Teigiama, jog netrukus ši atsinaujinančios energetikos rūšis taps dominuojančia Europoje, tačiau Lietuvoje vėjo energetika turėjo nueiti tikrai ne tokį lengvą kelią. Birželio 15-osios – Pasaulinės vėjo dienos proga, DELFI pasidomėjo, kuris kolūkis pirmasis turėjo vėjo elektrinę ir kuo su šia energetikos rūšimi susijusi Katalikų Bažnyčia?
Vėjo jėgainė
© Asmeninis archyvas

Sovietinės elektrinės audrų neatlaikė

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktoriaus Aistis Radavičius pasakoja, jog vėjo energetikos ištakomis mūsų šalyje galime laikyti ir vėjo malūnus, kurie buvo naudojami jau nuo XIV amžiaus.

„Teigiama, jog XIX amžiuje Lietuvoje buvo apie 200 vėjo malūnų, o 1921 metais malūnų buvo apie 900. Po karo vėjo malūnai Lietuvoje ėmė nykti dėl žemų iškastinio kuro kainų. Tačiau tuo metu jau buvo pavienių, mažų vėjo elektrinių, skirtų patalpų apšvietimui“, – istorija dalijasi A. Radavičius.

Tačiau pašnekovas patikina, kad kuomet vėjo pagalba buvo apšviečiamos patalpos, elektros lemputės šviesdavo ne vienodai – jos pulsuodavo. Kai vėjas pučia – lemputė šviečia stipriau, kai vėjas pučia silpniau – lemputės šviesa sumenksta.

Sovietmečio pabaigoje vėjo elektrines vėl buvo bandyta prisiminti – A. Radavičius pasakoja, kad apie 1986 metus rusų gamybos vėjo elektrinę buvo pastatęs Prienų rajono kolūkis: „Kelios panašios jėgainės tuo metu buvo pastatytos ir Šventojoje, pajūryje. Tačiau dėl netobulų konstrukcijų jos neatlaikė stipresnių audrų ir po poros metų jų neliko. Na, o labiau šiuo energijos šaltiniu buvo susidomėta jau atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę.“

Malūnas
Malūnas
© Shutterstock

Vėjo elektrinės bokštu tapo katilinės kaminas

Tačiau po 1990-ųjų vėjo energetika taip pat susidūrė su sunkumais – nebuvo jokios įstatyminės bazės ir tuo užsiimdavo tik pavieniai, „žalieji“ entuziastai. Galiausiai, A. Radavičiaus teigimu, 1998 metais, Ūkio ministerijos įsakymu, buvo numatyta, kad turėtų atsirasti demonstracinė vėjo elektrinė prie Būtingės terminalo: „Tačiau dėl kažkokių priežasčių, ši vėjo elektrinė neatsirado – neatsirado, kas ją pastatytų.

Panašiu laiku kelios naudotos vėjo elektrinės buvo pastatytos Skuodo rajone, na, o apie 2000-uosius metus Dzūkijoje buvo pastatyta, kaip laikoma, pirmoji, tačiau naudota, vėjo elektrinė. Ji buvo 19 metrų aukščio, o jos bokštas buvo padarytas iš katilinės kamino, vėjo jėgainės mentės buvo užsakytos pas sklandytuvų gamintojus. Elektrinė buvo pastatyta netoli Lazdijų, Teizų kaime. Taigi, tokios savadarbės ir jau naudotos vėjo elektrinės ėmė rastis Lietuvoje apie 2000-uosius metus.“

Katalikų Bažnyčia ir vėjo energetika – kaip jos susijusios?

Kartu su pirmosiomis vėjo jėgainėmis Lietuvoje pradėjo rastis ir pirmieji įstatymai. 2001-aisiais metais atsirado įstatymas, kuris numatė, kad elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančios energetikos šaltinių, turėtų būti superkama, tačiau skatinimo tarifų nebuvo.

Aistis Radavičius
Aistis Radavičius
© DELFI / Aurelija Karaliūtė

„Tuo pačiu metu Katalikų Bažnyčia inicijavo vėjo elektrinės statybas. Aidas Bernatonis, kuris papasakojo man šią istoriją, buvo paskirtas įgyvendinti šį projektą – vėliau buvo įkurta UAB „Dalis gero“, kuri yra mūsų asociacijos narė iki šiol.

Tačiau tuo metu, kuomet Aidas dirbo su šiuo projektu, entuziazmo, susijusio su atsinaujinančiais šaltiniais, nebuvo jokio – nei iš elektros tinklų operatorius, nei finansavimo galimybių iš bankų nebuvo. Todėl šį projektą parėmė vokiečių Magdeburgo vyskupija – ji jį finansavo.

Iš pradžių buvo ketinama vėjo jėgainę statyti netoli Lietuvos jūrų muziejaus – Kopgalyje, bet galiausiai projektas nebuvo įgyvendintas, nes prieš jį protestavo Klaipėdos „žalieji“. Toks ir paradoksas, kad tikrosios, pirmosios naujos vėjo elektrinės statybas sustabdė „žalieji“.

Visa tai vyko 2001–2002-aisiais, na, o kodėl šiam projektui buvo pasipriešinta – tiksli priežastis iki šiol nėra žinoma, tačiau turbūt buvo teigiama, jog taip gali būti suterštas Kopgalio kraštovaizdis“, – spalvingą Lietuvos vėjo energetikos istoriją dėsto A. Radavičius.

