainių, akį džiugino dar žydintys dobilų laukai ir dirbamos ūkininkų žemės. 22 580 veikimo valandų – tiek laiko sukosi jėgainė, į kurios viršų pasikėlė ir DELFI.

Pagėgiai 13“ – didžiausias vėjo jėgainių parkas Baltijos šalyse, kurį sudaro 30 jėgainių. Bendra šio parko galia sudaro 73,5 MW. Parko metinė gamyba – 191 mln. kilovatvalandžių – maždaug tiek elektros energijos per metus sunaudoja Alytaus miestas. Aplankytosios jėgainės galingumas 3 MW, per metus ji pagamina apie 7 mln. kilovatvalandžių – tiek elektros užtektų 1000 namų ūkių.

Vieta jėgainėms pasirinkta neatsitiktinai

Šis vėjo jėgainių parkas išsidėstęs 2 500 ha plote, kiekvienai jėgainei skirtas 0,6 ha sklypas. Jėgainių sklypai buvo nupirkti iš vietinių ūkininkų, kurie, anot vėjo jėgainių parko vadovo Pauliaus Saltono, šią žinią sutiko gana teigiamai. „Ūkininkai žinojo, kad čia stovės jėgainės, bet sutiko šią žinią teigiamai. Juk aplinkui vis dar ūkininkauja žmonės, tam jėgainės netrukdo – čia ir kviečiai ir kukurūzų laukai aplink”, – pasakoja Paulius.

Pagėgių̨ savivaldybė vėjo jėgainių̨ parko statybai pasirinkta dėl vadinamojo „Marių koridoriaus“ – gamtinio reiškinio, kuris pasireiškia tuo, jog čia pučia stipresni vėjai nei vidutiniškai Lietuvoje. Parko planavimas prasidėjo dar 2011 metais, o statybos buvo baigtos 2016-aisiais.

Vėjo jėgainėmis nuolatos rūpinasi ir prižiūri 6 darbuotojai. Tačiau čia yra nemažai kompanijų, teikiančių kitas reikalingas paslaugas, tarp kurių – paukščių ir šikšnosparnių stebėjimas, kelių ir aikštelių priežiūra, žolės pjovimas, įmonės administravimo paslaugos.

Beje, profesionalūs ornitologai kasmet važinėja ir stebi vėjo jėgainių parko teritoriją, registruoja, ar nėra netoliese jėgainių kritusių paukščių, ar nekinta paukščių migravimo keliai šalia jėgainių. Visgi, jėgainėje mus pasitikę darbuotojai teigia, kad keliuose žūsta žymiai daugiau gyvūnų, nei prie visų jėgainių kartu sudėjus.

Prieš įsidarbindamas bijojo aukščio

Poveikio aplinkai – gyvūnams, žmonėms – vertinimas atliekamas dar prieš vėjo jėgainių statybą, būtina įsitikinti, ar pastatytos jėgainės nekenks vietiniams gyventojams – ar netrukdys arčiausioje gyvenvietėje esantiems žmonėms jėgainės sukeliamas garsas bei besisukančių menčių šešėliavimas. Jei yra nustatoma, kad neigiamas poveikis tiek žmonėms, tiek gyvūnams visgi yra, tuomet jėgainės statybos yra perkeliamos.

„Pagėgiai 13“ parke ne visos jėgainės yra vienodos, pavyzdžiui, 8 iš jų yra žemesnės todėl, kad nesutrikdytų Rambyno kalno kraštovaizdžio.

„Minėtieji 6 darbuotojai čia dirba kasdien, savaitgaliais turi budėjimus. Tokių darbuotojų nėra sunku surasti. Jų išsilavinimas – elektrikas-mechanikas. Dar viena svarbi sąlyga, kad žmogus nebijotų aukščio ir mokėtų dirbti komandoje”, – patikino P. Saltonas.

Modestas Dvarionas
Modestas Dvarionas
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau penkerius metus vėjo jėgainėse elektriku-mechaniku dirbantis Modestas Dvarionas pasakoja, kad niekada negalvojo apie darbą vėjo jėgainėje: „Baigiau elektronikos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir ieškojau darbo. Pamačiau skelbimą, jog ieško tokios specializacijos darbuotojų, nusprendžiau pabandyti.

