aA
Praėjusieji metai buvo gana gausūs svarbių Europai sprendimų, dėl kurių nė viena Europos Sąjungos valstybė neišvengs permainų. Vienas pagrindinių Europos Komisijos nutarimų – naujos atliekų tvarkymo teisės normos bei Europos Plastiko strategija.
Ausų krapštukai
Ausų krapštukai
© Shutterstock

Europos Komisijos direktorius žiedinei ekonomikai Kęstutis Sadauskas teigia, kad bene aktualiausia permaina – naujos normos atliekų tvarkymui: „Tarp šių normų yra ir privalomi tikslai: 2035-aisiais metais šalys-narės turės perdirbti ne mažiau 65 proc. buitinių atliekų ir 70 proc. pakuočių, taip pat sąvartynuose laidoti ne daugiau nei 10 proc. buitinių atliekų.

2023-aisiais metais privalomu tampa bioskaidžių atliekų rūšiavimas. Lietuva šias ir daug kitų svarbių normų turi į savo vidaus teisę perkelti iki 2020 metų liepos mėnesio.”

Keisis kasdien naudojami produktai

Pernai EK paskelbė ir Europos Plastiko strategiją, kurios tikslas yra pasiekti, kad plastiko, kuris, anot K. Sadausko, yra labai vertinga medžiaga, būtų kuo mažiau prarandama, kai jis nėra perdirbamas. Taip pat strategija numato stabdyti ypač greitą bei pavojingą plastiko kaupimąsi mūsų aplinkoje.

Šiaudeliai
Šiaudeliai
© Shutterstock

„Vienas iš strategiją sekusių veiksmų buvo EK pateiktas projektas direktyvai dėl vienkartinio naudojimo plastikinių gaminių. Dėl direktyvos jau beveik sutarta ir jos dėka iš rinkos bus pašalinti objektai, kurių mums prireikia vos kelioms minutėms, bet gamtoje jie lieka dešimtmečiais ir šimtmečiais.

Tai plastikiniai šiaudeliai, stalo įrankiai, ausų krapštukai, gėrimų maišikliai ar balionų koteliai. Jie bus gaminami iš mažiau žalingos medžiagos – popieriaus arba medžio, arba – dar geriau – bus daugkartinio naudojimo. Plastikiniai butelių kamšteliai, kurie dažnai pasimeta nuo butelių ir teršia aplinką, bus pritvirtinti prie butelių, o ant rūkalų ir drėgnų servetėlių pakuočių bus įspėjimai apie šiukšlinimo žalą.

Gėrimus buteliuose, tabaką, plastikinius saldumynų ar pirkinių maišelius į rinką paleidžiančios bendrovės privalės prisidėti prie šiukšlių surinkimo ir vartotojų švietimo. Polistirenas, iš kurio gaminama dalis išsinešimui skirto maisto dėžučių ir kuris yra labai sunkiai surenkamas bei perdirbamas, nebus leidžiamas”, – laukiančias permainas vardijo K. Sadauskas.

Surinkti ir perdirbti reiks žvejybos įrangą

Po dešimtmečio ES valstybės privalės surinkti ne mažiau nei 90 proc. plastiko gėrimų butelių, tačiau Lietuva tai daro jau dabar. Europos Plastiko strategijoje taip pat numatyta, kad nuo 2030 metų ne mažiau kaip 30 proc. gėrimų butelių turės būti gaminami iš perdirbto plastiko.

„Galiausiai ši direktyva įpareigos surinkti ir perdirbti žvejybos įrangą – tinklus ar plūdurus – kurie yra kitas jūrose gretai besikaupiančio plastiko šaltinis, o taip pat buvo pakeista kita direktyva, kuri suteiks daugiau paskatų laivams grąžinti į uostus juose susidariusias ar jūroje surinktas atliekas”, – tikina K. Sadauskas.

