aA
Lietuvą alinančius karščius sieti su pasauliniu procesu – klimato kaita – galima tik iš dalies. Mokslininkų teigimu, karšti orai formuojasi dėl specifinės atmosferos cirkuliacijos, tačiau tokių karščių intensyvėjimas ir dažnėjimas jau gali būti laikomas klimato kaitos pasekme.
L. Mercalli
L. Mercalli
© Dvi tylos nuotr. / Scanpix

Vis dėlto pasaulinė temperatūra sparčiai kyla, tuo pačiu ima keistis ir planetos klimatas. Remiantis moksliniais tyrimais, planetos temperatūra per šį šimtmetį gali pakilti net nuo 3 iki 5 laipsnių Celsijaus – tai paskatintų dar intensyvesnį ledynų tirpsmą, jūros lygio kilimą bei kitas orų anomalijas. Kaip skelbiama Didžiosios Britanijos mokslo žurnale „Nature”, pasaulinės temperatūros padidėjimas 4 laipsniais net 5 kartais padidintų tarptautinių konfliktų grėsmę.

Suprasti bei stabdyti klimato krize įvardijamą procesą reikia jau dabar, tačiau ypač tam ruoštis vertėtų ateinančioms kartoms, kurios akis į akį susidurs su Žemę keičiančiu procesu. Noras parodyti vaikams bei paaugliams, kokie pavojai gali laukti ateityje, Italijos meteorologų bendrijos prezidentą ir meteorologijos žurnalo „Nimbus“ vyriausiąjį redaktorių Lucą Mercalli paskatino išleisti būtent jaunajai kartai skirtą knygą „Na ir karštis!”.

Klimato ir ledynų istoriją tyrinėjantis mokslininkas supažindina skaitytojus su galimais Žemės ateities scenarijais ir kokią įtaką jiems padarė ir tebedaro žmogaus veikla įvairiose srityse. L. Mercalli šiuo metu yra laikomas bene dėmesingiausiu ir autoritetingiausiu balsu, nagrinėjančiu klimato kaitą, pasaulyje. Interviu DELFI metu mokslininkas pasidalino savo įžvalgomis apie tai, kaip atsirado gan sudėtingus procesus paaiškinanti knyga vaikams.

„Na ir karštis!”
„Na ir karštis!”
© Dvi tylos nuotr.

– Kas jus paskatino parašyti tokią knygą vaikams?

– Klimato kaitos padarinius stipriai pajusime po kelių dešimtmečių ir jie ženkliai paveiks šiandienos vaikų gyvenimą. Norėjau parodyti jaunajai kartai jiems gresiančius pavojus, kad šie pradėtų reikalauti iš suaugusiųjų konkrečių pastangų saugiai vaikų ateičiai užtikrinti.

– Klimato kaita šiandien jau vadinama „klimato krize” dėka klimato kaitos aktyvistės Gretos Thunberg pastangų. Ką manote, apie tokį sąvokų pokytį?

– Tai labai teisinga, nes išjudina žmonių susirūpinimą problema, kuri kasdien gilėja ir kurią mes sprendžiame paviršutiniškai, tiek kalbant apie politikus, tiek apie pačią visuomenę. Klimato kaitos terminas pradėtas vartoti dar prieš tris dešimtmečius, šiandien Gretos dėka pagaliau prabylama apie klimato krizę, ar, norint vartoti dar stipresnį terminą, siūlomą Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“, „klimato katastrofą“.

– Daugeliui suaugusiųjų, bent jau Lietuvoje, klimato kaita tebėra svetima, antraeilė tema. Manote, kad vaikai domisi klimato kaita ir ši knyga jiems bus aktuali? Galbūt jūsų knygą derėtų perskaityti ir suaugusiems?

– Žmonės apskritai linkę nesureikšminti ilgalaikių problemų. Pagalvokite apie rūkalius: daktaras įspėja mesti rūkyti, nes tai kenkia sveikatai ir ilgainiui veda prie sunkių ligų. Tačiau rūkantysis nekreipia į daktaro įspėjimus dėmesio ir tik apsirgęs sureaguoja, nors, deja, tada dažniausiai būna per vėlu.

L. Mercalli
L. Mercalli
© Dvi tylos nuotr.

Klimato kaita sukelia panašią emocinę reakciją. Bėda ta, kad ši ilgalaikė problema užkraus gerokai didesnę naštą šiandienos ir rytdienos vaikams, t. y. ateities kartoms, kurios nėra kaltos dėl klimato krizės, tačiau nepajėgs ištaisyti gyvybei atšiaurių klimato sąlygų, už kurias esame atsakingi mes, šiandienos suaugusieji. Štai kodėl mano knyga, sumanyta pirmiausia vaikams, puikiai tinka ir suaugusiems.

– Kodėl vaikus ir paauglius būtina supažinti su klimato kaita? Ar šiai temai mokyklose, namuose ir šeimose skiriama pakankamai dėmesio? Jei ne, jūsų nuomone, kodėl?

– Su klimato krizės pavojais iki šiol akistaton rimtai nestojo nei kultūra, nei mokykla. Tai moksliškai sudėtinga tema, neturinti vieno lengvo paaiškinimo, todėl kur kas paprasčiau ją nustumti į šalį kaip nepatogią, neaiškią, prieštaringą ar neprioritetinę. Dėl tokios laikysenos mūsų vaikai apie klimato kaitą žino išties mažai, nenutuokia apie jų laukiančius iššūkius nei galimus sprendimus, kurių ieškoti nedelsiant privalome visi. Tikslinga mokslinė komunikacija yra pirmasis žingsnis judant link konkrečių veiksmų.

