aA
Šiais metais startuos naujas perdirbėjas Visagine. Įmonė „Vilniaus mokslo ir inovacijų centras” ketina perdirbinėti popieriaus atliekas, jas transformuodama į ekovatą.
Popieriaus atliekos
© DELFI / Tomas Vinickas

Perdirbs ir nešvarų popierių

Inžinerine veikla besiverčiančio „Vilniaus mokslo ir inovacijų centro” direktorė Inga Baronienė teigia, jog Visaginą naujam verslui įmonė pasirinko matydama perspektyvas plėtoti gamybines veiklas šiame mieste: „Čia yra nemaža bedarbystė, be to, radome puikias patalpas šiai veiklai vykdyti, kurios yra retai apgyvendintoje, pramoninėje teritorijoje.”

Pašnekovė nurodo, jog įmonė planuoja dirbti su kitomis bendrovėmis, turinčiomis antrinių popieriaus žaliavų ir norinčiomis jas tinkamai sutvarkyti, tokiomis kaip spaustuvės. Perdirbimui bus tinkamos ir komunalinio srauto popieriaus atliekos. Jas įmonė imsianti iš Utenos, Panevėžio mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) centrų.

„Popieriaus šaltiniai gali būti gana įvairūs. Mūsų planuojama diegti technologija pajėgi perdirbti įvairių rūšių popierių – tiek gofro kartoną, tiek laikraštinį ar žurnalų popierių, tiek ir labai nešvarų popierių.

Jau esame bendravę su keliomis popieriaus ir kartono atliekas surenkančiomis įmonėmis dėl galimo antrinių žaliavų pirkimo, todėl veiklos pradžiai numatoma sudaryti sutartis su antrinių žaliavų tiekėjais, vėliau, atsiradus galimybėmis, planuojame popieriaus atliekas imti tiesiogiai iš atliekų gamintojų. Neatmetame galimybės, kad kai kurios atliekos pateks iš gyventojų, tačiau šias atliekas į perdirbimo įmonę atvežtų atliekų tvarkytojai”, – numatomus popieriaus šaltinius įvardino I. Baronienė.

Paklausus, ar lietuviai perdirbinėja popierių noriai, VšĮ „Žiedinė ekonomika” steigėjas Domantas Tracevičius teigia, jog šalies įmonėms tai sekasi gan neblogai, tačiau galimybės tobulėti – visuomet yra: „Perdirbimo įmonių tikrai pakanka. Dauguma įmonių, turinčių didesnius popieriaus atliekų kiekius, jį pačios rūšiuoja. Šiuo metu iš gyventojų makulatūrą surenka AB „Grigeo”, tačiau trūksta atskiro surinkimo konteinerių, kurie būtų patogūs gyventojams ir skatintų juos pačius dar geriau rūšiuoti. Šiuo atveju, kaip suprantu, bus naudojamos prastos kokybės popieriaus ir kartono žaliavos iš komunalinių atliekų srauto, kurių nėra galimybės kitaip perdirbti – tai labai sveikintina.”

Produkcija užpildys rinkos trūkumą

I. Baronienė tikina, jog antrinių popieriaus žaliavų perdirbimą pasirinko ne dėl to, jog galėtų tai išskirti kaip kažką labai perspektyvaus ar neįprasto. Tačiau mintis vystyti tokį verslą atsirado tuomet, kai įmonė pastebėjo, kad termoizoliacinių medžiagų rinkoje trūko tam tikrų segmentų.

„Šią nišą mes ir planuojame užpildyti. Taip pat pasirenkant šią kryptį atkreipėme dėmesį, kad žaliavos, kurios gali būti labai naudingos ir produktyviai panaudojamos, šiuo metu yra tiesiog išmetamos į sąvartynus. Turime unikalią technologiją, kuri leidžia pakankamai nešvarų popierių paversti antrine žaliava”, – įžvalgomis dalinosi pašnekovė.

