Apie pavojų perspėja specialūs simboliai

Didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys sako, kad, nors situacija gerėja, tačiau į tinkamą statybinių atliekų utilizavimą gyventojai ir jų samdomi remonto darbų rangovai dar neretai numoja ranka. Einama lengviausiu keliu ir statybinėmis atliekomis atsikratoma paprasčiausiai išmetant jas į buitinių atliekų konteinerius arba paliekant šalia jų, o blogiausia, kai tokios atliekų krūvos aptinkamos stūksančios tiesiog pamiškėse.

„Reikia nepamiršti, kad didelė dalis statybų ir remonto darbų metu susidarančių atliekų yra pavojingos žmonių sveikatai. Dažų, lako, klijų likučiai, panaudoti teptukai, šiomis medžiagomis užterštos talpos, pašluostės ir netgi remonto metu dėvėta apranga, turėjusi sąlytį su pavojingosiomis medžiagomis, gali būti kenksminga tiek tiesioginio kontakto metu, tiek įsigerdama ir užteršdama gruntą, garuodama ir patekdama į aplinką. Tokių medžiagų pakuotės visuomet žymimos simboliais, kurie nurodo jų pavojingumą ir konkrečią keliamą grėsmę – degumą, toksiškumą, ėdumą ir pan.“, – sako P. Repšys.

Turi būti perduotos tinkamam sutvarkymui

P. Repšio teigimu, visais (išskyrus šiferio plokščių) atvejais siekiamybė yra, kad statybinės atliekos būtų perdirbtos. Tam yra visos galimybės, tačiau pirmiausia tokios atliekos turi pasiekti specializuotus ir sertifikuotus atliekų tvarkytojus.

„Labai svarbu, kad statybų ar remonto metu susidariusios atliekos nebūtų paprasčiausiai išmestos. Jos turi būti perduotos tokias atliekas tvarkyti turintiems teisę atliekų tvarkytojams arba pristatytos į savivaldybių įrengtas atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Statybų atliekos

© Fotolia

Kaip rašoma pranešime spaudai, specialistas pabrėžia, kad pavojingosios statybinės atliekos tvarkytojams turi būti perduotos tinkamai paruoštos – t. y. išrūšiuotos ir sudėtos į sandarias talpas ar maišus. Pakuotė, kurioje atliekos vežamos priduoti, turi būti atspari medžiagos ardančiam poveikiui, sandari – kad atliekos negaruotų, neskleistų kvapų, neišsipiltų, neišbyrėtų, būtų sandariai uždaryta. Jokiu būdu pavojingosios atliekos negali būti metamos į komunalinių ar atliekų tvarkytojų pristatytus nepavojingųjų statybinių atliekų konteinerius.

„Taršos mažinimas yra visų mūsų atsakomybė, todėl apie tai turime galvoti atlikdami net ir paprastus buities darbus. Už pirminį netinkamą atliekų rūšiavimą pirmiausia atsako atliekų turėtojas, o atliekų tvarkytojas privalo užtikrinti tinkamą perduotų jam išrūšiuotų atliekų sutvarkymą. Reikia atminti, kad visi šios grandinės dalyviai prisiima vienodą atsakomybę, o už jos nebuvimą gresia tūkstantinės baudos“, – pažymi P. Repšys.

Ant kortos – visuomenės sveikata ir tvari ateitis

Skirti pakankamą dėmesį statybinėms ir remonto atliekoms verta dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai leidžia išvengti nelaimių, kuomet pavojingosiomis medžiagomis apsinuodijama, patiriami odos nudegimai. Net, jei žala sveikatai ar aplinkai iš karto nėra akivaizdi, patekusios į dirvožemį pavojingosios medžiagos užteršia gruntinius vandenis, per augalus ir maisto grandine gali pasiekti žmogaus organizmą, jame kauptis, turėti įtakos lėtinių ligų atsiradimui.

Tinkamai tvarkyti po remonto darbų likusias atliekas, pasak specialisto, svarbu ir dėl to, kad tokios atliekos kaip betonas, plytos, čerpės, cementas ir pan. ateityje gali būti panaudotos tiesiant kelius. Iš naujo gali būti panaudoti ir seni baldai, tekstilė, taip pat metalinės konstrukcijos, plastikas, o kai kurios atliekos, pavyzdžiui, dažų, klijų, lako ir pan. likučiai, gali virsti netgi elektros ir šilumos energija.