Remiantis statistika, per 2010–2017 metus dėl didelio masto tanklaivių avarijų į vandenyną pateko 47 tūkst. tonų naftos produktų. Nors tanklaivių avarijos, kurių metu į vandenyną išliejamas didžiulis kiekis naftos, sulaukia daugiausia žiniasklaidos dėmesio, kasdien mūsų naudojamas antžeminis transportas, o taip pat turistinis vandens transportas, yra didesnis vandenynų taršos šaltinis.
Speciali technologija valo vandenį
© KTU archyvo nuotr.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų grupės sukurta technologija gali būti ypač naudinga sprendžiant naftos produktais užteršto vandens valymo problemą. Kaip skelbiama pranešime spaudai, technologija itin efektyviai išvalo vandenį praktiškai nepalikdama jokių naftos produktų pėdsakų.

Vandenyje beveik visiškai panaikinami teršalai, o likusi naftos produktų koncentracija – iki 0,2 mg/l. Ši technologija žymiai efektyvesnė ir pigesnė nei kitos šiuo metu rinkoje esančios alternatyvos.

Nors reikalavimai skirtingose šalyse skiriasi, daugelyje Europoje ir Amerikos šalių naftos produktų kiekis vandenyje, patenkančiame į aplinką, negali viršyti 5 mg/l (Lietuvoje ši norma – 1mg/l). Nors jūros augalai ir gyvūnai dėl tokio taršos kiekio išgyvena, naftos produktai patenka į jų organizmus, juos nuodija ir pereina ekosistema toliau.

„Apdorotos šia technologija, į jūras išleidžiamos naftos pramonės nuotekos ne tik atitinka teisinius reikalavimus, bet tai iš esmės yra švarus vanduo“, – sako KTU Cheminės technologijos fakulteto tyrėjas, docentas dr. Viktoras Račys.

Dr. Viktoras Račys
Dr. Viktoras Račys
© KTU archyvo nuotr.

Sėkmingai įdiegta ir „Klaipėdos naftos“ terminaluose veikianti technologija gali būti pritaikyta pačiose įvairiausiose srityse: pavyzdžiui, ji tinkama balastinio vandens, automobilių plovyklų ir stovėjimo aikštelių nuotekoms valyti.

„Šiuo metu technologija modifikuojama, siekiant ją pritaikyti naudojimui ir kitose pramonės srityse, kuriose galimos organiškai užterštos nuotekos – maisto, chemijos, žemės ūkio produktų gamybos. Technologiją galima taikyti nuotekoms valyti, arba ją įdiegti į ciklinį procesą – kai švarus, sterilizuotas vanduo grįžta į gamybą“, – teigia V. Račys.

KTU mokslininkų sukurtoje biologinių nuotekų valymo sistemoje naudojami mikroorganizmai, galintys prisitaikyti prie tam tikros aplinkos, jie parenka tam tikrus fermentus, kurie įgalina skaidyti naftos produktus, kitaip tariant, „suvirškina“ kenksmingas medžiagas jas paversdami anglies dioksidu ir vandeniu.

Technologinis koridorius
Technologinis koridorius
© KTU archyvo nuotr.

Pasak KTU mokslininko V. Račio, didžiausias iššūkis – vandens valymo technologijoje užtikrinti mikroorganizmų stabilumą: juos sunku išauginti, tačiau labai lengva prarasti.

„Paslaptis ta, kad mes radome būdą kaip išlaikyti mikroorganizmus sistemoje. Dėl to ji yra labai stabili ir patikima, praktiškai nesunaikinama“, – teigia jis.

Veikiantis vandens valymo mechanizmas išvalo 160 m3 vandens per valandą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (32)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (194)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (208)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (127)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Idėjos iš „Airbnb“, kurios pavers namus ne tik tvarkingais, bet ir stilingais

Ar tai būtų ištaiginga pilis kur nors Bretanėje ar viengungio būstas Paryžiaus centre –...

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – kaip mergaitė iš Marijampolės tapo pasaulinio garso primadona (1)

Gal suvalkietiškas užsispyrimas, gal šeimos suformuotos vertybės jai neleidžia mesti iki galo...

1006 km lenktynėse Palangoje – pirmi incidentai: problemos „Porsche Cayman“ automobiliui (12)

Šeštadienį 12 valandą Palangoje duotas startas didžiausiam lenktynių festivaliui Rytų Europoje...

Filmai, kuriuos žiūrėdami mirė žmonės: gyvybę nusinešė ne tik išgąstis (1)

„Šitas filmas mirtinai mane išgąsdino!“ Turbūt ne kartą esate ištarę tokią ar panašią...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (144)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...