aA
Klimato kaita negailestingai kirs mūsų planetai, o tuo pačiu ir Lietuvai. Ką daryti, kad sušvelnintume šio pavojingo reiškinio pasekmes, DELFI TV konferencijoje atsakymų ieškojo klimatologas Justinas Kilpys ir atsinaujinančių išteklių specialistas Martynas Nagevičius.

„Kas būtų, jei pakeistume Žemės atmosferos cheminę sudėtį?“ – šį klausimą teoretikai gvildeno jau XIX amžiuje. Šiandien teorija pamažu virsta realybe – dėl anglies dvideginio taršos atmosfera keičiasi. Kaip spręsti susidariusią situaciją – plėtoti atsinaujinančią energetiką, vaikščioti pėsčiomis, rūšiuoti ar aukoti mergaičių mokykloms Afrikoje?

Teršiame ir valgydami, ir važiuodami džipu

Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys pasakoja, jog iš principo klimato kaita vyksta ir natūraliai, bet dažniausiai, kai dabar kalbame apie klimato kaitą, omenyje turime klimato pasikeitimus, kurie vyksta dėl žmonijos kaltės.

Klimato kaita – tai ne tik globalinis atšilimas: pasikeičia ne tik temperatūra planetoje, tačiau kyla ir vandens lygis vandenynuose, tirpsta ledynai, keičiasi vandenynų pH. J. Kilpio teigimu, vandenynai rūgštėja. Galiausiai klimato kaita jau dabar skaudžiai atsiliepia žmonėms – staigios, ekstremalios stichinės nelaimės, kaip, pavyzdžiui, uraganai.

„Jei kalbėtume apie Lietuvą, didelę dalį (taršos – DELFI) sudaro transportas, žemės ūkis, energetika. Kitose pasaulio valstybėse dominuoja energetika, kitur – žemės ūkis. Atliekų sektorius išskiria pakankamai didelį metano kiekį. Tai beveik visos žmogaus gyvenimo sritys. Pradėkime nuo to, ką mes valgome – jei vartojame daug mėsos, mūsų ekologinis pėdsakas daug didesnis negu daugiau valgant augalinių produktų“, – pasakoja J. Kilpys.

Uraganas
Uraganas
© AP / Scanpix

Pusė investicijų pasaulyje – į atsinaujinančią energetiką

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, jog tik žiedinės ekonomikos, kaip ginklo kovoje su klimato kaita, tikrai neužteks – norint pokyčio reiks pasitelkti kur kas daugiau sprendimų.

„Žiedinė ekonomika yra nukreipta į šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą atliekų sektoriuje, kuris sudaro, berods, penktadalį visų Lietuvos emisijų. <...> Mes visi, pasaulio gyventojai, ne tik lietuviai, vežame labai daug atliekų į sąvartyną, sąvartynuose išsiskiria metanas, kuris yra labai agresyvi šiltnamio efektą sukelianti dujų rūšis.

Jeigu mes pakeičiame tai deginimu gaminant energiją, šiek tiek pagerinam situaciją, bet vis vien išmetamas didelis CO2 kiekis. Pats geriausias aplinkosauginiu požiūriu būdas yra perdirbti atliekas arba kad jų nesusidarytų išviso“, – sako M. Nagevičius.

Atsinaujinanti energetika gali padėti žymiai sumažinti taršos kiekius pasaulyje, tuo pačiu pristabdyti ir klimato kaitą. LAIEK prezidentas tikina, jog pokytis atsinaujinančios energetikos srityje įvyko per pastarąjį dešimtmetį – anksčiau ji buvo vadinama „alternatyviąja“ energetika, dabar tai tapo masine energetika: „Didesnė pusė visų investicijų energetikos srityje pasaulyje yra dedama būtent į atsinaujinančią energetiką.“

M. Nagevičius teigia, jog Lietuvoje jau dabar praktiškai kas ketvirta mūsų suvartojama kilovatvalandė yra „žalia“: „Galimybės atsinaujinančios energetikos Lietuvoje yra pačios geriausios Europoje, kadangi gyvename tokioje vietoje, kur ir technologiškai, ir gamtine prasme yra labai geros sąlygos. <...> Pavyzdžiui, Klaipėdoje yra daugiau saulės negu Paryžiuje.“

Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Sprendimo būdai – įvairūs

Mokslininkai ir verslo konsultantai, J. Kilpio teigimu, yra sudarę klimato kaitos sprendimo būdų dešimtuką, kuriame saulės energetika užima 5-ąją, o vėjo energetika – 2-ąją vietą. J. Kilpys tikina, jog šio projekto metu buvo peržvelgta apie 100 švarių klimato kaitos sprendimo būdų, kurie ir pasiteisintų, ir ekonomiškai atsipirktų.

M. Nagevičius patikino, jog Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės-narės, yra įsipareigojusi mažinti išmetamų emisijų kiekį, o numatytus įgyvendinti tikslus ES yra padalinusi kiekvienai valstybei. LAIEK prezidentas teigia, jog jei emisijų kiekio Lietuvai sumažinti nepavyks – teks pirkti kvotas iš kitų valstybių, kurios savus emisijos viršijimo įsipareigojimus įgyvendins su kaupu.

Nors sumažinti emisijų kiekį Lietuvos žemės ūkyje bei transporto srityje yra sudėtinga, tačiau kiekvienas iš mūsų, norėdami prisidėti prie užterštumo mažinimo ir kovos su klimato kaita, galėtume pasitelkti ir paprastus būdus: vengti atliekų, rūšiuoti, dažniau važinėti su viešuoju transportu, ar jei leidžia galimybės – įsigyti elektromobilį.

Justinas Kilpys
Justinas Kilpys
© DELFI / Domantas Pipas

Bet turint omenyje taip sparčiai augantį gyventojų kiekį pasaulyje, J. Kilpys paskatino verčiau pinigine parama paremti Afrikos mergaičių mokyklas, nei skubėti į elektromobilio saloną. Viena iš pigiausių ir efektyviausių mokslininkų įvardytų priemonių kovai su klimato kaita, J. Kilpio teigimu, yra galimybės sudarymas besivystančiose šalyse mergaitėms eiti į mokyklą: „Mergaitė, baigusi vidurinę mokyklą, jau pasitiki savimi, ji jau gali spręsti ir planuoti šeimą.

Paprastai mergaitės baigusios vidurinę mokyklą turi gerokai mažiau vaikų, nei baigusios pradinę, ar nebaigusios mokyklos. Geriau nepirkit „Teslos“ ar elektromobilio, bet paremkit kokią Afrikos mergaičių mokyklą ir tai turės didesnį poveikį.“

Daugiau apie klimato kaitą, atmosferos taršą bei būdus, kuriuos pasitelkę galime kovoti su šiais reiškiniais, rasite „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (49)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: 600 eurų vertas darbas, fizinis bei psichologinis smurtas (14)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (1)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (62)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (282)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (588)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (53)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (136)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Johnsonas įpareigotas atidėti „Brexit“: tikisi, kad ši idėja nesužavės ES (19)

Borisas Johnsonas teigė nesijaučiąs sužlugdytas, nors Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (31)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...