aA
Aplinkos tarša ir klimato kaita – neabejotinai svarbios temos, pastaruoju metu sulaukiančios dar daugiau dėmesio ir dėl Lietuvoje užsitęsusios sausros bei užklupusių rekordinių karščių. 2019 metų Pasaulinių rizikų ataskaitoje, kurią kasmet publikuoja Pasaulio ekonomikos forumas, pabrėžiama, jog ekstremalios oro sąlygos yra labiausiai tikėtina, daugiausiai žalos jau dabar pridaranti ir ateityje dar pridarysianti grėsmė, lenkianti visas kitas socialines, ekonomines, technologines ar geopolitines grėsmes, komentare rašo KTU sociologė dr. Audronė Telešienė.
Aplinkosauginis protestas Kolumbijoje
© Scanpix

Ši grėsmė pirmoje sąrašo vietoje stabiliai įsitvirtinusi nuo 2017-ųjų. Jungtinių Tautų suburta Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija dar pernai įspėjo, kad, norėdami apsisaugoti nuo ekstremalių oro sąlygų, klimato krizės ir vandens stygiaus keliamos karinių konfliktų grėsmės, turime vykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus. Saugi riba, kurios neturėtumėme peržengti – pasaulinis atšilimas, neviršijantis 1,5ºC.

Gyventojų elgsenos pokyčiai leistų pasiekti reikšmingų rezultatų

Tuo pačiu ši komisija pabrėžė, kad didžiausia kliūtimi kovojant su šylančiu klimatu tampa ne mokslinių žinių ar inžinerinių, technologinių sprendinių trūkumas – jų jau turime apsčiai. Pasirodo, didžiausiu trukdžiu radikalesnėms transformacijoms, anot jos, tampa gyventojų, namų ūkių, ekonomikos bei politikos subjektų negebėjimas ir nenorėjimas keisti savo įsitikinimus ir elgseną.

Tokiame kontekste ypatingas vaidmuo toliau sprendžiant su klimato kaita siejamas problemas tenka socialiniams mokslams: sociologijai, ekonomikai, viešajai ir verslo vadybai, psichologijai, edukologijai ir politikos bei komunikacijos mokslams. Gyventojų elgsenos pokyčiai leistų pasiekti reikšmingų rezultatų. Tai – sociologijos lauko sprendiniai.

Pokyčių labiausiai reikia energijos vartojimo, naudojimosi transportu elgsenoje, mitybos įpročiuose. Apklausose, pavyzdžiui, ieškoma atsakymų, kaip paskatinti gyventojus dažniau eiti pėsčiomis, naudotis dviračiu ar viešuoju transportu, paliekant automobilį namuose, nes tarša iš automobilių Europos Sąjungoje sudaro apie ketvirtį visų CO2 emisijų.

Audronė Telešienė
Audronė Telešienė
© KTU archyvas

Sprendimų poveikio vertinimas

Taip pat tiriami elektros vartojimo, taupių buitinių prietaisų pirkimo, būsto šildymo ar kondicionavimo įpročiai. Sociologai nagrinėja, ar elgsenos pokyčiams svarbesni vertybiniai faktoriai, socialinės aplinkos poveikis, ar tiesiog patogi infrastruktūra (pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo konteineriai, patogus viešasis transportas).

Prieš dešimtmetį mūsų šalyje atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai rečiau nei kitų Europos šalių gyventojai rinkosi aplinkai draugiškus vartojimo produktus, rečiau rūšiavo, dalyvavo aplinkosauginių grupių veiklose, demonstracijose. Tačiau per dešimtmetį įvyko nemažai pokyčių, tad pakartotinės apklausos ne tik įgalins išsamesnį priežastinių ryšių aiškinimą, bet ir leis įvertinti tam tikrų politinių-ekonominių sprendimų poveikį.

Apklausos ir rekomendacijos – pirmas žingsnis

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ mokslininkai plėtoja aplinkosaugos sociologijos tyrimus ir prisideda kurti tarptautinius įrankius, leidžiančius pamatuoti žmonių nuostatas bei elgseną, o vėliau – kurti rekomendacijas, kaip šią elgseną pakeisti.

Universiteto mokslininkai jau beveik dešimtmetį dalyvauja Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) įgyvendinime. 2010 m. ISSP iniciatyva mūsų šalyje atlikta pirmoji apklausa apie gyventojų aplinkosaugines nuostatas ir elgsenas, kitąmet apklausą ketinama rengti dar kartą.

Apklausa leis įvertinti Lietuvos gyventojų aplinkosauginių nuostatų ir elgsenos pokyčius per 10 metų ir Čia ir dabar sausros bei kaitros problemų tai neišspręs, tačiau leis tikslingiau siekti giluminių vertybinių bei elgsenos pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Ginekologė – apie Sinickio pasirinkimą pasidaryti vazektomiją: žmonai jis padarė paslaugą

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis garsiai pareiškė, kad jam yra atlikta...

Teniso deive vadintos Suzanne Lenglen gyvenimas apgaubtas paslaptimi. Kaip ir mirtis

Prieš 100 metų Suzanne Lenglen debiutavo Vimbldono turnyre ir iškart užkariavo ne tik teniso...

LNK: Kauno klinikose ligonei vietoje vaistų sulašino dezinfekcinio skysčio (299)

Absurdas Kaune – vietoje vaistų paauglei į veną sulašino dezinfekcinio skysčio, praneša LNK...

Meksikos gatvėse – tikras karas: pareigūnai puolė „El Chapo“ sūnų, gatves nusėjo aibė lavonų po mūšio Guzmanas paleistas (31)

Šiaurinėje Meksikos dalyje įvyko intensyvūs susirėmimai, kai saugumo pajėgos sučiupo vieną...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (37)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Vijūnėlės dvaras jau nugriautas, bet bauda jo savininkui tebeskaičiuojama (86)

Paskutinę šios savaitės darbo dieną Druskininkuose, Vijunėlės tvenkinio pakrantėje, kur...

Įdomiausi vandens parkai kaimyninėse šalyse

Smagiausias akimirkas vasarą patiriame prie vandens telkinių, o žiemą šiuos patyrimus galima...

Matijošaičio patarėja tapusi Meilutytė: negalvojau labai ilgai (247)

„Labai simpatiška, daug pasiekusi, žinoma plaukikė“, – atsakydamas į klausimą, kodėl į...

Bus kuo pasidžiaugti: laukia išskirtinis savaitgalis ir kitos geros naujienos (2)

Sinoptikai skelbia, kad šis rudens savaitgalis numatomas itin gražus – kai kur temperatūra kils...

Prasideda didžiausias darbuotojų atleidimas per visą bankų istoriją (34)

Technologijų progresas sukels didžiausią darbuotojų vietų mažinimą per visą bankų...