aA
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje įdienojus termometro stulpelis šokteli virš 30-ies laipsnių Celsijaus. Šalį jau antrą savaitę alinantys karščiai gali pasiekti stichinį lygį. DELFI domisi, ar galima tokius orus sieti su visą pasaulį veikiančia klimato kaita?
Paplūdimys
Paplūdimys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Karštos dienos – buvo prabanga, dabar taps kasdienybe?

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas doc. dr. Justas Kažys tikina, kad minėtasis klausimas – „slidus” ir kiekvieno karščio bangos sieti su klimato kaita nebūtų galima: „Karšti orai formuojasi dėl specifinės atmosferos cirkuliacijos, dėl susidariusių sąlygų, kurios gali susidaryti bet kuriais metais, bet kurioje vietoje ir laikytis pakankamai ilgai, kaip šiuo metu yra Lietuvoje.

Todėl trumpai atsakydamas į klausimą, ar galima sieti klimato kaitą su dabartiniais karščiais, galiu pasakyti ne. Bet, jei žiūrėsime iš kitos pozicijos, kad tokių oro sąlygų – stichinių karščių, ekstremalių orų – susidarymo galimybės ir tikimybės dabar dažnėja, todėl tą dažnumą jau galima sieti su klimato kaita.”

Pašnekovas tikina, kad kuo toliau, tuo labiau tikėtina, kad karščio bangos kartosis – jei anksčiau karštų dienų, kuriomis temperatūra šokteli virš 30-ies laipsnių, būdavo vos viena ar kelios per vasarą, dabar jų būna kur kas daugiau, o ateityje gali ir dar daugėti.

Karščiai Europoje
Karščiai Europoje
© Scanpix

„Tokios karštos dienos anksčiau buvo laikomos savotiška prabanga, tačiau dabar jos, galima tikėtis, kad taps kasdienybe. Ilgalaikėje perspektyvoje tokie orai gali būti sietini su klimato kaita ir apskritai mūsų visa šylančia planeta, tačiau netiesiogiai”, – sako doc. dr. J. Kažys.

Karščio rekordas dar nesumuštas

Mokslininkas patikino, kad konkretus atvejis – dabar Lietuvoje vyraujantys karščiai – yra šiek tiek išskirtinis, tačiau kartu visiškai įmanomas ir be jokios klimato kaitos. Doc. dr. J. Kažiui paantrino ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus, kuris pateikė ir pavyzdį: „Mes dar nesumušėme 1994-ųjų metų rekordo, kai liepos mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 37,5 laipsnio temperatūra.

Nors rekordas dar nesumuštas, tačiau Lietuvoje jau kiekvienais metais fiksuojame karščius – ko anksčiau nebūdavo – dabar yra.”

Karščiai Europoje
Karščiai Europoje
© Scanpix

Prof. dr. E. Rimkus, atsakydamas į klausimą, ar galima dabartinius karščius sieti su klimato kaita atsakė sakydamas „ir taip, ir ne”: „Konkretūs karščiai vis dėlto yra konkrečių metų, tam tikros sinoptinės situacijos rezultatas, tačiau tokie karščiai pasitaiko vis dažniau. Taigi, būtent dažnumas parodo klimato pokyčius.”

Skatina pasisaugoti

Anot doc. dr. J. Kažio, jei oro temperatūra užsilaiko 3 ir daugiau parų virš 30-ies laipsnių, tuomet toks oro reiškinys laikomas stichiniu. Mokslininkas sako, kad svarbus ir tokių orų poveikio vertinimas – žmonių, gyvūnų ir gyvulių sveikatai, žemės ūkiui ir t.t.

„Jei tokie karščiai mus alintų, pavyzdžiui, dar ir rugpjūčio mėnesį, tuomet būtų lengviau juos išbūti, nes mūsų kūnai jau būtų šiek tiek labiau prisitaikę nei yra dabar. <...> Formaliai, tokie orai yra pavojingas dalykas, tam tikros tarnybos perspėja, ko verčiau tokiu oru nedaryti, tačiau tikrasis poveikis išryškėja karščiams praėjus, kai yra įvertinami padariniai”, – teigia pašnekovas.

