aA
DELFI redakcija sulaukė skaitytojos Veronikos laiško, kuriame moteris pasipiktinusi teigia, kad tinkamai utilizuoti seną šiferinį stogą praktiškai neįmanoma. Moteris rašė, jog kartu su vyru suplanavusi pakeisti seną namo stogą, susidūrė su sunkumais. Pagrindinis iš jų – kaina, kurią tektų sumokėti atiduodant seną šiferį surinkimo vietoje.
Stogo keitimo darbai
© Eternit nuotr.

„Pradėjau domėtis, kur galėčiau atiduoti seną šiferį, kaip tinkamai turėčiau jį sutvarkyti. Kuo labiau domėjausi, tuo labiau supratau, kad tai padaryti yra išties sunku. Pirmiausia, Vilniuje nemokamai asbestas yra niekur nesurenkamas – visur reiktų už jį susimokėti nuo maždaug 200 iki 550 eurų už toną. Antra, pastebėjau, kad jei žmogus neturi nuosavo transporto, tai padaryti dar sunkiau – tuomet reiktų samdytis kažką, mokėti papildomus 60 eurų už pervežimo paslaugą“, – laiške dėstė moteris.

DELFI skaitytoja tikino, kad nors deklaruojama, kad visos sąlygos rūšiavimui, atsakingam pavojingų atliekų utilizavimui tarsi yra, tačiau realybėje jos neveiksnios: „Jeigu žmogui rūpi, kad pavojingos atliekos, kaip kokie dažai, ar statybų atliekos, kaip kokie langai, plytos, ar net tas pats šiferis būtų sutvarkomas tinkamai, jis turi pasiruošti už tai dar ir sumokėti, ir gan nemažai.

Pavyzdžiui, pasiskaičiavome, kad naujo stogo kainos 10 proc. gali sudaryti suma, kurią teks sumokėti už senojo šiferio pridavimą. Dar liūdina tai, jog surenkančios šiferį įmonės jo net neperdirbinėja.“

Veronika rašė, kad besidomėdama, kur galėtų kuo pigiau, ar visai nemokamai atiduoti seną šiferį, rado, kad nemokamai jį priima Panevėžyje, tačiau iki Panevėžio vilnietei nuvežti šiferį taip pat būtų per daug sudėtinga: „Tokios situacijos atskleidžia, kad tinkamai tvarkyti atliekas yra tiesiog per daug sudėtinga, todėl neverta stebėtis, kad žmonės, tiek miestuose, tiek kaimuose pasirenka verčiau viską palikti prie komunalinių konteinerių ar tiesiog į juos tas pavojingas atliekas išmesti.

Kitas žmogus galbūt keliolika metų taupė naujam stogui ir mokėti tiek už senojo sutvarkymą tiesiog nebeišgali. Galiausiai, galbūt net bauda nėra tokia didelė, kiek supirkimo kainos. Nuvilia tai, kad skelbiame, jog rūšiuojame, kai atsakingos institucijos sako skatinančios rūšiavimą, tačiau labiau prieinamų sąlygų tinkamai rūšiuoti, sutvarkyti ne tik antrines, bet ir pavojingas atliekas galiausiai nėra.“

Senas stogas
Senas stogas
© "Panevėžio balsas" nuotr.

Gali sukelti vėžį ir plaučių ligas

Seniau asbestas dėl savo techninių savybių: tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui, ir dėl nesudėtingos bei nebrangios gavybos buvo itin populiarus ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos statybų, energetikos sektoriuose ir kitose srityse. Nuo 2005 metų, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, taip ir Lietuvoje naudoti asbestą ir jo turinčius gaminius draudžiama.

Anot Aplinkos apsaugos instituto vadovo Alfredo Skinulio, asbestas yra pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai tik tuomet, kai yra skaidomas: „Laužant, ardant ar apdorojant asbesto turinčius gaminius į aplinką dulkių pavidalu pasklinda itin smulkios skaidulos. Įkvepiant šias skaidulas, jos lyg adatėlės susminga į kvėpavimo takų audinį ir kelia didelį pavojų žmogaus sveikatai.“

Pašnekovas nurodo, kad asbesto skaidulos yra įvairių vėžinių susirgimų ir asbestozės veiksnys. „Lėtine ir progresuojančia plaučių liga asbestoze suserga žmonės, ilgą laiką dirbantys asbestu užterštoje aplinkoje. Bėda ta, kad ligų simptomai atsiranda neiškart, o po 5 ar net 20–30 metų“, – papildo A. Skinulis.