„Bet kokios iniciatyvos užsiimti perdirbimu yra svarbios. Tačiau klausimas, kokios žaliavos bus naudojamos ir kas gaminama. Geriausia, jeigu iš popieriaus vėl būtų pagaminamas popierius, o iš kartono – kartonas. Bet pagaminti ekovatą yra žymiai geriau, negu sudeginti tokias atliekas”, – patikino D. Tracevičius.

Numatomas ekovatos perdirbimo procesas prasidės nuo dar kartą patikrinamos popieriaus žaliavos, atkeliavusios į įmonę. Tik tinkamas perdirbti popierius bus apdorojamas technologinėje linijoje, kurioje jis bus sutrinamas iki plaušų, tačiau nepažeidžiant plaušo natūralios struktūros. Tai reikalinga tam, kad būtų užtikrinamas purumas ir išsaugomos termoizoliacinės savybės.

„Pagaminus vientisą plaušų masę pagal poreikį yra pridedama medžiagų, apsaugančių ekovatą nuo degimo ir mikroorganizmų neigiamos įtakos. Pagamintas produktas yra tinkamas apšildant pastatus”, – pasakoja I. Baronienė.

Ekovata
Ekovata
© Gamintojo archyvas

Rūpi supanti aplinka

D. Tracevičius teigia, jog sunkumų tvarkant popieriaus atliekas gali sukelti vadinamieji tetrapakai, kurių perdirbimui sprendimai Lietuvoje atsiranda tik dabar. I. Baronaitė nurodo, jog pradėjusi veiklą Visagine, įmonė „Vilniaus mokslo ir inovacijų centras” turės galimybę perdirbinėti ir kombinuotas pakuotes: „Norėčiau išskirti, kad įmonėje bus galimybė perdirbti ir kombinuotą pakuotę, tokią kaip tetra-pak ir panašius gaminius, tokius kaip vienkartiniai kavos, arbatos puodeliai, atskiriant plastikinės dalies kompozitą.”

Popieriaus perdirbimas žiedinėjė ekonomikoje užima svarbią vietą. Jį galima perdirbti iki penkių kartų ir taip sumažinti medžių kirtimą. I. Baronienė tikina, jog jos vadovaujamai įmonei taip pat svarbūs aplinkosaugos klausimai, tai rodantis ir jų veiklos pasirinkimas: „Be jokios abejonės, kaip ir kiekvienam sąmoningam piliečiui mums rūpi supanti aplinka ir mes visokeriopai stengsimės sumažinti atliekų kiekius, juos prikeliant antram gyvenimui.”

Pradėti veiklą – užtruko

Pasidomėjus, kada įmonė pradės perdirbimo veiklą, I. Baronienė, neslepia nusivylimo, jog laiku startuoti vis dar nepavyko, tačiau įmonės vadovė nurodė vėlavimo priežastį: „Iš tiesų Aplinkos ministerija turėtų susirūpinti jai pavaldžių institucijų, tiksliau Aplinkos apsaugos agentūros biurokratizmu.

Labai taršiai gamybai leidimai išduodami skubos tvarka, o deja, į veiklą, kuri skatina inovacijas, aplinkosaugą, našesnį perdirbimą žiūrima labai atsainiai. Šią veiklą jau planavome pradėti prieš naujus metus, tačiau dėl minėtų priežasčių jau daugiau nei 6 mėnesius negalime susiderinti elementarių dokumentų, todėl manome, kad startuosime ne anksčiau kaip šių metų I pusmetį.”

D. Tracevičius pastarąją „Vilniaus mokslo ir inovacijų centro” bei kitų įmonių perdirbimo iniciatyvas vertina teigiamai ir teigia, jog jos turi būti skatinamos. „Verslas turėtų būti skatinimas kurti tokias iniciatyvas, kurios padeda kuo daugiau atliekų srautų nukreipti nuo sąvartyno bei deginimo ir grąžinti atgal į rinką tolesniam gyvavimui", - sakė D. Tracevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (175)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (18)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (50)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (68)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (593)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (579)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (128)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (116)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...