aA
Trečiadienį Vilniuje, Karoliniškėse, pristatytos naujos pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės. Naujieji konteineriai – sostinės atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos tęsinys.
Požeminių konteinerių pristatymas
© DELFI / Domantas Pipas

V. Druskio gatvėje įrengta nauja pusiau požeminė atliekų surinkimo aikštelė. Iki 2020-ųjų metų tokios pusiau požeminės ar požeminės aikštelės turėtų atsirasti ir kituose Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose: Žirmūnuose numatyta įrengti 79, Antakalnyje – 58, Šeškinėje – 54, Karoliniškėse ir Justiniškėse – po 51 aikšteles. Kituose sostinės rajonuose numatytas mažesnis naujų atliekų surinkimo aikštelių skaičius.

Trikdžių buvo, bet sistema „įsivažiavusi“

Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius naujosios pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės pristatymo metu teigė, kad Senamiestyje bus statomi tik požeminiai konteineriai: „Tai pradėtos atliekų reformos dalis, ji labai svarbi. Gyventojai galės patogiau išmesti savo atliekas, geriau rūšiuoti – taip mažinti ir savo mišrių atliekų kiekį.“

Vicemeras užtikrino, kad ši permaina tik pradžia, toliau bus įrenginėjamos stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės, kuriose vilniečiai galės pristatyti visas kitas susidarančias atliekas, tokias kaip baldai ar statybinės atliekos.

L. Kvedaravičius pripažino, kad kartu su naujos atliekų surinkimo sistemos pradžia atsirado ir daug „negatyvių dalykų“ – vienas jų – ilgai neišvežamos atliekos, kurios tiesiog kaupdavosi aplink konteinerius: „Pereinat prie tokios didelės sistemos, kuomet reikia aptarnauti virs 30 tūkst. konteinerių – buvo trikdžių, bet tie trikdžiai yra išspręsti ir sistema įsivažiavo.“

Linas Kvedaravičius
Linas Kvedaravičius
© DELFI / Domantas Pipas

Naujose aikštelėse bus patogiau rūšiuoti

Naujoje pusiau požeminėje atliekų surinkimo aikštelėje yra po 4 konteinerius – vienas jų skirtas mišrioms komunalinėms atliekoms, kitas – popieriui, kartonui, plastikui bei metalui, trečiasis – stiklui ir paskutinysis – maisto atliekoms, kurias nuo 2019-ųjų metų 5 didieji Lietuvos miestai turės pradėti rinkti atskirai.

UAB „VAATC“ direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus teigimu, Vilniuje pusiau požeminiai konteineriai dažniausiai atsirasdavo šalia naujų daugiabučių – nekilnojamojo turto projektų vystytojų iniciatyva, tačiau dabar atliekų tvarkymo klausimas sprendžiamas iš esmės.

„Kodėl šie konteineriai geresni ir kam jų reikia? Vienas toks konteineris yra beveik 5 kartus talpesnis nei įprastas konteineris. Vadinasi, vienas toks konteineris pakeičia įprastus penkis konteinerius. Laimime jau ties tuo, kad viskas atrodo estetiškiau. Jei norėtume palyginti ir pastatyti prie šių konteinerių įprastus, antžeminius, jų būtų 14 – visas konteinerių parkas“, – kalbėjo T. Vaitkevičius.

Naujųjų konteinerių gylis siekia 1,75 cm. Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, į požeminius konteinerius patenkančios atliekos saugiai izoliuojamos nuo aplinkos ir iki ištuštinimo bus žemesnėje temperatūroje – 6° C–8° C. Taip atliekos lėčiau ges, neskleis blogo kvapo ir mažiau terš aplinką, o dėl didelės konteinerių talpos ir įrengimo specifikos jų neįmanoma stumdyti ar vartyti, iš jų taip pat labai sudėtinga ištraukti jau įmestas atliekas.

T. Vaitkevičius teigia, kad kiekvienoje aikštelėje atsiradus ir antrinių žaliavų konteineriams, gyventojams bus patogiau ir paprasčiau rūšiuoti: „Tai paskatins žmones.“

Tomas Vaitkevičius
Tomas Vaitkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Ekonominė nauda slypi „pakėlimuose“

Esant mažesniam konteinerių skaičiui, prireiks ir mažiau konteinerių „pakėlimų“ – atliekų išvežimų. T. Vaitkevičius tikino, jog būtent šis sumažėjęs „pakėlimų“ skaičius bus pagrindinė ekonominės naudos priežastis: „Kiekvienas „pakėlimas“ kainuoja po pusę euro. Taigi, skaičiuodami taip, galime pasakyti, kad vienas naujas mišrių komunalinių atliekų konteineris leidžia per mėnesį sutaupyti apie 700 eurų.

Jei skaičiuosime visus naujus konteinerius, naujose aikštelėse – išeina, kad miestas sutaupys apie pusę milijono eurų per mėnesį.“

Pašnekovo teigimu, naujieji konteineriai – ilgaamžiai. Jiems taikoma 15 metų gamintojo garantija. Taigi, lėšos bus sutaupomos, anot T. Vaitkevičiaus, ir konteinerių priežiūros bei atnaujinimo atžvilgiu. Visgi, „VAATC“ direktorius mano, kad didelė atsakomybė tenka ir miestiečiams – tik nuo jų priklauso ar naujai pastatyti konteineriai užtikrins kokybiškesnį rūšiavimą ir tvarkingesnę aplinką.

