aA
Praėjusių metų pabaigoje „Eurostat“ pateikė naujausią atliekų tvarkymo statistiką, kurioje teigiama, kad 2016-aisiais Lietuva iš visoje Europos Sąjungoje esančių valstybių perdirbo net 74 proc. plastikinių pakuočių. Šie duomenys rodo, jog Lietuva, tvarkydamasi su savo šiukšlėmis, lenkia tokias valstybes kaip Vokietija ar Skandinavijos šalys.
Pakuotės
© Shutterstock

Ar tikrai esame lyderiai?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimo centro vadovas dr. Visvaldas Varžinskas teigia, kad Lietuvos deklaruotas plastikinių pakuočių perdirbimo skaičius – 74 proc., nuskambėjo per visą Europą, neva lietuviai yra vienareikšmiški lyderiai.

„Į tokį pateiktą skaičių aš žiūriu labai paprastai – pas mus į Lietuvą atvykę specialistai iš užsienio nurodo, jog pagal turimas technologijas, pasiekti tokį perdirbimą – neįmanoma. Tie patys komunalinių atliekų tvarkytojai teigia, kad komunalinių atliekų sraute pusė atliekų yra pakuotės, kurios į sąvartyną iškeliauja.

O visas tas pateikiamas skaičius yra neteisingo skaičiavimo pasekmė, nes gamintojai, kurie deklaruoja, kad išleidžia į rinką pakuotę, jie ženklina teisingai, pagal dominuojančia medžiagą, o tai leidžia paženklinti ir neperdirbamas daugiasluoksnes pakuotes.

Visvaldas Varžinskas
Visvaldas Varžinskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tuomet gamintojai nurodo pažymose arba GPAIS (gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje – DELFI), kad jie į rinką paleidžia perdirbamą medžiagą, iš licenzijuotojų organizacijų nusiperka pakuočių sutvarkymų įrodančius dokumentus ir tuomet į Aplinkos ministeriją atgula statistika, kad į rinką buvo išleista perdirbama pakuotė ir ji buvo perdirbta”, – teigia dr. V. Varžinskas.

Statistika neatitinka realybės

Tačiau, anot pašnekovo, realybėje statistika neatitinka tikrovės – kombinuotos, daugiasluoksnės pakuotės pažymimos viena dominuojančia medžiaga, neva yra perdirbamos, tačiau patekusios pas vartotoją, jos iškeliauja į sąvartyną, nes yra neperdirbamos: „Realybė nuo statistikos skiriasi kaip diena ir naktis.”

Dr. V. Varžinskas tikina, kad toks aukštas perdirbamų plastikinių pakuočių skaičius neįmanomas dar ir dėl to, kad pažvelgus į konteinerį, jame – pakuotės. Taip pat toks perdirbimo „pagreitis” nėra realus dar ir dėl to, jog daugiau nei puse į Lietuvos rinką išleidžiamų pakuočių yra iš principo neperdirbamos – jos daugiasluoksnės.

MBA centras
MBA centras
© DELFI / Andrius Ufartas

Neįvykdžius ES nustatytų žiedinės ekonomikos reikalavimų, kurie nurodo, jog 2030-ųjų metų iš tiesų turi būti perdirbama 65 proc. susidarančių pakuočių, Lietuvos lauktų sankcijos. Suvaldyti susidariusią situaciją, anot dr. V. Varžinsko, būtų galima tik tada, kai atsirastų politinė valia, norinti atsekti tikruosius susidarančius atliekų srautus.

„Pakuotes reiktų pradėti sąžiningai ženklinti ne pagal dominuojančią vieną medžiagą, o pagal realias sudėtines medžiagas. Reiktų įvesti ir adekvatų pakuočių sutvarkymo mokestį – jei pakuotės šalinamos sąvartynuose arba sudeginamos – toks tvarkymo būdas turėtų būti apmokamas labiau, nes tai nėra patys palankiausi ir aplinkosauginiu atžvilgiu teisingiausi tvarkymo būdai.

Reiktų sukurti ir tinkamą sistemą, kuri registruotų realius pakuočių srautus, realius perdirbėjus ir kokias medžiagas jie perdirba, kur pakuotės nukeliauja. Žinoma, reiktų ir kontrolės, patikrinimų, kurie parodytų tikrąją situaciją”, – apie galimus sprendimo būdus kalbėjo dr. V. Varžinskas.