Ar aukščio bijojau? Bijojau, bet atėjus porą savaičių mokėmės visų saugumo reikalavimų, mokėmės laipioti, studijavome pačias vėjo jėgaines, jų mechanizmus. Dabar visiškai pripratau ir nebebijau, kad ir nėra ko.”

Vėjo jėgainėse būtina dirbti dviese

Modestas pasakoja, kad savo kompetencijas vėjo jėgainėse dirbantys darbuotojai nuolatos gerina – baigia įvairius kursus – saugumo, sparnų, liftų, kopėčių ir pan. Taip pat dirbant tokį darbą Modestui tenka pakeliauti ir po kitas šalis bei tvarkyti jų vėjo jėgaines: „Važiuoju ir į Lenkiją, Vokietiją, Latviją, ir į Estiją tenka važiuoti. Keliaujame. Su daug žmonių susipažįstu.”

Vėjo jėgainėse dirbama ne po vieną, o po du – tai vienas iš saugumo reikalavimų. Jei kas nors nutiktų kolegai, pirmiausia kitam darbuotojui tektų juo pasirūpinti, suteikti pirmąją pagalbą, o tuomet iškviesti greitąją.

Paulius Saltonas
Paulius Saltonas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Atvykdamos greitosios gali nerasti tam tikros jėgainės taip greitai, todėl iškvietus greitąją reikia važiuoti jos pasitikti. Jėgainės neturi adresų tik koordinates”, – patikina Paulius. Vis dėlto P. Saltonas sako, kad jokių didelių nelaimių ar sužeidimų nėra pasitaikę.

Apskaičiavo, kada atsipirks milijoninės investicijos

Į vėjo jėgainių parką Pagėgiuose investuota apie 110 mln. eurų. Vėjo jėgainių parko statyba truko dvejus metus. Įrengiant parke esančių vėjo jėgainių pamatus buvo iškasta apie 20 tūkst. kubinių metrų grunto. Pamatams įrengti buvo panaudota beveik 2 tūkst. tonų armatūros ir daugiau nei 15 tūkst. kubinių metrų betono. Statant jėgaines yra sumontuojami du kranai, siekiantys 160 metrų aukštį, kurie statybvietėje yra sumontuojami per porą savaičių.

„Vienos jėgainės kaina svyruoja – ji priklauso nuo jėgainės pajėgumo, gamintojo. Vidutiniškai skaičiuojama, kad 1 MW vėjo jėgainė kainuos nuo 1 iki 1,5 mln. eurų. Ši jėgainė, kurioje lankomės kainavo apie 4,5–6 mln. eurų.

Ji stabili, neturi greičių dėžės, kuri dažniausiai tampa visų gedimų priežastimi. Šis bokštas gelžbetoninis ne plieninis, todėl gali būti aukštesnis, bet jo statyba trunka ilgiau, bet jis ilgaamžiškesnis, atsparesnis vėjui – ne taip linguoja. Tai pagrindiniai privalumai. <...> Esame paskaičiavę, kad investicijos atsipirks per 12 metų”, – papildo P. Saltonas.

Jėgainės viduje – lyg kosminiame laive

Didžiausiame Lietuvoje vėjo jėgainių parke sukasi ir keletas jėgainių su kiek neįprastomis juodomis mentėmis. Šios vėjo jėgainės, pasak Pauliaus, tiesiog yra dėvėtos, atvežtos iš Vokietijos. Beje, jei sugenda viena iš vėjo jėgainės menčių, keičiamos yra visos mentės. Anot Pauliaus, taip yra todėl, kad kiekviena iš menčių yra gaminama viena po kitos iškart, vienodo svorio, tam, kad būtų užtikrinta pusiausvyra.

Ant vėjo jėgainių menčių esančios raudonos juostos, anot P. Saltono, reikalingos dėl aviacijos: „Todėl pasienio ruože beveik visos vėjo jėgainės turi šias juosteles ant menčių. Toks menčių žymėjimas privalomas ir jėgainėms, kurios stovi miestuose.”

Vėjo jėgainės aukštis, kurioje tądien teko lankytis DELFI, yra apie 183 metrus – 133 metrus sudaro vien tik jėgainės bokštas, o pats sparnas yra dar 50-ies metrų ilgio. Į 120 metrų aukštį mus pakelia liftas, kuris juda pakankamai greit – į viršų pakylame per 6–8 minutes. Vėjo jėgainės bokšto viduje esančiu liftu vienu metu gali kilti du žmonės – abu keleiviai privalo karabinais prisisegti „prie lifto” – tai vienas iš saugumo reikalavimų.

