Mėšlas Lietuvoje ūkininkams dažniau asocijuojasi su atlieka nei su žaliava energijai išgauti. Pasirodo, tai galėtų būti labai vertinga medžiaga, tik reikia mokėti ją panaudoti.
Kaimas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Dar 2006-aisiais Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija išleido pranešimą, teigiantį, kad gyvulininkystė pagamina daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visos pasaulio transporto priemonės kartu sudėjus.Pranešime taip pat buvo skelbiama, jog nesiėmus jokių rimtų priemonių, aplinkosauginė grėsmė planetai iki 2050-ųjų gali padvigubėti, kadangi didės mėsos ir kitų gyvūninių produktų poreikis.

JAV Vaterlo universiteto profesorius Davidas Simakovas tikina, jog karvių, galvijų ir kitų gyvulių mėšlas – daug potencialo turintis energijos šaltinis, o biodujų gamyba panaudojant gyvulių išmatas padėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje.

DELFI pasidomėjo, kokios biodujų iš karvių bei galvijų mėšlo panaudojimo galimybės yra Lietuvoje.

Būtų galima išgauti trečdalį „buitinių“ dujų

„Iš galvijų mėšlo biodujas gaminantis ūkininkas Lietuvoje gal ir yra, bet jei toks ir yra, jis ne asociacijos narys. Biodujų asociacijos nariai pagrinde biodujas gamina iš kiaulių kompleksų atliekų, kiti iš žliaugtų – bioetanolio gamybos proceso metu susidarančių atliekų, asociacijai priklauso ir gamintojai, išgaunantys biodujas iš sąvartynų“, – pasakoja Lietuvos biodujų asociacijos valdybos pirmininkas Antanas Pranculis.

Žemės ūkio ministerijos oficialiame tinklalapyje skelbiama, jog biodujų jėgainėse perdirbus 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, būtų galima pagaminti apie 50 mln. m3 biodujų arba apie 30 proc. buitinėms reikmėms naudojamų gamtinių dujų. Vien stambiuose kiaulių kompleksuose, kurių Lietuvoje yra apie 27, per metus susikaupia daugiau kaip 1,5 mln. tonų skystojo mėšlo, kurį perdirbant būtų galima pagaminti apie 30 mln. m3 biodujų.

Nors kiaulių mėšlas Lietuvoje jau yra naudojamas kaip biodujų žaliava, vis dėlto galvijų bei karvių išmatos dažniau pasirenkamos naudoti kaip trąša.

Karvės ūkyje
Karvės ūkyje
© Organizatorių nuotr.

Neprognozuojama trąša, reikalaujanti daug pastangų?

Tačiau A. Pranculis patikina, jog daug kur Europoje neperdirbto, neapdoroto galvijų mėšlo įterpimas į dirvą nėra leistinas, nors tai yra savotiška trąša: „Kai kuria prasme galvijų mėšlas yra trąša, tačiau ji yra neprognozuojama. Tam, kad galvijų mėšlas taptų gera trąša, jis turi „pereiti“ per biodujų jėgainę ir tada yra gaunama tikroji trąša. Biodujų jėgainėje iš galvijų mėšlo yra atimamas metanas, o kuomet toks mėšlas įmetamas į gruntą, nors jis ir užkasamas, tačiau rūgimo procesai, metano gamyba – visa tai išmetama į atmosferą.“

2011 metais, tuometinio aplinkos ministro Gedimino Kazlausko bei Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus pasirašyti „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašo patvirtinimo“ pakeitimai nurodo, jog per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto – tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius – kiekis negali viršyti 170 kilogramų hektarui.

Draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo lapkričio 15-os iki balandžio 1-osios, taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Draudimas galioja ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.

Tręšimas mėšlu
Tręšimas mėšlu
© DELFI / Valdas Kopūstas

Taip pat raštas nurodo, jog asmuo, tręšiantis mėšlu ir srutomis daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu. Nuo 2012 m. sausio 1-osios šis reikalavimas taikomas ir asmenims, tręšiantiems mėšlu ar srutomis daugiau kaip 50 hektarų žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

Beje, dokumente taip pat nurodoma, jog paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas į dirvą ne vėliau kaip per 24 valandas – išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas. Taigi, norint tinkamai tręšti dirbamus laukus mėšlu, reikia užtikrinti nemažą kiekį reikalavimų.

Biodujų jėgainės mažintų neigiamą poveikį

Minėtasis metanas A. Pranculio teigimu, ardo, spartina šiltnamio efektą ir klimato kaitą 20 kartų labiau nei anglies dvideginio dujos: „Karvių arba galvijų mėšlas yra atlieka ir ji turi būti utilizuojama. Deja, pas mus šis dalykas nėra įteisintas. Nors, mano žiniomis, tokie pakeitimai buvo paruošti Aplinkos ministerijoje, tačiau taip ir nebuvo įteisinti.“