Tarptautinis vėžio tyrimo centras asbestą dar 1976 metais yra įtraukęs į kancerogeninių veiksnių sąrašą kaip kenksmingą, vėžį sukeliančią medžiagą. Asbestas pagal kenksmingumą prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

Aplinkoje, pavyzdžiui, pamiškėje, netinkamai paliktas asbestas, irdamas pasklistų dulkelių pavidalu, taip nusėstų ant augalų paviršiaus, o asbesto plaušelių prisikvėpuotų gyvūnai.

Patiems ardyti stogą – nepatartina

Aplinkos ministerijos 2017 metų pavasarį skelbtais duomenimis, Lietuvoje gali būti sunaudota apie 1 mln. tonų asbestcemenčio gaminių, iš jų apie 96 proc. sudaro šiferinė stogų danga. Tikslių duomenų, kiek dabar asbesto turinčių gaminių yra privačiuose ir viešuosiuose pastatuose, savivaldybės neturi, tačiau skaičiuojama, kad privačiuose pastatuose yra apie 408 tūkst. tonų, viešuosiuose – apie 63 tūkst. tonų.

Šiferis
Šiferis
© Shutterstock nuotr.

Valstybinės atliekų apskaitos duomenimis, sąvartynuose 2015 metais buvo pašalinta apie 13 tūkst. tonų asbesto turinčių gaminių atliekų, 2014 metais – apie 18 tūkst. tonų, 2013 metais – apie 14 tūkst. tonų.

Visgi norint pakeisti seną stogą, anot Aplinkos ministerijos ekspertų, nevertėtų seno šiferio pradėti ardytiems patiems: „Geriau šį darbą patikėti specialistams, kurie, priklausomai nuo asbesto produktų techninės būklės, toliau imsis atitinkamų veiksmų.

Asbesto šalinimo pagrindinis tikslas yra apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo pavojingų asbesto plaušelių, todėl rekomenduojama atitverti ir pažymėti vietas, kuriose yra asbesto produktų, ženklu „Atsargiai asbestas!“, darbus atlikti tik drėkinant vandeniu („šlapiu būdu“), atliekų nelaužyti, nemėtyti iš aukščio, atliekas pakuoti į sandarias pakuotes – apvynioti stora polietilenine plėvele ir vežti į tam skirtas specialias aikšteles.“

„Gyventojams, patiems ardantiems šiferiu dengtą stogo dangą, reikėtų laikytis saugumo reikalavimų: kuo mažiau suardyti asbestinį paviršių ir dėl didesnio saugumo naudoti specialius apsauginius drabužius. Respiratorius apsaugotų kvėpavimo takus nuo taršos“, – papildo A. Skinulis.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Aplinkos ministerijos atsiųstame komentare taip pat teigiama, kad smulkias šiferio atliekas vertėtų išsiurbti siurbliais su specialiais filtrais, jų nereiktų šluoti ir pilti į kelio duobes ir provėžas. Turintiems šiferiu dengtus stogus, nerekomenduojama naudoti nuo jų nubėgusio lietaus vandens skalbimui, prausimuisi ar grindų plovimui.

Nemokamai priimamas tik ribotas kiekis

Asbesto turinčių atliekų dėl jau minėtų priežasčių jokiu būdu negalima dėti į komunalinių atliekų konteinerius. Tokias atliekas, kaip senas šiferis, reiktų talpinti į specializuotus konteinerius ar priduoti į asbesto atliekų tvarkymo aikšteles. A. Skinulis tikina, kad gyventojai, norintys utilizuoti asbesto turinčias atliekas, gali kreiptis į savivaldybėms priklausančias atliekų surinkimo aikšteles.

„Asbesto medžiagų turinti stogų danga nemokamai priimama daugelyje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, tačiau priimamas kiekis yra ribotas. Pavyzdžiui, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras skelbia iš gyventojų nemokamai priimantis iki 300 kilogramų asbesto atliekų per metus, o įmonei tektų sumokėti 59,49 euro už toną atliekų.