Vėjo jėgainės viduje
Vėjo jėgainės viduje
© DELFI / Andrius Ufartas

Likusius 10 metrų iki pat naselės reikia lipti pačiam kopėčiomis, taip pat prisisegus dviem karabinais. Užlipus į pačią jėgainės „nosį” galima pasijusti lyg kosminiame laive – čia pilna įrenginių, laidų, įvairiausių mechanizmų, dėl kurių veikia jėgainė.

Jėgainei „vadovauja” keistas prietaisas

Palipus dar kelis laiptelius kopėčiomis, pro jėgainės viršuje esantį liuką užlipame ant pačios vėjo jėgainės naselės. Po kojomis atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas – tolumoje besisukančios kitų vėjo jėgainių mentės, keliu važiuojantys automobiliai, ūkininkų dirbami laukai bei vietinių gyventojų namai.

Šalia mūsų ir anemometras – prietaisas, skirtas matuoti vėjo kryptį bei greitį, kurį turi kiekviena vėjo jėgainė. Šis ultragarsinis matuoklis „vadovauja” jėgainei – tik dėl anemometro pateiktų duomenų ji pasisuka tam tikra kryptimi bei pasuka ir savo mentes tokiu kampu, kad būtų kuo geriau „sugaunamas” vėjas ir taip pagaminama kuo daugiau energijos.

Anemometras
Anemometras
© DELFI / Andrius Ufartas

„Būna, kad žiemą šie anemometrai apšąla, tuomet tenka eiti ir tuos ledus nudaužyti. Kai kur būna net šildytuvai įmontuoti šiems anemometrams. Esu matęs kolegų rodytą nuotrauką, kurioje milžiniškais ledais apšalęs anemometras, nepatikėsite kur – Turkijoje!

<...> Šiaip gedimų pasitaiko įvairių – reikia ką nors pataisyti, pakeisti. Ką dažniausiai reikia daryti – negalėčiau išskirti, visko po truputį”, – ant jėgainės viršaus sėdėdamas pasakojo M. Dvarionas.

Vėjo jėgainių parkui vadovaujantis P. Saltonas vėjo energetikos srityje dirba jau 8 metus, per šį laiką pašnekovas pastebėjo, kad vėjo jėgainės tampa galingesnės, aukštesnės, jų sparnai vis ilgesni – taip didėja jėgainių efektyvumas. Jis, anot pašnekovo, didės ir ateityje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pagaliau pergalė: klampiame mūšyje „Žalgiris“ patiesė „Panathinaikos“ (344)

Penktadienį Eurolygos centrinėje 19-o turo akistatoje Kauno „Žalgiris“ (8/11) nutraukė...

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (21)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

Ant raudonojo „Žmonių“ apdovanojimų kilimo – būrys garsiausių Lietuvos šou pasaulio atstovų (212)

Penktadienio vakarą Nacionaliniame operos ir baleto teatre rinkosi garsiausi šou ir kultūros...

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (44)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (2)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...

Emigrantai galėjo būti įtraukti į automatinį kaupimą – ragina pasitikrinti (110)

Išvykę iš šalies, tačiau to nedeklaravę ir kadaise išsiėmę, bet nepanaikinę individualios...

Vietos gyventojai pakraupo sužinoję, kas iškirto jų mišką: valstybinei institucijai gresia nemenkos baudos (237)

Vilniečiai nustėro, kai pamatė, kad medkirčiai įsisuko į jų pamėgtą miškelį. Tačiau dar...

Prabangų apdovanojimų vakarą sutrikdė incidentas: iš garsenybių besityčiojęs „šuo“ išvytas su apsauga (125)

Penktadienio vakarą prabangiame „Žmonių“ apdovanojimų renginyje Nacionaliniame operos ir...

Ar įmanoma vyrą išmokyti būti geru tėčiu? (3)

Kas vyrus įkvepia aktyviai įsitraukti į šeimos gyvenimą? Nuoširdžiausią savo dėmesį skirti...

Sibire – operacija „Patrauk kalną“: 11 priekabų sprogmenų, didžiulis „An-124“ ir keturi „Il-76“ (88)

Rusijoje sukama galvas, kaip sunaikinti didžiulę nuošliaužą, blokuojančią Burėjos upę ir...