Pasaulyje vis sparčiau populiarėja gaminiai iš bambuko: ką reikia apie juos žinoti?

Drabužiai, indai, galbūt net tualetinis popierius – ar vertėtų visa keisti į gaminius iš bambuko? Galbūt reiktų rinktis bambuką vietoj medvilnės, metalo ar kietmedžio? Ar tai tinkama alternatyva plastikui?

Bambukas, regis, skinasi kelia į mūsų gyvenimus kaip ekologiška medžiaga, tačiau ar bambukas yra tvarus visomis jo panaudojimo formomis? Ar bambukas gali būti iš tiesų ekologiškas, o galbūt tai tik paskutinė ekologiška mados tendencija?

Bethany Carter, rašanti tvarios gyvensenos tinklalapiui ecoandbeyond.co, pažvelgė atidžiau į bambuko tvarumo realijas.

Kas yra bambukas?

Bambukas yra greitai auganti ir atsinaujinanti į medžius panaši žolė. Bambukų ūkiui reikia mažai priežiūros, auginant bambukus nereikia naudoti pesticidų. Jis pasisavina anglies dioksidą ir pagamina iki 35 proc. daugiau deguonies nei jo medžio ekvivalentai.

Pasaulyje yra daugiau nei 1200 rūšių bambuko, dauguma jų yra lengvai pritaikomos. Bambukas gali augti pietryčių Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir JAV pietiniuose regionuose. Be to, bambuko universalumas reiškia, kad jis gali būti naudojamas gaminant įvairius produktus.

Pavyzdžiui, galima atrasti bambukinių kavos puodelių ir bambukinių pakaitalų plastikiniams šiaudeliams. Taip pat iš bambuko gaminami drabužiai, grindys, baldai ir, žinoma, dantų šepetėliai. Taigi, nesunku suprasti, kodėl bambuko auginimas laikomas ekologišku, tačiau ar bambukas yra tvarus?

Bambukai

© Unsplash

Susiduriama su problemomis

Šiuo metu komercinio masto bambuko gamyba vykdoma Kinijoje. Tai reiškia, kad didžioji dalis bambuko gaminių pasiekia įvairias pasaulio vietas nukeliaudamos šimtus ar tūkstančius kilometrų. Ekologiškas ar ne, atstumas, kurį turi įveikti produktas tam, kad pasiektų vartotoją, daro didelę įtaką savo anglies dioksido pėdsakui. Be to, Kinijoje taikoma mažai žemės ūkio ar aplinkosaugos standartų, todėl bambuko kelionė tampa dar labiau problematiška, jei į ją žvelgiame iš aplinkosauginės pusės.

Sunku vertinti, kaip kinų auginamas bambukas yra skinamas, ar tikrai ūkininkai savo pasėliuose nenaudoja chemikalų, tokių kaip pesticidai ar įvairios trąšos. Tai juk padidina derlių, o kartu ir pajamas, nepaisant to, kad bambukui nėra būtina cheminė pagalba, dėl jo spartaus augimo.

Didelė bambuko paklausa Kinijoje ir pasaulyje gali neigiamai paveikti ekosistemas. Ūkininkai gali pradėti kirsti natūralius miškus tam, kad būtų galima pasodinti ištisas bambukų plantacijas. Tai sunaikintų jau pažeidžiamų laukinių gyvūnų, tokių kaip pandos, natūralias buveines.

Laikomas puikia alternatyva

Bambukas yra neįtikėtinai stipri, tačiau lengva medžiaga. Ypač lyginant jį su medžiu ir plienu. Azijoje jis naudojamas vietoj plieno pastatams ir keliams tiesti arba betonui armuoti. Bambukas taip pat auga daug greičiau nei jo kietmedžio ir minkštosios medienos atitikmenys. Paprastai bambuko derlius gali būti nuimamas kas trejus – septynerius metus. O medienos „derlius” nuimamas, kai medžiai yra maždaug 30–50 metų.

Panda

© Scanpix

Bambumas yra tvaresnė ir tvirtesnė baldų, grindų ir daugelio namų apyvokos daiktų alternatyva. Jis taip pat yra ekologiška alternatyva plastikiniams virtuvės įrankiams ir stalo įrankiams gaminti. Tačiau tik tada, kol jame nėra melamino, kurį daugelis laiko toksišku.

Tačiau aiškaus ir vienareikšmiško atsakymo, ar bambukas gali būti visiškai tvarus, nėra.

Kada bambukas yra blogas pasirinkimas?

Iš pirmo žvilgsnio bambukas atrodo kaip tvarus sprendimas tekstilės pramonei. Ši žolė yra naudojama kaip audinys. Tačiau yra rimta priežastis, kodėl pasauliniai ekologiškos tekstilės standartai nesuteikia bambuko tekstilei reikiamo sertifikavimo. Net jei audiniai buvo gaminami iš ekologiškai išauginto bambuko, tenka nueiti ilgą kelią, kol žolė virsta drabužiu. Audiniui gaminti reikalingas intensyvus ir sunkus cheminis procesas.

Pramoninės tekstilės gamyboje bambuko minkštimas yra ištirpinamas cheminiame tirpale. Tada jis veržiamas per verpimo žiedą, kad būtų gauti chemiškai sukietėję siūlai. Pagaminti verpalai dažnai apdorojami dažais, balikliais ar formaldehidu. Galutinis produktas yra viskozės audinys, kuris toli gražu nėra natūralus ar ekologiškas.

Bambukai

© Unsplash

Tas pats argumentas gali būti taikomas ir medvilnės gamybai. Medvilnė dažnai apdorojama cheminiu būdu. Tačiau skirtingai nuo bambuko, galima įsigyti sertifikuotos ir tvarios medvilnės. Tam yra naudojamas alternatyvus mechaninis procesas, kuris gali paversti bambuką tekstilės pluoštu. Šis procesas yra žymiai ekologiškesnis, nes naudojama žymiai mažiau išteklių ir chemikalų.

Kaip ir linai bei kanapės, tai vis tiek yra daug energijos reikalaujantis procesas. Prieš verpiant pluoštus į verpalą, jis susmulkinamas, sutrinamas ir šukuojamas.

Rinkimės vietinius gamintojus

Neapdorotas bambukas yra tvari alternatyva medienai ir plienui. Mes galime išlaikyti bambuko tvarumą, naudodami jį baldams, grindims ir indams gaminti. Tiesa tai, kad bambukas yra labai lengvas. Importuojant jį, anglies pėdsakai yra mažesni nei importuojant sunkesnes medžiagas, tokias kaip minėtoji mediena.

Vis dėlto, prieš importuodami ekologiškus produktus iš tolimų pasaulio vietų, turėtume apsvarstyti galimybę rinktis vietinius produktus. Ieškokite perdirbtų produktų ar vietinių gamintojų.