Pasaulyje, kuriame ištekliai senka, vis labiau plėtojama perdirbimo pramonė. Pasinaudodami naujomis technologijomis galime perdirbti beveik kiekvieną daiktą. Vis dėlto, vis didesnė dalis atliekų Lietuvoje yra ne perdirbama, bet sudeginama.
Argentinos lūšnynas
© AP/Scanpix

Europos statistikos departamento „Eurostat“ duomenimis, 2015-ais metais Lietuvoje buvo sudeginta 150 tūkst. tonų atliekų. Dar 299 tūkst. tonų jų buvo perdirbta. Kasmet į Lietuvos sąvartynus atvežama vis mažiau atliekų, tačiau sparčiai kyla sudeginamų atliekų skaičius.

Tikėtina, kad sudeginamų atliekų skaičius Lietuvoje dar labiau išaugs, nes šiuo metu statomos dvi jėgainės, kurios bus pritaikytos deginti atliekas. Tačiau atliekų perdirbimo šalininkai sako, kad deginimas tėra tik naudingų žaliavų naikinimas.

Daugiau sudegintų atliekų, mažiau sąvartynų

Lietuvos energijos atstovas Paulius Stonis sako, kad naujos kogeneracinės jėgainės padės įgyvendinti Europos Sąjungos Žiedinės ekonomikos tikslą – iki 2030-ųjų metų sumažinti komunalinių atliekų kiekius, patenkančius į sąvartynus, iki 5 proc. Šiandien Lietuva į sąvartynus vis dar gabena daugiau nei 50 proc. visų komunalinių atliekų.

„Naujų atliekas deginančių jėgainių Lietuvoje neplanuojama statyti. Taip yra, nes Klaipėdoje veikianti, o Vilniuje ir Kaune statomos jėgainės patenkins atliekų tvarkymo poreikį“, – pasakoja P. Stonis.

Vis dėlto, viešosios įstaigos „Žiedinės ekonomikos“ futuristė Rasa Tumaševičiūtė šiuo klausimu gana skeptiška.

„Išplėtojus atliekų surinkimą – intensyviai surenkant popieriaus ir kartono atliekas, maisto atliekas, kompostuojant žaliąsias atliekas nesunkiai buvo galima užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų patekimo į sąvartynus mažinimo užduotis, net neturint dabar statomų atliekų deginimo jėgainių“, – kalbėjo ji.

Nuomonės išsiskyrė

Ji pasakoja, kad Vakarų Europoje beveik nėra statoma naujų atliekų deginimo įrengimų, nes tai – pasenusi technologija.

„Europos Sąjungoje galioja žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinys, kuris nurodo, kad maisto, virtuvės ir atskirai surinktų antrinių žaliavų deginti negalima. Todėl tikiu, kad ateityje atliekas deginančios jėgainės bus tiriamos, o šalims, kurios nesugebės rūšiuoti bus skiriamos baudos“, – mano R. Tumaševičiūtė.

Sąvartynas
Sąvartynas
© AM

Ji pasakoja, kad besivystančiose šalyse, tokiose kaip Meksika ar Indonezija, į kurias iš vandenyno atplaukia daug plastiko, atliekų deginimo įrengimai yra projektuojami. O išsivysčiusiose valstybėse, tokiose kaip Australija, visuomenės pasipriešinimas atliekų deginimo jėgainėms toks didelis, kad neaišku, ar ten bus atidaryta bent viena tokio tipo jėgainė.

Vis dėlto, P. Stonis situaciją mato kiek kitaip. Jis mano, kad labiausiai atliekas deginančių jėgainių plėtrai trukdo žmonių baimė dėl galimos taršos. Tačiau, jo nuomone, tokios baimės yra nepagrįstos.

„Aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityse labiausiai pažengusių šalių gyventojų jau nestebina, kad miestų centruose ir gyvenamuosiuose rajonuose naujai atidaromos atliekų deginimo jėgainės. Tai vyksta tokiuose miestuose kaip Kopenhaga, Londonas bei Stokholmas, o už Lietuvą mažesnėje Šveicarijoje veikia net 29 komunalinių atliekų deginimo jėgainės“, – pasakoja P. Stonis.

Degina tai, ko negalima panaudoti

P. Stonis pasakoja, kad naujos kogeneracinės jėgainės Vilniuje ir Kaune bus kūrenamos atliekomis, likusiomis po rūšiavimo ir biokuru.

„Komunalinių atliekų rūšiavimas Lietuvoje vykdomas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose, kurių visoje Lietuvoje šiandien veikia 10. Būtent iš šių centrų deginti bus gabenamos atliekos, likusios po rūšiavimo. Šiandien šie centrai atliekų neturi kur dėti, kol nėra kogeneracinių jėgainių, galinčių jas naudoti kurui, todėl atrūšiuotos atliekos keliauja į sąvartynus, kur jos yra saugomos“, – pasakoja P. Stonis.

Jis pasakoja, kad Kauno kogeneracinėje jėgainėje planuojama deginti komunalines, nepavojingas pramonines atliekas ir vandenvalos įmonių dumblą. Dėl to bus išvengta aplinkos taršos sąvartynuose bei dumblo sankaupų, keliančių potencialų pavojų gruntinių vandenų švarai.

