aA
Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
Vėjo jėgainės
Vėjo jėgainės
© Organizacijos nuotr.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutas identifikavo teritorijas, kuriose tikslinga vėjo elektrinių plėtra ir eksploatacija. Atlikta studija „Prioritetinių Lietuvos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga atsinaujinančių energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra, identifikavimo studija“ taps pagrindu plėtojant jūrinę vėjo energetiką Lietuvoje.


Siekiant skatinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta vėjo energetikos plėtra Baltijos jūroje. Su tuo susiję darbai numatyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.


„Jūrinis vėjas yra vienas iš perspektyviausių ir efektyviausių atsinaujinančių energijos išteklių ir į jo plėtrą krypsta daugelio valstybių žvilgsniai. Mūsų tikslas – padėti tvirtą pagrindą jūrinio vėjo plėtrai Baltijos jūroje ir maksimaliai išnaudoti jūrinio vėjo potencialą“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Identifikuota, kad Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje galima įrengti apie 3,35 gigavatų (GW) vėjo elektrinių turbinų. Tai yra maksimalūs galimi pajėgumai, tačiau konkretūs scenarijai priklausys nuo infrastruktūrinių ir finansinių plėtros sąlygų.

Kaip rašoma Energetikos ministerijos atsiųstame pranešime, studija parodė, kad geriausios vietovės jūrinio vėjo vystymui – 30 km atstumu nuo kranto ties Šventąja, kur vėjo greitis siekia 9-10 m/s, o jūros gylis – 25-40 m. Šalia driekiasi infrastruktūros koridoriai.

Žygimantas Vaičiūnas
Žygimantas Vaičiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Studijoje pateikta analizė apie Baltijos jūros dugną, gylį bei hidrometeorologinės sąlygas – vėją, bangas, tėkmes, temperatūrą, druskingumą. Atlikti visapusiški apibendrinimai apie biologinės įvairovės tyrimų ir stebėjimų duomenis, žvalgybinius inžinerinius ir geologinius tyrimus. Taip pat identifikuotos esamos ir planuojamos laivybos trasos ir uostų plėtros planai, inžineriniai įrenginiai, kultūros paveldo ir marinistinės istorijos objektai.

Įvertinant minėtą informaciją bei galiojančius nacionalinio saugumo reikalavimus ir apribojimus, Lietuvos jūrinė teritorija suskirstyta į zonas, kuriose galėtų būti vystoma vėjo energetika.

Studijoje pateikti skirtingose zonose galimi statyti įvairių galingumų vėjo elektrinių parkai, taip pat įvertintos jų vystymo galimybės ir pasirengimo plėtrai trukmė.

Energetikos ministerijai ekspertai pasiūlė kelis alternatyvius jūros teritorijos plotus, kuriuose galima būtų vykdyti 200, 300, 400 arba 500 megavatų (MW) galios vėjo elektrinių parkų plėtrą. Iš viso ekspertai įvertino galimybes išplėtoti iki 3350 MW galios vėjo elektrinių parkus.

Kitas etapas – Lietuvos energetikos agentūra (LEA) inicijuos teritorijos specialiojo plano rengimą bei strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimą. Atliktas tyrimas bei modeliavimo rezultatai taip pat padės LEA ekspertams atlikti prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą bei jūrinio vėjo plėtros ekonominę kaštų ir naudos analizę.

Atlikus šiuos parengiamuosius darbus, bus ruošiami pasiūlymai dėl jūrinės teritorijos dalių ir jose siūlomų plėtoti elektrinių galių, leidimų naudoti jūrinę teritoriją vėjo elektrinių plėtrai aprašas ir konkursų organizavimo tvarka. Šiuos dokumentus turės tvirtinti Vyriausybė.

Priėmus sprendimus dėl vėjo elektrinių galių ir plėtros vietų, bus sprendžiama dėl finansavimo. Preliminariais vertinimais vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų pradėti gaminti elektros energiją iki 2030 m.

Eko energetika
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.6000

Top naujienos

Koronavirusas nustatytas parlamentarui: antradienį dalyvavo Seimo posėdyje papildyta 19.32 (186)

Valerijus Simulikas , parlamentaras iš valstiečių žaliųjų sąjungos, nusprendęs pasitikrinti,...

Siaubo naktis prie Vilniaus: po kruvinos orgijos siaubingas kančias patyrusi moteris neturėjo galimybių išgyventi (79)

Moteris neturėjo jokių galimybių išgyventi – net jeigu ji iš karto būtų patekusi į medikų...

Nepamirškite persukti laikrodžių: grįžta žiemos laikas (98)

Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva vėl grįžta prie žiemos laiko ir laikrodžius suksime atgal....

Koronavirusu užsikrėtė Andrius Tapinas: yra reikalų atnaujinta 18.54 (509)

Šeštadienio vakarą žinomas visuomenės veikėjas, žurnalistas Andrius Tapinas savo feisbuko...

Dailius Dargis | D+ nariams

Bušido kovotojo Morkevičiaus žūtį vis dar gaubia paslaptys: treneris pasakoja apie paskutines jo dienas N-18

„Kai mes susipažinome, Remigijui buvo 12 metų. Esu pirmasis ir vienintelis jo treneris. Yra...

Serialų veikėjas sugrįžta: prieš svarbius rinkimus – keisti Zelenskio manevrai (92)

Daugumą parlamente turinti viena partija, jos patvirtinta vyriausybė ir prezidento paskirti regionų...

Lietuvis išbandė nakvynę kalėjime – ne už nusikaltimą, o už pinigus (15)

Suomijoje viešėjęs Orijus savo noru pateko į kalėjimą. Kaip tai nutiko? Pasirodo, buvusiame...

Balsavimas: kuri pora turėtų palikti projektą „Šok su žvaigžde“? (8)

Šeštadienio vakarą žiūrovus prie ekranų ir vėl pritraukė šokių projektas „ Šok su...

Bevedžiodama šunį su vilniečiu suprato, kad jis iškrypėlis: šlykštu ir gėda (70)

Aprašyti prieš maždaug ketverius metus įvykusį pasimatymą nėra lengva. Šleikštulys prisiminus...

Prabangių restoranų kasdienybė: pardavimai krito iki 80 proc, egzotikos nebeliko (217)

Karantinas pakeitė ne tik žinomų maitinimo įstaigų pajamas, bet ir valgiaraštį.

|Maža didelių žinių kaina