Lagūnos, kur pusiau atvirai laikomos tiek karvių, galvijų, tiek kiaulių mėšlas, A. Pranculio teigimu, turėtų būti uždaros, kad kuo mažiau kenksmingų medžiagų patektų į atmosferą: „Uždengus lagūnas, pastačius biodujų jėgaines, būtų išgaunama ir energija – gautume energetinę naudą, ir būtų daromas mažesnis poveikis aplinkai. Nors poveikis vis tiek išliktų, jis būtų pastebimai sumažintas. Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Italijoje su visomis gyvulininkystės atliekomis taip ir yra tvarkomasi. Su galvijų taip pat.“

Antanas Pranculis
Antanas Pranculis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Žadama didesnė parama

Žemės ūkio ministerijos oficialiajame tinklalapyje teigiama, jog šiame sektoriuje jau veikia 12-a 13,3 MW instaliuotos elektros galios biodujų jėgainių. Nurodoma, jog: „Biodujų jėgainių projektai brangūs, 1 kW instaliuotos galios kaina yra apie 5,2 tūkst. eurų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones mokėta parama buvo per maža, ji sudarė vos 10–15 proc. projekto vertės ir neskatino ūkio subjektų imtis tokių projektų įgyvendinimo.“

Toliau tekste nurodoma, jog naujuoju finansiniu laikotarpiu padėtis turėtų iš esmės pasikeisti, nes Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje numatytos dvi priemonės biodujų gamybai remti.

Pirmoji priemonė – biodujų gamyba bus remiama per programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“, kurios tikslas – sudaryti sąlygas dideliems gyvulininkystės ūkiams – ypač išskiriami kiaulių kompleksai, paukštynai – utilizuoti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Tiesa, ne mažiau kaip 50 proc. visų biodujų gamybai panaudojamų žaliavų turės sudaryti iš pareiškėjo ūkio gaunamas gyvulių ar paukščių mėšlas. Žemės ūkio ministerija skelbia, jog iš viso paramai finansiniam 2014–2020 metų laikotarpiui numatoma skirti 45 mln. eurų. Pasinaudojus šia parama galima būtų pastatyti apie 30 biodujų jėgainių, kurių bendra elektrinė galia – apie 20 MW.

Karvė
Karvė
© DELFI / Andrius Ufartas

Antroji galimybė – pagal paramos programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Pagal šią veiklą parama teikiama biodujų gamybai iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų, kai pagamintos biodujos, šilumos ir elektros energija naudojama tik savo valdos reikmėms.

Nors žadama didesnė parama biodujų gamybai žemės ūkio sektoriuje, A. Pranculis neslėpė ir nusivylimo. Potencialo karvių mėšlas, kaip energijos šaltinis, turi daug, tačiau, A. Pranculio teigimu, Lietuvoje jis visiškai neišnaudojamas: „Stambiai biodujų energetikai, susidarantis mėšlo kiekis – per mažas, žemės ūkiui tai nėra įdomu todėl, kad jiems svarbiausia tiesiog susitvarkyti su savomis atliekomis.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Opozicijos reakcija į Skvernelio pagalbos šauksmą premjero nenudžiugins (99)

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovai kol...

Naujos detalės dėl lietuvių vilkiko avarijos Italijoje: užkardas buvo pakeltas? (113)

Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienio naktį Italijoje į tragišką avariją pateko vilkikas iš...

30 metų slaugytoja dirbanti Vida: vaikų auklėjimas pasikeitė kardinaliai – keturmečiai vis dar su sauskelnėmis (14)

Kaip per tris dešimtmečius gali pasikeisti vaikų auklėjimo būdai ir požiūris į medikus? Anot...

Šiaurės Korėjoje – sprogimai: skelbiama, kad sunaikintas branduolinių bandymų poligonas papildyta 14.25 (21)

Šiaurės Korėja žengė, kaip skelbia šalies atstovai, svarbų žingsnį – buvo sunaikintas...

Sudraskyto „Žalgirio“ tikėjęsis Tarakanovas abejoja, ar Jasikevičius suvaldytų CSKA (12)

Olimpinis čempionas ir legendinis Maskvos CSKA žaidėjas Sergejus Tarakanovas Eurolygos finalo...

ES nusprendė nebausti „Gazprom“ už aukštas dujų kainas (68)

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ , naudodamasis dominuojančia padėtimi, penkiose Vidurio ir...

„AgroBalt“ parodoje nauja lietuviška žirgų veislė, bet vieno tradicinio gyvūno nėra

Tradicinėje „Agrobalt“ parodoje, skirtoje žemės ūkiui, vienas paviljonas skirtas gyvūnams.

Tyrėjai: MH17 lėktuvas virš Ukrainos numuštas rusų kariškių raketa pagal unikalias „Buk“ savybes atsektas tikslus kelias (418)

Malaizijos oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimą tiriantys...

Simo Jasaičio advokatas neigia, kad Oksanos Pikul paviešintas skandalingas žinutes rašė Simas: kartojasi ta pati klaida (11)

Oksanos Pikul ir Simo Jasaičio šeimos skyrybų istorijoje aiškėja naujos detalės. Krepšininko S....

Norėdami apsaugoti vaikus nuo purvo, darote jiems meškos paslaugą

Vaikystė – purvinas reikalas. Jei nepabūsi laisvai ir nevaržomai išsitepęs vaikystėje, tai...