Karščiai Europoje
Karščiai Europoje
© Scanpix

Ar Lietuvą klimato kaita paveiks labiausiai?

Balandžio pabaigoje pasirodė informacija, kurioje teigiama, kad klimato kaita bene labiausiai paveiks Baltijos šalis, tarp jų ir Lietuvą. Kaip rašė ELTA, Jungtinės Karalystės žaliosios energetikos konsultavimo įmonė „GreenMatch” atliko tyrimus, kuriais remiantis buvo padarytos tokios išvados. Doc. dr. J. Kažys patikino, kad su tokiais teiginiais jis visgi nesutiktų.

„Be abejo, mes kaip ir visas pasaulis esame jau dabar veikiami klimato kaitos, o ateityje poveikis turėtų ir stiprėti. Tačiau, sakyčiau, kad atvirkščiai – Baltijos jūros regionas ne tik pasauliniam, bet ir europiniame lygyje nebus labiausiai klimato kaitos paveiktas regionas. Taip, šilčiau bus, sausringų laikotarpių taip pat sulauksime dažniau, kuriuos keis liūtis, keisis ir žiemos laikotarpis, bet tikrai mes nesame tas regionas ar sritis Žemėje, kuris pasikeis labiausiai”, – tikino doc. dr. J. Kažys.

Anot mokslininko, labiausiai klimato kaita jau paveikė ir ateityje paveiks Arkties regioną ir šiaurines platumas Šiaurės pusrutulyje bei pietų Europos ir Viduržemio jūros baseino valstybes.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(79 žmonės įvertino)
4.2658

Top naujienos

Įspėjo apie rinkimų baigtį: jei tęsis šalies putinizacija, lietuviai išvys ilgus kaimynų šovinistų dantis (217)

Apie Lenkijos politiką jau nusibodo kalbėti. Taip tikino vienu ryškiausių Lenkijos intelektualų...

Vartojimas atsigauna ne visuose sektoriuose: vienam jų – niūrios prognozės (8)

Nors gegužę bendrai mažmeninės prekybos įmonių apyvarta augo 17,5 proc., o vartojimas, panašu,...

Evita Cololo – apie lietuje permirkusių „Ąžuoliuko“ choristų skandalą: tai garbė ir nereikia nieko teisti (441)

„Jie iš širdies turi pareigą, jie tai daro. Nenorėtų, neitų, manau, į tą chorą. Turi būti...

„Barcos“ sirgaliams prisistatęs Calathesas: karjeros pradžioje negalėjau pakęsti Jasikevičiaus (22)

Komplektacijos darbus tęsiantis „Barcelonos“ krepšinio klubas penktadienį pristatė savo...

Žiauraus verslo sumanytoją po mirties ištiko ironiška lemtis (9)

18 a. pabaigoje – 19 a. pradžioje Williamas Burke ir Williamas Hare įžvelgė kraupią galimybę...

Danguje – pilnatis: prieš kaltindami Mėnulį dėl keisto pažįstamų elgesio, įsidėmėkite vieną dalyką (31)

Tikriausiai bent kartą esate atsidūrę tokioje situacijoje: su kuo nors susipykstate, stebitės,...

Po audringos nakties – gaivūs orai (5)

Po lietingos ir neramios šeštadienio nakties, dieną į Lietuvą stiproki vakarų vėjai jau plukdys...

Chirurgai sėkmingai prisiuvo prieš beveik parą nupjautą penį (42)

Jungtinės Karalystės chirurgai sėkmingai prisiuvo nupjautą penį – nuo nelaimės buvo...

Užsiliepsnojo „Kėdainių grūdų“ sandėlis, su ugnimi kovoja didelės ugniagesių pajėgos dūmai matyti už 10 km (77)

Penktadienio vakarą, 20.33 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Ilgalaikė vedusio vyro meilužė nesigaili: pusę medaus mėnesio jis praleido su manimi (151)

Taip, aš mylėjau. Vedusį. Ir tebemyliu. Ar gailiuosi to, kad dvejus metus kartą per savaitę...

|Maža didelių žinių kaina