Reikia kontrolės ir politinės valios

Skaidresnė pakuočių registravimo ir stebėjimo sistema, anot pašnekovo, galėtų padėti ir sutaupyti pinigų – gamintojas sumoka už pakuotės sutvarkymą paleisdamas ją į rinką, po to, pakuotei atsidūrus komunalinių atliekų sraute, už pakuotės sutvarkymą dar kartą sumoka gyventojai: „Skaidri sistema neleistų imituoti tokių skaičių. Pirmiausia, didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti valstybė ir sureguliuoti teisės aktus, kad pakuočių tvarkymo nuostatos galiotų.”

Pakuotės
Pakuotės
© Shutterstock

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas šiuo metu numato, jog į rinką negalima išleisti perteklinių ar sunkiųjų metalų savo sudėtyje turinčių pakuočių, jog pakuotės turi būti perdirbamos ir tinkamai sutvarkomos, tačiau, pasak dr. V. Varžinsko, niekas nekontroliuoja šio įstatymo įgyvendinimo ir įvardytų reikalavimų.

„Kai būtų sukurtos griežtos taisyklės, galiotų teisės aktai, tuomet Aplinkos ministerija privalėtų jais vadovautis ir pagal juos dirbti. Permainos turi prasidėti nuo valdžios, ministerijų ir pereiti prie savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų – nusitiestų tokia grandinė. Turi atsirasti bendras noras suvokti, kiek iš tiesų sugeneruojama atliekų, o kiek jų yra perdirbama”, – tikina pašnekovas.

Apibendrindamas dr. V. Varžinskas nurodė, jog šiuo metu kvestionuoja ir kitus „Eurostat” pateikiamus duomenis, kadangi jie gali kelti nepasitikėjimą: „Remdamasis Aplinkos ministerijos ir „Eurostat” pateikiama statistika aš nerašyčiau mokslinio darbo.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(36 žmonės įvertino)
4.5833
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sovietų valdžios įslaptintas incidentas: Uralo kalnuose rasti septyni kūnai, mįslingos detalės šiurpą kelia iki šiol (410)

Rusijos generalinės prokuratūros atstovas Aleksandras Kurenojus vasario 1 d. pranešė, kad tyrėjai...

Gyvenimą religijai paskyręs vienuolis: nuo minčių apie šeimą nepabėgsi (11)

„Ką, aš durnas ar ką?“ – taip į draugų klausimą ar netaps kunigu prieš daugelį metų...

Baiminantis skyrybų, į vilkikus jau sėda šeimos (116)

Tarp tolimųjų reisų vairuotojų sklando oficialiai nepatvirtinta statistika, kad dėl ilgų reisų...

5 metus bandžiau atsiauginti savo pažeistus plaukus ir štai, kas man padėjo (5)

„Bright Side“ rašanti autorė dalinasi, kaip jai pavyko atsiauginti kasas ir atgaivinti savo...

Svajonių darbas ar pragaras: nemokamai keliaujantys žmonės papasakojo, kaip atrodo jų kasdienybė

Sėkmingi keliautojai atskleidė geras ir ne tokias geras savo pavydėtino darbo – nuo keliavimo...

Antrajame „Eurovizijos“ pusfinalyje džiaugėsi tik 4 dalyviai: paaiškėjo visi finalistai rezultatai sutapo su DELFI skaitytojų nuomone (632)

Vasario 16-osios vakarą suskambo antrasis nacionalinės „ Eurovizijos “ pusfinalis. Ši...

Nekilnojamojo turto kainos: problemos Švedijoje galėtų persikelti į Lietuvą (105)

Nekilnojamojo turto rinkos burbului Švedijoje artėjant pabaigos link, „Swedbank“ ekonomistas...

Skurdas pagal norvegus: pinigų stoka besiskundžianti 50-metė norvegė laukia 1700 eurų pensijos (494)

51 m. norvegė Liv Iversen yra seniausio lėlių teatro pietvakarinėje Norvegijos pakrantėje...

Sveiki užkandžiai, kuriais tikrai gali mėgautis net metantys svorį (8)

Net tada, kai svarbu nepriaugti papildomų kilogramų ar net sumažinti kūno apimtis, galima valgyti...

3 Zodiako ženklai, kurie yra pamišę dėl savo vaikų (8)

Žvaigždės veikia visas gyvenimo sferas, taip pat ir elgesį su vaikais. Vienų Zodiako ženklų...