Tam, kad pastarasis projektas visgi būtų įgyvendintas, prireikė dar kelių metų ir 2004-aisias, netoli Kretingos, Vidmantuose, buvo paleista pirmoji nauja vėjo elektrinė. Tai buvo 600 kW galios turbiną turinti jėgainė – tuo metu vienintelė Lietuvoje, kuri pradėjo tiekti elektrą į tinklą.

Pirmajame parke – 15 jėgainių

„Kaip tik tada Lietuva stojo ir į Europos Sąjungą, kuri jau tada pradėjo skatinti Lietuvą priimti teisės aktus, kurie reglamentuotų atsinaujinančią energetiką. Taigi, 2004 metais atsirado LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo numatyta ir atsinaujinančios energetikos skatinimo tvarka – ir tarifai, ir konkursai.

Minėta elektrinė Vidmantuose kurį laiką, gal apie 3 mėnesius, tiekė nemokamai elektrą į tinklą, bet paskui ir jai buvo pradėtas taikyti tarifas. Tuo metu jis nebuvo labai didelis – apie 22 lito centus – apie 6 euro centus už pateiktą kilovatvalandę į tinklus. Tačiau su tokiu tarifu nelabai buvo galima elektrinę išlaikyti, todėl jau 2007 metais tarifas buvo padidintas iki 30 lito centų, kas šiandieną atitiktų 8,6 euro centus“, – pasakoja A. Radavičius.

Su paskelbtais konkursais ėmė rastis ir vėjo elektrinių parkai. 2007 metais Vidmantuose atsirado 15 vėjo jėgainių parkas – 30 MW galios. Kitas vėjo elektrinių parkas iškilo Benaičiuose, Kretingos rajone – jo galingumas siekė 16 MW. Taip pamažu pradėjo kurtis ir kiti vėjo energetikos parkai bei įmonės.

„Dar vienas didelis postūmis vėjo energetikoje buvo 2011 metais priimtas atsinaujinančios energetikos išteklių įstatymas, dėl kurio diskusijų ir ginčų tikrai netrūko, tačiau šis įstatymas gimė pakankamai kokybiškas. Buvo numatytos kvotos, vėjo jėgainių instaliuotos galios kiekis – 500 MW, o tai reiškė, kad bus nauji konkursai naujoms jėgainėms. Beje, užsibrėžtą tikslą – 500 MW instaliuotos galios mes jau įgyvendinome“, – teigia A. Radavičius.

Šilalės vėjo jėgainių parkas
Šilalės vėjo jėgainių parkas
© GRYNAS.lt

Vėjo energetika nebe prabanga, tai – būtinybė

Lietuva sėkmingai įgyvendina ir ES direktyvoje numatytus tikslus atsinaujinančios energetikos srityje – A. Radavičius tikina, jog vėjo energetika Lietuvoje jau pakankamai išvystyta: „Mes esame tarp 10-ies valstybių Europoje, kurių energijos balanse yra daugiausia vėjo energetikos. Mus žino ir gamintojai, ir kitos vėjo energetikos industrijoje dirbančios kompanijos. Pavyko užmegzti ryšius ir su tarptautine vėjo energetikos organizacija „WindEurope“.

Na, o dabar, pagal naująją Nacionalinę energetinio nepriklausomumo strategiją, vėjo energetikos pajėgumus turėtume patrigubinti. Manau, jog ateitis vėjo energetikos laukia gera – juk ji ir buvo vystoma tam, kad būtų galima sumažinti daromą žalą gamtai, taršą, CO2 dujų kiekį atmosferoje. Todėl dabar vėjo energetika turi būti vystoma visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje – tai jau nebe prabanga, tai – būtinybė.“

A. Radavičius teigė, kad jau galime pasidžiaugti, jog savo regione – vidurio rytų Europoje, esame pirmieji, kurie paskelbė ir išsikėlė ambicingą tikslą – 2050-aisiais visą elektros energijos poreikį Lietuvoje padengti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (19)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (59)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (248)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Atkakliose 1006 km lenktynėse Palangoje – trigubas „Porsche“ triumfas ir rekordas (53)

Šeštadienį Palangoje vyko didžiausias lenktynių festivalis Rytų Europoje – „Aurum 1006 km...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (102)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Klaipėdą drebina įspūdingas cirko šou su Donatu Montvydu: per „Žiūrėk, ką padarei“ dainą arena pašėlo (37)

Šeštadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko ilgai lauktas vienintelis dainininko...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (4)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Palangoje skamba vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: žiauriai jaudinuosi, vos gaudau kvapą (30)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyksta „Aurum 1006 km“ lenktynės,...

Užsiima seksu su klientais, tačiau nėra prostitutė (18)

Kendra Holliday padeda žmonėms išspręsti jų seksualines problemas ir patobulinti seksualinį...

DELFI eksperimentas Palangoje atskleidė tikrąją situaciją: nepilnamečių tėvai turėtų sunerimti rezultatai šokiruoja (131)

Prieš pusę metų pradėjo galioti įstatymas, kuris numato, kad alkoholį vartoti gali asmenys nuo...