aA
Pasauliui vis dažniau susiduriant su klimato kaitos padariniais, kompleksiniai ir inovatyvūs sprendimai darosi neatsiejami nuo siekio ne tik mažinti, bet ir spręsti prisitaikymo prie klimato kaitos klausimus. Energetikos sektorius užima ypatingą vietą, įgyvendinant globalias darnaus vystymosi strategijas, tad vis dažniau apie energetikos sektoriaus pertvarkymą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) plėtrą kalbama ir Lietuvoje. Tačiau, pastebima, kad toks energetikos sektoriaus pertvarkymas reikalauja ne tik ryžtingų politinių sprendimų bet ir visuomenės palaikymo, tad svarbu įvertinti kaip siejasi valdžios institucijų planai su visuomenės lūkesčiais ir baimėmis.
Vėjo jėgainė
© Unsplash

2018 metais patvirtintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje, Lietuva siekia žengti didelį žingsnį į priekį plėtojant AEI.

Iškelti tikslai siekia jog „iki 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje, o didžioji dalis (80 proc.) – iš AEI“. Tačiau dabartinė situacija rodo, jog šiems tikslams įgyvendinti būtinos didžiulės investicijos į AEI infrastruktūrą, siekiant ne tik patenkinti šalies energetinius poreikius, bet ir mažinant priklausomybę nuo energijos importo.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF), mokslo grupės Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis mokslininkai vykdydami Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje“, analizavo ne tik klimato kaitos suvokimą, bet ir Lietuvos gyventojų nuostatas energijos gamybos ir naudojimo aspektais, bei galimus pokyčius šioje srityje.

Atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į skirtingus energijos šaltinius. Pasak projekto tyrėjų, dauguma šalies gyventojų gana pozityviai vertina daugumą AEI, tokių kaip biomasė (kiek daugiau nei 60 proc. apklausoje dalyvavusiųjų), hidroenergija (71 proc.), vėjo energija (84 proc.), o labiausiai išsiskyrė saulės energija kurią teigiamai vertina beveik 87 proc. apklaustųjų.

Vis dėlto, dalis Lietuvos gyventojų pozityviai žiūri ne tik į AEI, bet teigiamai vertina ir gamtines dujas (kiek daugiau nei 60 proc. respondentų), anglį (24 proc.), naftą (23 proc.).

Šie rezultatai atskleidžia, kad daliai gyventojų dar trūksta informacijos apie iškastinio kuro naudojimo metu kylantį pavojų aplinkai. Vis dėlto, gyventojų nuomone, daugiausiai Lietuvai reikalingos energijos turėtų būti gaminama pasitelkiant AEI (saulę ir vėją), o branduolinė energija išlieka viena nepatraukliausių energijos rūšių.

Įvertinus apklausos dalyvių nuostatas susijusias su energijos ištekliais, buvo svarbu suprasti ir kokios politinėms priemonės, siekiančios mažinti klimato kaitą ir jos padarinius energetikos srityje, susilauktų didžiausio gyventojų palaikymo.

Rezultatai atskleidė, kad tokioms iniciatyvoms kaip mokesčių didinimas už bet kokį iškastinio kuro naudojimą nepritartų daugiau nei 50 proc. apklaustųjų, šį nepritarimą iš esmės atspindi ir visai neseniai kilęs ažiotažas dėl vyriausybėje svarstyto automobilių taršos mokesčio, kurį lydėjo neigiama visuomenės reakcija.

Respondentai taip pat nepritarė ir branduolinės energijos įtraukimui į Lietuvos energijos miksą (53 proc. prieštaraujančių), bei elektros energijos kainos didinimui, siekiant mažinti jos suvartojimą, tam prieštaravo daugiau nei 70 proc. apklaustųjų.

Agnė Budžytė
Agnė Budžytė
© Organizacijos nuotr.

Sprendimai, kuriems didesnė dalis respondentų pritarė – subsidijos iš valstybės biudžeto pastatų šiluminei izoliacijai gerinti (64 proc. apklaustųjų), subsidijos AEI (69 proc.) ir įstatymas draudžiantis prekiauti energetiškai neefektyviais prietaisais (47 proc.).

Nors apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams AEI plėtra yra priimtina ir vertinama palankiai, tačiau lieka svarbu, užtikrinti tinkamą politinių sprendimų balansą, bei informuoti visuomenę skatinant susirūpinimą klimato kaita ir suvokimą apie kiekvieno asmeninį indėlį.

Pasak tyrėjų, Lietuvoje vyraujantis sąlyginai mažas susirūpinimas klimato kaita ir nenoras prisiimti asmeninę atsakomybę, vengimas keisti įpročius ar plačiau atverti pinigines, reikalauja pakankamai delikataus ir gerai apgalvoto tolimesnės plėtros plano, kuris visų pirma turėtų būti nukreiptas į tinkamą visuomenės informavimą ir probleminių sričių suvokimo formavimą.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.7000

Top naujienos

Jasikevičius „nuleido galvą“, bet savo sistemos keisti nesiruošia: dėl jos nepralaimėjome nė karto

„Nauji žaidėjai dar apstulbę nuo Eurolygos, veteranai dar džiaugiasi finalo ketvertu ir...

Lietuviai Sankt Peterburge gali jaustis turtuoliais: paskaičiavo, kiek kainuoja prabangus savaitgalis dviem (286)

Neigiamus ir baisius dalykus Rusijoje būtų galima vardinti ilgai, bet DELFI Kelionių ambasadorius...

Po naujo meniu pristatymo vyno bei maisto žinovė kirto „Stikliams“: nusileiskite ant žemės (143)

Maisto žinovai ir kritikai apniukusį lapkričio trečiadienį susirinko į šviesų restorano...

Žiema ateina: oro temperatūra artės prie nulio (4)

Naktį stiprokas pietryčių vėjas plėšė debesų skraistę, o pragiedrėjus paryčiui oras...

Prekybos tinklai apsisprendė dėl darbo per Kalėdas – nedirbs nė vienas (86)

Didieji prekybos tinklai Lietuvoje jau nusprendė, kaip dirbs didžiųjų švenčių metu. Kaip ir...

Kissingeris piešia labai niūrų scenarijų: rezultatas gali būti net blogesnis nei Europoje (166)

Vienas žymiausių JAV valstybės sekretorių Henry Kissingeris įspėjo, kad tarp Jungtinių...

Kurtinaitis su „Chimki“ iš Ispanijos grįžta tuščiomis – nusileido ir „Žalgirį“ pralenkusiai Valensijos ekipai

Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ (6/4) kariauna Eurolygoje per dvigubą...

Pro šalį vėl šaudęs „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo ketvirtą kartą paeiliui

Kauno „Žalgirio“ (3/7) komanda Eurolygoje patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Namuose...

Degutienė: dabar medicinos studentai neištvermingi – mokytis 14 val. per parą yra norma (173)

Medikų bendruomenę pastaruoju metu krečia labai skaudūs įvykiai. Vakar pranešta apie medicinos...

Ar daugiau sekso atneš daugiau laimės: mokslininkai turi atsakymą (19)

Visą gyvenimą vaikomės meilę, pinigus ir laimę. Pinigus teks uždirbti, o ar laimę galima...