Kęstutis Sadauskas
Kęstutis Sadauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

2018-aisiais tai pat buvo susitarta dėl naujo trąšų reglamento, kuris turėtų palengvinti organinių trąšų atliekų panaudojimą gamyboje bei parduoti jas Europos rinkos viduje.

Bus skiriamas dėmesys baterijoms

Kalbėdamas apie 2019-ųjų metų planus, K. Sadauskas nurodė, jog bus užbaigtas Žiedinės Ekonomikos Plano įgyvendinimas bei prasidės atliekų teisės aktų įgyvendinimo etapas, kuriame EK paruoš svarbias poįstatymines gaires apie išplėstinę gamintojų atsakomybę, maisto atliekų skaičiavimo metodologiją bei atliekų perdirbimo skaičiavimo taisykles ir kt.

„Užbaigsime Baterijų direktyvos vertinimą – tai strategijos svarbos tema pasauliui pereinant prie atsinaujinančios energetikos, transporto elektrifikavimo ir ieškant naujų elektros energijos akumuliavimo būdų. Taip pat įvertinsime daugiau nei 40 ES teisės aktų, reguliuojančių chemines medžiagas. Bus ir daugiau veiksmų,” – papildo pašnekovas.

Ne tik šios permainos šiemet laukia ES – 2019-ieji ir naujo EK politinio ciklo sezonas – šiemet bus išrinktas naujas Europos Parlamentas, darbą pradės nauja EK. „Atsiras nauja politinė darbotvarkė ir tada pamatysime, kas joje bus numatyta žiedinės ekonomikos tema”, – sako K. Sadauskas.

Europos Parlamentas Strasbūre
Europos Parlamentas Strasbūre
© Sputnik / Scanpix

Lietuva vis dar išlieka vidutinioke

Anot pašnekovo, tiek verslas, valdžia ir pati visuomenė Lietuvoje žiedinę ekonomiką sparčiai atradinėja, jau mato jos privalumus – tai ne tik švaresnė ir sveikesnė aplinka, tačiau ir neribotos verslo galimybės: „Pavyzdžiui, matoma tendencija, kad vartotojai tampa reiklesni. Jie nori kokybiško produkto, nesugendančio kitą dieną ir jiems vis labiau rūpi jų vartojimo poveikis aplinkai.

Tai reiškia, kad ateities rinkoms reikės tvaresnių ir naujoviškų produktų, kuriuose nebus pavojingų medžiagų, kurie bus pagaminti su minimalia žala aplinkai ir kuriuos bus galima lengviau atnaujinti, pataisyti, išardyti ar perdirbti. Žinant ko reikės rinkai, galima laimėti konkurenciją, tenkinant šią rinkos paklausą. Tai signalas ir galimybė Lietuvos ir Europos gamintojams, kurie yra tikrai išradingi ir gali pasinaudoti šiomis didžiulėmis galimybėmis.”

Vis dėlto K. Sadauskas Lietuvą, kitų ES valstybių kontekste žiedinės ekonomikos atžvilgiu, įvardijo kaip sparčiai progresuojančią vidutiniokę, kuri dar susiduria su sunkumais: „Perdirbimas auga sparčiai, bet dar yra kur augti. Tas pats ir su atliekų laidojimu sąvartynuose: išmetame vis mažiau, bet turėtume nieko neišmesti ir nieko neprarasti.

Lietuvos patirtis su taromatais domina visas ES šalis ir daug kur yra pateikiamas kaip gerasis pavyzdys, net ir labiau pažengusiose šalyse.”

MBA centras
MBA centras
© DELFI / Andrius Ufartas

Pašnekovas nurodo, kad patogi ir tinkamai išvystyta rūšiavimo infrastruktūra yra ir dar viena galimybė išlošti: „Turint tokią sistemą, atliekos taps kokybiška ir norima antrine žaliava gamintojams, kurie ją naudos vietoj to, ką importuotų. Tai didintų verslo konkurencingumą, pelningumą, vadinasi ir pajamas į valstybės biudžetą, bei kurtų darbo vietas visuose regionuose. Laimėtų visi.”

