Mažosios vėjo jėgainės – tai maždaug 2–15 metrų aukščio jėgainės, kuriose sumontuoti nuo 300W iki 10kW galingumo generatoriai. Nors parduodant elektrą daug iš jų neužsidirbama, tačiau jos gali aprūpinti elektra individualius namus ar ūkinius pastatus.
Individualios vėjo jėgainės ant stogo
© Vida Press

Mažosios jėgainės Lietuvoje nėra naujovė. Joms galima priskirti praktiškai visas savadarbes vėjo jėgaines.

Priklausomai nuo generatoriaus galingumo ir jėgainės dizaino, ji gali kainuoti nuo kelių šimtų iki 20–30 tūkstančių eurų. Kita vertus, įsirengus tokią jėgainę elektros sąskaitos per metus gali sumažėti 50–90 proc.

Vidutiniškai butuose per metus yra suvartojama 1800–2400 kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Mažuose individualiuose namuose 3000–3600kWh, o dideliuose–mažiausiai 5400 kWh per metus.

Priklausomai nuo vietos, 1kW galios vėjo jėgainė per metus gali pagaminti apie 2000kWh elektros energijos. Taigi visai tikėtina, kad 2kW galios vėjo jėgainės, pastatytos tinkamoje vietoje, gali elektra aprūpinti nedidelį namą.

Horizontali ir vertikali vėjo jėgainė

Vėjo jėgainės skirstomos į du tipus – tai horizontalios, kurias esame pratę matyti besisukančias laukuose, ir vertikalios, mūsų šalyje dar ne taip smarkiai paplitusios.

Skirtumai tarp šių jėgainių labai menki.

Silpniausios vertikalios ašies jėgainės pradeda gaminti elektrą esant vos 2m/s greičiui, kai tokio paties galingumo horizontalios ašies jėgainėms reikia 3m/s greičio.

Vertikalios ašies jėgainės visada bus atsisukusios į vėją ir suksis, horizontalios ašies jėgainės praras dalį energijos, kai staiga pasikeitus vėjo krypčiai nustos suktis.

Didžiausias skirtumas yra kaina. 1kW galios horizontali vėjo jėgainė kainuoja maždaug 1000 eurų, vertikalios ašies – 2000 eurų. Kintant galingumui, kainų skirtumas taip pat kinta, tačiau jis dažniausiai tik didėja. Pavyzdžiui, 3kW galios horizontali jėgainė kainuotų maždaug 2500 eurų, o vertikali – 6000 eurų.

Šie kainų skirtumai atsiranda, nes vertikalios ašies vėjo jėgainėms pagaminti reikia daugiau medžiagų, be to, jų transportavimas sudėtingesnis.

Įmonės „Energitechas“ konsultantas DELFI pasakojo, kad gyvenant mieste geriausia statyti vertikalios ašies vėjo jėgaines, nes jas galima užsidėti ant stogo. Užmiestyje geriau statyti horizontalios ašies jėgaines.

„Vertikalios ašies jėgainėms mieste keliami mažesni reikalavimai, o užmiestyje už tokią pačią kainą galima pasistatyti daug galingesnę horizontalios ašies jėgainę“, – sakė „Energitecho“ atstovas.

Reikia kai ką žinoti

Panaudotą horizontalios ašies, 300W jėgainę parduodantis Julius sako, jog turint elektros energijos kaupimo įrenginį, tokios jėgainės pakaktų norint aprūpinti elektra sodo namelį.

„Jei nedidelis namelis, tai apšviestų, o su baterija būtų galima ir virdulį naudoti“, – juokėsi pašnekovas.

„Energitecho“ konsultantas pasakoja, kad 2kW galios jėgainės turėtų pakakti aprūpinti elektra nedidelį namą.

„Dviejų kilovatų gali pakakti, bet viskas priklauso nuo vėjo, jeigu vieta gera, turėtų pakakti. Su elektros energijos kaupimo įrenginiu tikrai pakaks“, – DELFI teigia konsultantas.

Reikia žinoti, kad kuo galingesnė jėgainė, tuo galingesnio vėjo reikia norint, kad ji pradėtų veikti. Pavyzdžiui, silpnesnės nei 1kW jėgainės jau pučiant 2 m/s vėjui pradeda gaminti elektros energiją. Pučiant tokio stiprumo vėjui šnara lapai. 5kW galingumo jėgainė pradeda veikti pučiant maždaug 4 m/s vėjui.

Greičiausiai atsiperka prie jūros

Teoriškai 2kW galios jėgainė per metus gali pagaminti tiek elektros, kad pilnai patenkintų 4 asmenų šeimos elektros energijos poreikį. Tokia jėgainė kainuotų apie 2 000 eurų, taigi jau po 5 metų galima tikėtis, kad ji atsipirks.

Vis dėlto viskas nėra taip paprasta. Vėjas nėra pastovus. Vidutiniškai didžiausias vėjo greitis Lietuvoje yra prie jūros. Ten jis siekia daugiau kaip 6m/s, kai tuo tarpu Varėnos ar Zarasų apylinkėje jo vidutinis greitis būna tik apie 3m/s.

Taigi, prie jūros jėgainės turėtų atsipirkti greičiau, tačiau vėjo greitis priklauso ir nuo konkrečios vietos. Daubose, prie miškų ar tarp pastatų mieste jis bus daug silpnesnis nei ant kalvos ar plikame lauke.

Gali būti ir taip, kad jėgainė išvis neatsipirks, jeigu ji per galinga arba jeigu įrengta prastoje vietoje, dėl to norintys įsirengti jėgainę turėtų nepasitikėti statistika, bet atkreipti dėmesį į vietovės specifiką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Žalgirį“ geresniu už CSKA pavadinęs Jasikevičius: šitie vyrai – daugiau nei fantastiški (84)

Kauno „Žalgiris“ išgyveno Maskvos CSKA šturmą ir pirmą kartą Eurolygos istorijoje iškovojo...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (395)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Ar „MG Baltic“ gali sustabdyti Seimo NSGK išvadų skelbimą? (3)

LRT TELEVIZIJOS laidoje „ Savaitė “ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ( NSGK )...

Ketvirtame kėlinyje žaisti nustojęs „Žalgiris“ išgyveno: patiesė CSKA ir finišavo trečias (1140)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje įspūdingu...

Gydytoja papasakojo apie dažną ligą, kuri neretai ignoruojama: įspėja, kuo gali baigtis (1)

Pasaulyje kas ketvirtas žmogus skundžiasi širdies ritmo sutrikimais. Arterinės hipertenzijos...

Gyvai / Didysis Eurolygos finalas: „Real“ – „Fenerbahče“ (2)

Sekmadienio vakarą Belgrado „Štark“ arenoje vykstančiame didžiajame Eurolygos finale...

Ulanovas: jeigu būtume šitaip pralaimėję, tai nebūtų žodžių specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (2)

Šį sezoną ne kartą dviženklius deficitus naikinęs Kauno „Žalgiris“ sekmadienį parodė, kad...

Baltos vestuvių ceremonijos varnos: parodė, kaip nereikėtų rengtis į karališką puotą (6)

Kvietimai į karališkas vestuves buvo išsiųsti dar kovo mėnesį, tačiau kai kurie svečiai vis...

Vieno mikrorajono gauja šiurpino visą Europą (10)

„Danijos naujienų portale Ekstrabladet 2013 metų birželio 28 d. paskelbtas straipsnis...

Kalbininkas Smetona: tarmės yra mėšlas (146)

„Tarmės yra mėšlas“, – tokiu terminu jo klausančias auditorijas mėgsta šiurpinti...