aA
Praėjusių metų pabaigoje „Eurostat“ pateikė naujausią atliekų tvarkymo statistiką, kurioje teigiama, kad 2016-aisiais Lietuva iš visoje Europos Sąjungoje esančių valstybių perdirbo net 74 proc. plastikinių pakuočių. Šie duomenys rodo, jog Lietuva, tvarkydamasi su savo šiukšlėmis, lenkia tokias valstybes kaip Vokietija ar Skandinavijos šalys.
Pakuotės
© Shutterstock

Ar tikrai esame lyderiai?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas dr. Visvaldas Varžinskas teigia, kad Lietuvos deklaruotas plastikinių pakuočių perdirbimo skaičius – 74 proc., nuskambėjo per visą Europą, neva lietuviai yra vienareikšmiški lyderiai.

„Į tokį pateiktą skaičių aš žiūriu labai paprastai – pas mus į Lietuvą atvykę specialistai iš užsienio nurodo, jog pagal turimas technologijas, pasiekti tokį perdirbimą – neįmanoma. Tie patys komunalinių atliekų tvarkytojai teigia, kad komunalinių atliekų sraute pusė atliekų yra pakuotės, kurios į sąvartyną iškeliauja.

O visas tas pateikiamas skaičius yra neteisingo skaičiavimo pasekmė, nes gamintojai, kurie deklaruoja, kad išleidžia į rinką pakuotę, jie ženklina teisingai, pagal dominuojančia medžiagą, o tai leidžia paženklinti ir neperdirbamas daugiasluoksnes pakuotes.

Visvaldas Varžinskas
Visvaldas Varžinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tuomet gamintojai nurodo pažymose arba GPAIS (gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje – DELFI), kad jie į rinką paleidžia perdirbamą medžiagą, iš licenzijuotojų organizacijų nusiperka pakuočių sutvarkymų įrodančius dokumentus ir tuomet į Aplinkos ministeriją atgula statistika, kad į rinką buvo išleista perdirbama pakuotė ir ji buvo perdirbta”, – teigia dr. V. Varžinskas.

Statistika neatitinka realybės

Tačiau, anot pašnekovo, realybėje statistika neatitinka tikrovės – kombinuotos, daugiasluoksnės pakuotės pažymimos viena dominuojančia medžiaga, neva yra perdirbamos, tačiau patekusios pas vartotoją, jos iškeliauja į sąvartyną, nes yra neperdirbamos: „Realybė nuo statistikos skiriasi kaip diena ir naktis.”

Dr. V. Varžinskas tikina, kad toks aukštas perdirbamų plastikinių pakuočių skaičius neįmanomas dar ir dėl to, kad pažvelgus į konteinerį, jame – pakuotės. Taip pat toks perdirbimo „pagreitis” nėra realus dar ir dėl to, jog daugiau nei puse į Lietuvos rinką išleidžiamų pakuočių yra iš principo neperdirbamos – jos daugiasluoksnės.

MBA centras
MBA centras
© DELFI / Andrius Ufartas

Neįvykdžius ES nustatytų žiedinės ekonomikos reikalavimų, kurie nurodo, jog 2030-ųjų metų iš tiesų turi būti perdirbama 65 proc. susidarančių pakuočių, Lietuvos lauktų sankcijos. Suvaldyti susidariusią situaciją, anot dr. V. Varžinsko, būtų galima tik tada, kai atsirastų politinė valia, norinti atsekti tikruosius susidarančius atliekų srautus.

„Pakuotes reiktų pradėti sąžiningai ženklinti ne pagal dominuojančią vieną medžiagą, o pagal realias sudėtines medžiagas. Reiktų įvesti ir adekvatų pakuočių sutvarkymo mokestį – jei pakuotės šalinamos sąvartynuose arba sudeginamos – toks tvarkymo būdas turėtų būti apmokamas labiau, nes tai nėra patys palankiausi ir aplinkosauginiu atžvilgiu teisingiausi tvarkymo būdai.

Reiktų sukurti ir tinkamą sistemą, kuri registruotų realius pakuočių srautus, realius perdirbėjus ir kokias medžiagas jie perdirba, kur pakuotės nukeliauja. Žinoma, reiktų ir kontrolės, patikrinimų, kurie parodytų tikrąją situaciją”, – apie galimus sprendimo būdus kalbėjo dr. V. Varžinskas.

Reikia kontrolės ir politinės valios

Skaidresnė pakuočių registravimo ir stebėjimo sistema, anot pašnekovo, galėtų padėti ir sutaupyti pinigų – gamintojas sumoka už pakuotės sutvarkymą paleisdamas ją į rinką, po to, pakuotei atsidūrus komunalinių atliekų sraute, už pakuotės sutvarkymą dar kartą sumoka gyventojai: „Skaidri sistema neleistų imituoti tokių skaičių. Pirmiausia, didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti valstybė ir sureguliuoti teisės aktus, kad pakuočių tvarkymo nuostatos galiotų.”

Pakuotės
Pakuotės
© Shutterstock

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas šiuo metu numato, jog į rinką negalima išleisti perteklinių ar sunkiųjų metalų savo sudėtyje turinčių pakuočių, jog pakuotės turi būti perdirbamos ir tinkamai sutvarkomos, tačiau, pasak dr. V. Varžinsko, niekas nekontroliuoja šio įstatymo įgyvendinimo ir įvardytų reikalavimų.

„Kai būtų sukurtos griežtos taisyklės, galiotų teisės aktai, tuomet Aplinkos ministerija privalėtų jais vadovautis ir pagal juos dirbti. Permainos turi prasidėti nuo valdžios, ministerijų ir pereiti prie savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų – nusitiestų tokia grandinė. Turi atsirasti bendras noras suvokti, kiek iš tiesų sugeneruojama atliekų, o kiek jų yra perdirbama”, – tikina pašnekovas.

Apibendrindamas dr. V. Varžinskas nurodė, jog šiuo metu kvestionuoja ir kitus „Eurostat” pateikiamus duomenis, kadangi jie gali kelti nepasitikėjimą: „Remdamasis Aplinkos ministerijos ir „Eurostat” pateikiama statistika aš nerašyčiau mokslinio darbo.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(37 žmonės įvertino)
4.5946
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (401)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (273)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (244)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Orai: sušils, bet tik trumpam (2)

Vasario 19-os naktį žymesni krituliai nepasirodys. Vietomis suboluos rūkai. Iki ryto temperatūra...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (692)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (133)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (64)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (11)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (9)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (78)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...