– Kokios aplinkosaugos ir ekologinės problemos aptariamos knygoje? Kaip pasirinkote nagrinėjamas temas, kokius kriterijus taikėte?

– Klimatologams pagrindiniai pavojai, kuriuos visuotinis šilimas atneš ateities visuomenei, gerai žinomi jau kelis dešimtmečius: sausra, potvyniai, kraštutiniai meteorologiniai reiškiniai, dėl tirpstančių ledynų kylantis jūros lygis, mažėjanti pasaulio žemės ūkio gamyba, tautų migravimas, tropinės ligos. Knygoje paprasčiausiai aprašiau šiuos reiškinius, juos aptaria, beje, ir oficialūs Jungtinių Tautų pranešimai, kalbantys apie klimato krizę. Į pagalbą pasitelkiau iliustracijas, norėdamas geriau iškomunikuoti šias problemas jaunajai auditorijai, nesusipažinusiai su tema.

– Šiandien išties nemažai kalbama apie klimato kaitą, tačiau pasaulio vyriausybės neskuba priimti esminių sprendimų šiam procesui sulėtinti. Kaip manote, kodėl? Ir ko reikėtų imtis padėčiai pagerinti? Galbūt svarstėte galimybę parašyti knygą apie klimato kaitą, skirtą politikams? Ar, jūsų nuomone, tai būtų naudinga?

– Globali politika yra puikiai ir jau seniai susipažinusi su klimato krizės tema: Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) įkurta dar 1988-aisiais, Jungtinių Tautų remiama tarptautinė konvencija dėl klimato kaitos siekia 1992-uosius. Tačiau tiek ekonominiai interesai iškastinio kuro sektoriuje, tiek tingėjimas keisti žmonių įpročius, o drauge ekonominių krizių ir bedarbystės baimė sulėtino sprendimus dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Prieš dešimtį metų parašiau suaugusiems skirtą knygą, tinkančią ir politikams, bet vargu, ar ji pasitarnavo.

Greta Thunberg
Greta Thunberg
© Scanpix

– Kaip vertinate Gretos Thunberg fenomeną? Ar manote, kad jaunieji aplinkosaugos aktyvistai, tokie kaip Greta, gali pakeisti politikų, skeptikų nuomonę?

– Labai džiaugiuosi, kad Gretos iniciatyva paskatino daugelį įsiklausyti į aplinkosaugos problemas. Deja, vargu ar tai turės realios įtakos sprendžiant klimato iššūkius. Praeityje jau esame regėję panašių visuotinių iniciatyvų, vėliau pamirštų: 1992-aisiais kita mergaitė, dvylikametė kanadietė Severn Suzuki taip pat kalbėjo Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos aplinkosaugai, metu Rio de Žaneire ir išsakė lygiai tas pačias mintis, kurias šiandien sako Greta.

Visi pamiršo aną mergaitę, o mes tuščiai iššvaistėme trisdešimt metų! Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad klimato skeptikus sunku įtikinti: jų nusistatymas toks radikalus, kad net ir skaičių akivaizdoje jie nesutinka diskutuoti. Todėl kur kas prasmingiau investuoti savo energiją informuojant tuos žmones, kurie atviresni, tiesiog dar nesusipažinę su klimato krizės grėsme.

– Pabaigai – kodėl kiekviena šeima, biblioteka, vaikų darželis ar mokykla turėtų turėti šią knygą?

– Nes ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip mūsų vaikų išlikimas!

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(22 žmonės įvertino)
3.9545

Top naujienos

Nokautas Karbauskiui: Lazdijuose neliko LVŽS skyriaus, partiečiai perbėgo pas Skvernelį (1)

Ketvirtadienio vakarą vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) Lazdijų...

D+Anna-Maria Veidemann-Makko

Košmaras už uždarų durų: garsios estų influencerės ir „Tik-Tok“ žvaigždės santykių detalės pakraupino visą Estiją

Garsi estų tinklaraštininkė ir nuomonės formuotoja Triinu Liis McNairn nutarė atvirai papasakoti...

Baltarusija pasmerkė „absurdiškas“ naujas sankcijas dėl migrantų krizės (16)

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui...

Lietuviškas Eurolygos vakaras Kaune: „Žalgiris“ – „Baskonia“ eiga gyvai (28)

Ketvirtadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ (2/10) krepšininkai savo arenoje priima Vitorijos...

D+Vaidas Saldžiūnas

Ko išsigando Putinas ir Lukašenka: bauginantys pareiškimai rodo silpnąsias vietas

Mes nubrėžėme savo raudonąsias linijas, jei jų nesilaikysite, susilauksite atsako. Tokiais...

Toks būstas – vienintelis Lietuvoje: pasižvalgykite po interjero dizainerės įrengtą 99 kv. m nuosavą namą (52)

Pastaraisiais metais išaugo nuosavų namų pardavimai. Tai pastebi ir interjero dizaineriai, į...

Kinija neįsileido prekių iš Lietuvos: mūsų šalies galimai nebeliko muitinės sistemose (716)

Vienos Lietuvos įmonės gaminiai šiandien negalėjo patekti į Kinijos jūrų uostus, pranešė...

Žiema Lietuvoje užsibus: sinoptikai kol kas nemato, kad ji trauktųsi (21)

Šįryt daugelyje šalies rajonų vairavimo sąlygas sunkino itin apsnigti keliai, nors įdienojus...

D+Daniel Zuidijk

Itin prieštaringam prancūzui – ištisos internautų armijos palaikymas: kas už to slypi?

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkas Ericas Zemmouras jau mažiausiai dešimtmetį...

ES paskelbė sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belavia“ (4)

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „ Belavia...