Plastiko pakuotės
Plastiko pakuotės
© Shutterstock nuotr.

Vis dėlto, futuristė R. Tumaševičiūtė skeptiškai vertina tokią situaciją. Jos nuomone, pritaikius naująsias technlogijas viską galima perdirbti taip, kad neliktų jokių atliekų, tiesiog valdžia pasirinko lengvesnį didėjančių sąvartynų problemos sprendimą.

„Yra tara, kurią būtų galima visiškai perdirbti, tačiau ji kainuoja 15 proc. brangiau nei paprasta, dėl to niekas jos nenaudoja. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje trūksta specialistų, padedančių įmonėms pritaikyti inovatyvius sprendimus ir finansinės valstybės paramos“, – aiškina ji.

R. Tumaševičiūtės nuomone, Lietuvoje trūksta inovatyvių aplinkosaugininkų ir dėl pramonininkų interesų, nes aplinkosaugos srityje dabar yra nemažai pažeidimų, kurie yra nepastebimi dėl korupcijos ir nesąžiningo pramonės elgesio.

Viską galima perdirbti

R. Tumaševičiūtės teigimu, Lietuvoje yra susidaręs neteisingas požiūris, kad deginant atliekas galima išgauti daug energijos.

„Jeigu teisingai rūšiuosime, sumažinsime energijos poreikį naujų produktų gamybai“, – sako ji.

Nors dabar perdirbant atliekas dalis žaliavų prarandama, greitu metu tai gali pasikeisti. Visiškai perdirbti produktus dabar trukdo tai, kad juos projektuojant nebuvo numatyta tolimesnė jų paskirtis – perdirbimas.

Norint, kad daiktus būtų galima perdirbti, reikia tai numatyti dar juos projektuojant. Šiandien yra daiktų, kuriuos galima visiškai perdirbti, tačiau vis dar nemažai tokių, kuriuos perdirbus lieka atliekų.

„Šiuo metu mes tiesiog turime pereinamąjį laikotarpį, nes pradeda trūkti žaliavų ir daugėja gyventojų, todėl pramonei teks prisitaikyti“, – teigia R. Tumaševičiūtė.

Rūšiuojant svarbu išsaugoti žaliavas, kurias galima dar kartą panaudoti. Jeigu gaminant produktą bus suplanuota, kad po kurio laiko jis turės būti perdirbtas, visos žaliavos, iš kurių jis buvo pagamintas galės būti panaudotos naujų produktų gamybai.

Atliekų deginimas ne tik sunaikina išteklius, kuriuos būtų galima panaudoti įdiegus naujas perdirbimo technologijas, bet ir neišsprendžia atliekų laikymo problemos.

„Sudeginus 3 tonas atliekų, yra gaunama 1 tona pelenų, kurių dalis yra užkrėsta koncerogenais ir sunkiaisiais metalais. Sudeginus atliekas taip pat gauname atliekas, kurias vis tiek reikia kažkur pašalinti“, – aiškina R. Tumaševičiūtė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Stebina net ekonomistą: Lietuvos SPA kainomis lygiuojasi ir į Šveicariją (47)

Lietuvos SPA kompleksai jau susitapatino su aukščiausio lygio Šveicarijos, Suomijos ar kitų...

Pareiškimą padėjęs L. Linkevičius: aš noriu dirbti (267)

Lietuvos Socialdemokratų partijos sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos, o šios partijos...

Apie pensiją galvojantys lietuviai turi planą B (80)

Nekilnojamojo turto rinkoje, be žmonių, kurie perka būstą gyvenimui arba trumpalaikei...

Prieš G. Palucko valią stojusiems socialdemokratams gresia pašalinimas iš partijos (279)

Prieš partijos valią trauktis iš valdančiosios koalicijos pasisakę Seimo socialdemokratai stos...

Tūkstančių žmonių akivaizdoje – naikintuvo katastrofa liudininkas: tai buvo siaubingas reginys (121)

Vienas Italijos oro pajėgų pilotas žuvo jo naikintuvui „ Eurofighter “ sekmadienį nukritus į...

Vilniuje pro langą iškrito šešiametė, ji labai sunkios būklės (29)

Policija praneša, kad Vilniaus centre prie daugiabučio namo rasta šešiametė. Manoma, kad ji...

Nori padėti radioaktyviems Černobylio šuniukams: jų kailyje slypi pavojus

Černobylio katastrofa 1986 metais tūkstančių žmonių gyvenimus apvertė aukštyn kojomis, nes...

Kauniečiai mero pagalbos prašo išgalvotu ženklu (19)

Jau ilgą laiką daugelyje Kauno vietų praeinant ar pravažiuojant gatvėmis galima pastebėti...

Šiaurės Korėja nurodė, kurios šalys išvengs jos branduolinio smūgio (65)

Šiaurės Korėja pareiškė, kad toms šalims, kurios nėra įsitraukusios į Jungtinių Valstijų...

Mokykloje – meningokoko infekcija: kaip apsaugoti vaikus? (13)

Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinių tėvai sunerimę – vienam...