aA
Neseniai atliktos apklausos metu paaiškėjo priežastys, kodėl lietuviai išmeta maistą. Remiantis pasauline statistika, kuri skelbia, kad net 30–50 procentų viso maisto pasaulyje yra tiesiog iššvaistoma, buvo atlikta apklausa. Joje sudalyvavo apie 6 tūkst. pirkėjų, kurie padėjo iš dalies įvertinti problemos mastą Lietuvoje.
Maistas
Maistas
© Shutterstock

Maisto švaistymas ir globalios problemos

Pasak specialistų, jeigu žmonės neskubėtų maisto produktų išmesti vos tik pasibaigus galiojimui ar kiek suprastėjus išvaizdai, juos būtų galima tinkamai paruošti patiekalams ar tikslingiau panaudoti ir su maisto nepritekliumi susidurinčiais žmonėmis. Pakitusi produktų išvaizda dar nereiškia, kad jie nebetinkami vartoti. Maisto švaistymas – tai didelė problema, kurią sprendžiant būtų galima ne tik prisidėti prie alkstančių žmonių gyvenimo sąlygų gerinimo, bet ir klimato kaitos pokyčių mažinimo.

Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, išmetamas maistas turi įtakos ne tik alkstančių gyvenimams, bet atlieka vaidmenį ir klimato kaitoje. Irdamos maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą skatinančias dujas, kurių kiekis visame pasaulyje lygus visos Europos CO2 emisijai. Tad maisto švaistymo mažinimas gali prisidėti net prie dviejų rimtų problemų sprendimo.

Likučius išmeta ir dėl valgymo kitur, ir nusibodus

Lietuvoje žmonėms kartkartėmis tenka išmesti maistą ne tik švenčių metu. Prekybos tinklo „Rimi“ atlikta pirkėjų apklausa atskleidė, kad net 49 proc. apklaustųjų maistą išmeta dėl to, kad tiesiog nespėja laiku jo suvartoti. Likusi respondentų grupė teigė, kad neišmeta jokio maisto. Apklausa įvyko 2019 metų balandžio mėnesį, kurioje sudalyvavo apie 6 tūkst. žmonių.

Maisto atliekos
Maisto atliekos
© Shutterstock

„Tai rodo, kad dalis žmonių sėkmingai planuoja savo pirkinius ir laikosi tam tikro mitybos plano, kuris padeda nešvaistyti maisto. Vis dėlto net pusė visų apklaustųjų pripažįsta, kad jiems to padaryti nepavyksta ir dalį maisto jiems tenka išmesti, o tai lemia visų pirma informacijos ir planavimo įgūdžių stoka.

Nemažai žmonių dar iki galo nežino skirtumų tarp žymėjimo ant produktų „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“, taip pat neretai nepelnytai nurašomos kreivesnės, dėl stovėjimo kiek apvytusios daržovės, dėmėti vaisiai, nors tai dar nereiškia, kad dėl to jų skoninės savybės ar kokybė yra prastesnės“, – sako prekybos centro socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovė Renata Sagatauskė.

Tik nedidelė dalis, tai yra 6 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių paatviravo, kad maistą išmeta dėl neplanuotų valgymų ne namuose. O 4 proc. apklaustųjų maisto likučius išmeta, nes jie nusibosta.

Patarimai, kaip sumažinti maisto švaistymą

Tam, kad nespėto suvartoti maisto netektų išmesti, atkreipkite dėmesį į kelias svarbias detales. Jos gali padėti ilgiau išlaikyti maistą šviežią, atsakingiau planuoti pirkinius ir taip sumažinti nereikalingas išlaidas.

Maistas
Maistas
© Shutterstock

1. Daugelis žmonių nespėja laiku suvartoti produktų ir todėl, kad nežino, kaip tinkamai juos laikyti. Neteisingas jų išdėliojimas šaldytuve gali sukelti ir ankstyvą sunokimą bei pernokimą, dėl ko produktai atsiduria šiukšlių dėžėje. Pavyzdžiui, bulvės, pomidorai, česnakai, agurkai ir svogūnai neturėtų būti laikomi šaldytuve – šiuos produktus reikėtų laikyti kambario temperatūroje.

2. Atkreipkite dėmesį į bananus, avokadus, pomidorus, persikus, kriaušes, svogūnus – nokdami jie, kaip ir dauguma vaisių, išskiria etileno dujas, kurios skatina šį procesą. Kad išvengtumėte ankstyvo gedimo, tokius maisto produktus laikykite toliau nuo etilenui jautrių produktų, pavyzdžiui, bulvių, obuolių, lapinių žalumynų, uogų ir pipirų.

3. Didžiuosius savaitės apsipirkimus rekomenduojama papildyti keliais mažesniais apsilankymais parduotuvėje iškart suvartojamiems produktams įsigyti. Tokiu būdu šviežių daržovių ar įvairesnių produktų namuose turėsite tiek, kiek spėsite suvartoti laiku.

4. Nors didelės produktų pakuotės turėtų būti patogesnės, pastebėta, kad neretai jų taip pat nespėjama suvartoti laiku. Todėl rekomenduojama didesniais kiekiais įsigyti tuos produktus, kurie galėtų būti sunaudojami per ilgesnį laiko tarpą ir nesugestų. Tam geriausiai tinka kruopos, sandėliuojamos daržovės ir kiti ilgai stovintys produktai.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.1429

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

Holivudo monstro buvusios žmonos išpažintis: sužinojusi ką jis padarė, pražilau per naktį

Iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko išpešti nė žodžio iš Jurijaus Kadamovo artimųjų ar...

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (154)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (330)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...

Paulius Jurkevičius. Komendantės valanda – štai Kalėdų dovana Lietuvai! (180)

Čia, mielieji, jums ne kovidinių kaukių balius! Ne teatrų užrakinimai ar restoranų pasiūlymai...

Alytaus Kalėdų eglė jau švyti – įžiebta be žiūrovų minios (1)

Alytaus miesto savivaldybei pavyko išvengti žmonių būriavimosi prie miesto Kalėdų eglės...

Susirgimo rekordai negąsdina: Klaipėdoje prie eglutės renkasi smalsuoliai (219)

Klaipėdoje per eglutės įžiebimą nušvito ir įspūdinga Šiaurinė žvaigždė. Tiesa, tie, kurie...

Raseinių rajone per tragišką avariją žuvo vyras (16)

Raseinių rajone nuo kelio nulėkus automobiliui žuvo vyras.

Per gaudynes nuo pareigūno kulkos žuvusio 18-mečio motinai valstybė sumokės 30 tūkst. Eur (84)

Prieš penkerius metus Druskininkų savivaldybėjei per cigarečių kontrabandininkų sulaikymo...

Egzistuoja tik vienas žmogus, į kurį pataikė meteoritas: rimtesnės bėdos prasidėjo kur kas vėliau (32)

Vadinamasis Hodges meteoritas sukėlė problemų moteriai, į kurią pataikė, bet atnešė turtus...