aA
Kovo mėnesį Energetikos ministerijos iniciatyva vyko viešos diskusijos, kurių metu su įvairiomis visuomenės grupėmis aptarta nauja žaliosios energetikos plėtros forma – atsinaujinančios energijos bendrijos. Diskusijų metu surinktos pastabos ir pasiūlymai bus panaudoti kuriant tokias bendrijas bei jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Saulės energijos jėgainė ant namo stogo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip rašoma Energetikos ministerijos atsiųstame pranešime spaudai, atsirandant atsinaujinančioms energijos bendrijoms (AEB) Lietuvoje, daugės savarankiškų elektros energijos gamintojų. AEB galėtų vykdyti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą, kaupimą bei jos pardavimą.

Tokių bendrijų pagrindiniais akcininkais būtų šalies gyventojai arba jų bendruomenės – vienijamos bendrų interesų, kaimynystės ar kitų tikslų – nusprendusios pasistatyti atsinaujinančios energetikos jėgaines. Taip pat, gyventojai arba jų bendruomenės galėtų kooperuotis su mažomis ar vidutinėmis įmonėmis bei valdžios institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis.

AEB yra paplitusios ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai bei tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje bei Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti privatų kapitalą. Tai savo ruožtu skatina vietos investicijas bei išplečia vartotojų pasirinkimo galimybes bei savarankiškumą.

Lietuvoje AEB būtų visiškai naujas mažosios žaliosios energetikos veiklos modelis. Konsultacijos metu pastebėta, kad AEB tapatinamos su daugiabučių bendrijomis ar nuo elektros gamybos vietos nutolusiais gaminančiais vartotojais, kuriems dar tik kuriamas teisinis reglamentavimas.

Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija
Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija
© DELFI / Tomas Vinickas

Atsinaujinančios energijos bendrijoms priklausančiose jėgainėse pagamintą energiją vartotų vietos gyventojai, o atliekamą – parduotų elektros energijos biržoje ar kitiems vartotojams, pavyzdžiui, vietos verslui. Gautas pajamas AEB nariai galėtų panaudoti bendruomenės tikslams.

AEB ne tik teiktų tiesioginę ekonominę naudą, bet ir kurtų socialinę bei aplinkosauginę naudą. Tokios bendrijos stiprins saitus tarp vietos gyventojų, šie aktyviau dalyvaus visuomeniniame gyvenime, taps energetiškai ir ekonomiškai savarankiškesniais. O iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija padės mažinti energetikos įtaką klimato kaitai bei sukurs švaresnę aplinką.

Nors AEB kurtųsi visoje Lietuvos teritorijoje, didžiausią naudą jos galėtų teikti kaimo ir atskirtose vietovėse bei retai gyvenamuose regionuose.

Viešosios konsultacijos metu diskusijos buvo suskirstytos į tris suinteresuotųjų asmenų grupes – gyventojų ir bendruomenių, mažų ir vidutinių įmonių bei savivaldos atstovų. Iš viso diskusijose dalyvavo 33 suinteresuotų grupių atstovai iš didžiųjų Lietuvos miestų bei regionų.

Diskusijų metu bandyta išsiaiškinti, kokios priemonės skatintų gyventojus ir jų bendruomenes steigti AEB, kokie yra didžiausi trukdžiai ir barjerai šiam procesui bei kitos ruošiamiems teisės aktams svarbios detalės.

Saulės energijos jėgainė ant namo stogo
Saulės energijos jėgainė ant namo stogo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Konsultacijos dalyviai akcentavo svarbą užtikrinti, kad didžioji dalis bendrijos priklausytų fiziniams asmenims. Dalyviai taip pat išskyrė skirstomųjų tinklų operatoriaus vaidmenį, kurio dalyvavimas svarbus nuo pat AEB steigimo proceso pradžios.

Savivaldos atstovai išreiškė poreikį tiksliau apibrėžti potencialias AEB naudas savivaldybės įstaigoms bei įmonėms, taip pat būtinybę subalansuoti įvairias savivaldai skirtas atsinaujinančios energetikos plėtros skatinimo priemones.

Akcentuota būtinybė gerosios praktikos sklaidai – sėkmingai veikiantiems pilotiniams AEB projektams, kurių savininkai dalintųsi įgytomis kompetencijomis ir žiniomis.

Eko energetika
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sezamai, atsiverk: Sutkus aukštų krašto apsaugos sistemos pareigūnų kabinetuose – kaip namie (133)

Aukštų Lietuvos krašto apsaugos sistemos (KAS) pareigūnų kabinetuose Lietuvos verslo...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (41)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Atsakomybę prisiėmęs Obradovičius: aš juk sakiau, kad „Žalgiris“ sureaguos (4)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą Stambule vėjais paleido turėtą dviženklę persvarą,...

Ulanovui asmeniškai dėkojęs Jasikevičius: čia vyksta aukščiausio lygio atkrintamųjų krepšinis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (104)

Iš skurdžių – į turtuolius. Prieš dvi dienas rezultatyvumo antirekordus fiksavęs Kauno...

Rungtynių didvyris apie pergalingą savo metimą: visiška nesąmonė specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (13)

Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai Edgaras Ulanovas vedė į pergalę Kauno „Žalgirį“....

„Spinter" apklausa parodė: lietuviai netiki, kad Jurijus Veklenko gali laimėti „Euroviziją“, tačiau paskutinis tikrai neliks (53)

Kol visa šalis laukia didžiosios „Eurovizijos“, o mūsų šalies atstovas šiame konkurse...

Sunku atsikelti, dieną migdo ir nėra jėgų: gydytoja nurodė žingsnius, kaip tai spręsti (3)

Saulė užsibūna vis ilgiau, šildo vis daugiau, tačiau daug kam iš lovos pakilti ryte darosi kai...

„Žalgiris“ įspūdingai smogė atgal – šį sezoną pirmasis triumfavo „Fenerbahče“ tvirtovėje (842)

Eurolygos atkrintamosiose varžybose Kauno „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę ir pirmą kartą...

Orai: po apsiblaususių Velykų – tikra vasara (10)

Šiandien, penktadienį, Lietuvos orus dar lems giedro ir labai sauso anticiklono rytinė dalis.

90-ųjų „euroremontai" šiandien: interjero atgyvenos, kurių seniai reikėjo atsikratyti

XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje itin išpopuliarėjo vadinamieji „euroremontai“. Tačiau...