Gyventojai asbesto atliekas, įskaitant stogo dangą šiferį ar bitumą, gali nuvežti į sąvartyną ar priduoti šias pavojingas atliekas superkančioms įmonėms, tačiau tai kainuos. Pavyzdžiui, gyventojui vienos tonos šiferio atliekų pridavimas Panevėžio regiono nepavojingų atliekų sąvartyne kainuos 70 eurų. Bendrovė „Toksika“ už šiferio atliekų toną iš gyventojo paprašys 242 eurų“, – teigia pašnekovas.

Iš gyventojų nemokamai priimamus asbesto turinčių gaminių atliekų kiekius ir įkainius savivaldybėms priklausančiose atliekų surinkimo aikštelėse nustato pačios savivaldybės, teigia Aplinkos ministerijos ekspertai.

Aplinkos ministerija
Aplinkos ministerija
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau prieš vežant turimą seną šiferį priduoti į atliekų surinkimo aikštelę, reiktų jį tinkamai supakuoti: šiferio lakštai turi būti sudėti ant padėklo ir apjuosti plėvele arba sudėti į didelius maišius, užklijuoti lipnia juosta, o ant maišo būtina priklijuoti apie asbestą perspėjančius lipdukus.

Veikia principas „teršėjas moka“

Mokėti už seną šiferinį stogą gyventojams tenka todėl, kad asbestas – pavojinga atlieka, kurią tvarkyti gali tik tokią teisę turintys, paprastai juridiniai, asmenys. „Šios atliekos neturi vertingų žaliavų ir jų vertė rinkoje yra neigiama, tokių atliekų neįmanoma perdirbti. Minėtos priežastys ir lemia atliekų sutvarkymo kainą“, – priduria A. Skinulis.

Anot Aplinkos ministerijos, atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas, dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas arba produktų gamintojas ar importuotojas. „Lygiai taip pat ir asbesto turinčių gaminių atliekų tvarkymo atveju, atliekų turėtojas turi apmokėti šių atliekų sutvarkymo išlaidas pagal kiekviename komunalinių atliekų tvarkymo regione taikomus šių atliekų sutvarkymo įkainius“, – toliau dėstoma ministerijos atsakyme.

Deja, tiek A. Skinulis, tiek Aplinkos ministerija, neturintiems nuosavo transporto, gyventojams negalėjo pasiūlyti nieko kito, kaip tik pasisamdyti atliekų vežėjus, kurių paslauga, žinoma, yra mokama.

Visgi, ministerijos komentare teigiama, kad pastebėdama problemos aktualumą ir suprasdama gyventojams tenkančią naštą, Aplinkos ministerija asbesto atliekoms surinkti skiria dotacijas: „Aplinkos ministerija iš Atliekų tvarkymo programos skiria dotacijas savivaldybėms asbesto turinčių gaminių atliekų transportavimui ir šalinimui iš gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų, tiek miestuose, tiek kaimuose.

Šiferio lakštai
Šiferio lakštai
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

2017–2018 m. dotacijoms savivaldybėms asbesto turinčių gaminių atliekų surinkimui apvažiavimo būdu, transportavimui ir šalinimui jau skirti 443.244,77 eurai. 2018 m. tam numatyta skirti dar apie 700 tūkst. eurų.“

Bauda siekia 6000 eurų

Pagrindinė asbesto atliekų tvarkymo technologija Europos Sąjungos šalyse – šalinimas sąvartynuose, turinčiuose specialiai įrengtas sekcijas. Dėl naujų technologijų prieš laidojant atliekas sąvartyne, prieš užkasant jas po žeme, atliekos nukenksminamos.

Anot Aplinkos ministerijos, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsniu, Atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas gali užtraukti baudą – už netinkamai šalinamas asbesto atliekas gali tekti bauda nuo 60 iki 6000 eurų.

Asbesto surinkimo ir tvarkymo vietas galite rasti čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (22)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (261)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (105)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (9)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (85)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (52)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Anksti mamos netekusi studentė Agnė atvėrė širdį: sunkiausiu metu ją išgelbėjo šuo

Studentei Agnei Puraitei – vos 21, tačiau jaunai merginai teko išgyventi labai daug. Vaikystėje...

Mitybos specialistė pabrėžia pagrindinius mitybos principus: svoris taps normaliu, o savijauta ir nuotaika bus puiki

Vis daugiau žmonių nežino, ką valgyti, ir vis daugiau produktų išbraukia iš savo raciono,...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (55)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...