Naujų atliekų surinkimo aikštelių skaičius
Naujų atliekų surinkimo aikštelių skaičius
© Vilniaus savivaldybės inf.

Rasdavo prie konteinerių ir padangų

Jau keturiasdešimtmetį Karoliniškėse gyvenantis Petras pasakojo, kad prie konteinerių V. Druskio gatvėje buvo galima matyti visko – ir senų sofų, kitų baldų, ir statybinių medžiagų maišeliuose.

„Aš esu net kelis tokius nusižengėlius demaskavęs – nufotografavęs ar nufilmavęs. Sakydavau, „krauk“, bet perduosiu tavo nesižengimus atsakingoms institucijoms – tada jie visas netinkamas atliekas susirinkdavo ir prie konteinerio nebepalikdavo. Bet, kai nepamatai, tai gali prie konteinerio atėjęs ir senų padangų gali rasti“, – pasakojo Petras.

Pensinio amžiaus vyras tikino, kad naująsias atliekų surinkimo aikšteles vertina labai gerai. Petras jau seniai rūšiuoja visas atliekas ir paklaustas, ar jam dar reiktų papildomos informacijos apie rūšiavimą, teigė, kad tai labai paprasta: „Juk mes suaugę žmonės, gal jau to nebereikia? Juk suprantame, kaip reikia rūšiuoti. <..> Džiaugiuosi ir taromatais, jų sistemą irgi būtų galima praplėsti.“

Visgi, Karoliniškių gyventojas dvejojo, ar naujosios aikštelės tikrai užtikrins tvarką, ar vėl neteks prie naujųjų pusiau požeminių konteinerių atrasti stambiagabaričių atliekų: „Žmonės pripratę, tiek metų jau nešė ir toliau, manau, neš – ir šakas, ir bakelius visokius.“

Šiai permainai daugiausiai lėšų skyrė ES

Vilniaus miesto savivaldybės atsiųstame pranešime spaudai rašoma, kad 85 proc. visų požeminių konteinerių pirkimų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Tačiau naujosios pusiau požeminės konteinerių aikštelės pristatymo metu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas teigė, kad apie 70 proc. visų reikalingų lėšų yra finansuojama iš ES lėšų, o 30 proc. – viešos investicijos, kurias skiria Vilniaus miesto savivaldybė ir „VAATC“.

Vicemeras L. Kvedaravičius tikino, kad naujos atliekų surinkimo aikštelės būtų įrengiamos net tada, jei ES lėšų nebūtų skyrusi: „Europa į aplinkos tvarkymą investuoja daug ir į Lietuvą ji jau investavo daug. Taigi, tai tęstinė investicija, kuria reikia pasinaudoti tinkamai. Jei ES ir nefinansuotų, miestas turi rasti būdų tobulėjimui ir rasti tam resursų.“

Vilniaus miesto savivaldybė skelbia, kad visam požeminių konteinerių tinklui mieste įrengti prireiks apie 10 mln. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nepaklausė medikų ir šiandien džiaugiasi dešimtmečiu sūnumi: nuvykus į klinikas, nėštumą siūlė nutraukti

Ką reiškia rankose laikyti nė kilogramo nesveriantį kūdikį, niekaip nesupras tie, kas to...

Reforma iš vidaus: prabilo apie ligoninėse apgyvendinamus paimtus vaikus, dėl kursų metamus darbus ir pareigūnų patyčias (178)

Iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų apgyvendinimas ligoninėse, budinčių globotojų trūkumas,...

Po 30 metų į Lietuvą grįžusi moteris atvira: nuskurusiame sovietiniame mieste esama šio to nauja (62)

„Iš Lietuvos su meile“. Taip savo straipsnį, publikuotą svetainėje „Roads &Kingdoms“,...

Iš emigracijos grįžusi Rasa pirmą Lietuvoje uždirbtą algą išleido maistui (13)

Jau aštuntus metus Norvegijoje gyvenanti Simona Šiemienė planuoja grįžti į Lietuvą ir...

Į Lietuvą veržiasi šaltis ir sniegas – gruodžio mėnuo bus kitoks nei įprasta (30)

Nors ruduo dar nesibaigė, daugeliui smalsu, kokia laukia žiema. Kai kurių klimatologų teigimu,...

Nuostabaus grožio šalyje laukiamas kiekvienas lietuvis: vietiniai mus myli, todėl vaišina ir negaili pagyrų (7)

Vargu ar rastume abejingą Gruzijai keliautoją. Ši šalis apdovanota gamtos bei kultūros, ji pilna...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (56)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (15)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Kodėl „Porsche“ užvedimo spynelę montuoja kairėje vairo pusėje? (14)

Jei jūsų automobilis vis dar turi užvedimo spynelę, kurioje vairo pusėje ji yra? Spėtume, kad...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (418)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...