Delsti nėra išmintinga

K. Sadauskas pažymi, kad žiedinė ekonomika jau yra tapusi nesustabdoma mega-tendencija, o Europoje jau 10 šalių turi visa apimančią žiedinę ekonomikos strategiją, o dar 8 šalys ją ruošia: „Tas pats vyksta ir kitur pasaulyje. Prieš keletą metų žiedinė ekonomika buvo nišinė ir nedaug kam žinoma teorinė koncepcija. Šiandien ji yra mainstreamas (liet. pagrindinė idėja – DELFI).

Mums pavyko pasiekti didelį mąstymo lūžį. Maža to, labai svarbu yra ir tai, kad žiedinę ekonomiką palaiko didelė visuomenės dalis, turime platų konsensusą, ypač tarp jaunų žmonių. Todėl žiedinės ekonomikos ateitis šviesi.”

Kaip seksis Lietuvai pasiekti iki 2020-ųjų metų perdirbti bent pusę komunalinių atliekų, anot K. Sadausko, bus įvertinta pamačius naujausius statistikos duomenis. Nors didesnių tikslų terminai yra numatyti iki 2035-ųjų metų ir laiko dar yra, tačiau, pasak pašnekovo, delsti būtų neišmintinga, nes tai reikštų prarastas galimybes sukurti daugiau darbo vietų, uždirbti pelno ir pagerinti gyvenamąją aplinką.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.1111

Top naujienos

Slaptoje partijos analizėje – netikėti rinkimų baigties scenarijai ir keistos koalicijos

Artėjant Seimo rinkimams partijos aktyviai tyrinėja ne tik jų pačių, bet ir galimų partnerių ir...

Atgauti pinigus už neįvykusias keliones nepadeda net oficialūs sprendimai

Seimas apsisprendė, kad dėl pandemijos į suplanuotas keliones negalėję išvykti asmenys...

Europai tęsti paramą verslui reiks ilgiau nei tikėtasi: perspėjama dėl finansinių burbulų pūtimosi

Europos vyriausybės greitai suprato, kad, siekiant neleisti ekonomikai nugarmėti nuo skardžio, joms...

Sąmokslų kūrėjai nerimsta: nors karantinas baigėsi, skelbia apie vergiją ir karą (337)

Kovo viduryje Lietuvoje įvestas karantinas, o birželio 17-ąją atšauktas. Ir nors netyla...

Ineta Stasiulytė: pavydas vyro buvusiajai – duobės sau kasimas (81)

Viena talentingiausių Lietuvos teatro, kino bei televizijos aktorė Ineta Stasiulytė , regis,...

Amy Mackinnon

Kas iš tiesų vyksta rusų šnipų padalinyje, kurio agentus nuolat pričiumpa?

GRU padalinys Nr. 29155 susietas su daugeliu liūdnai pagarsėjusių Rusijos nuotykių užsienyje...

Palangos poilsiautojų rankose – naujas desertas, dėl kurio pasaulis eina iš proto (119)

Palangos verslininkas Laurynas Rimavičius kiekvieną žiemą keliauja po skirtingas pasaulio vietas...

Natalija Bunkė – apie sudėtingą laiką, kai į ją aplinkiniai žiūrėjo su gailesčiu: atrodžiau nesveikai, tiek sverti negalima (153)

Nesibaigiantys koncertų užsakymai, namų dekoracijų gamyba, puoselėjama namų aplinka ir laukiamos...

Orai: prieš pat savaitgalį – malonūs pokyčiai (7)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas. Dangų dengs nepastovus debesų sluoksnis....

Atsispyrę vilionėms Grigonis ir Lekavičius lieka „Žalgiryje“ (54)

Kauno „Žalgirio“ komanda išsaugojo du svarbius krepšininkus – artėjančiame sezone žalius...

|Maža didelių žinių kaina