aA
Perdirbimas, antrinis panaudojimas, sudeginimas, o gal net vengimas – tai keli būdai, kuriuos pasirenka medienos pramonės įmonės, tvarkydamos gamybos metu susidarančias atliekas.
Baldų gamykla
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kiekių neskaičiuoja

„Skaičiuoti, kiek susidaro medienos sektoriuje atliekų – neskaičiuojame. Nematau tame pridėtinės vertės, nes pastangų bus įdėta daugiau nei sulaukta naudos – to visai nereikia. Be to, jau galėjote pastebėti, kad tokių atliekų niekas neskaičiuoja, nes tai yra labai sunku padaryti.

Negalime suskaičiuoti „šešėlyje“ veikiančių baldininkų atliekų, o jei skaičiuotume tik ne „šešėlyje“ veikiančios pramonės atliekas, galiausiai vis tiek gautume neaiškų rezultatą, nes jis būtų iškreiptas“, – apie medienos sektoriuje susidarančių atliekų skaičių kalbėjo asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas.

Pašnekovas tikina, kad medienos pramonė žiedinės ekonomikos atžvilgiu yra tikras „flagmanas“: „Mes praktiškai dirbame be atliekų, nes tai, ką norima pavadinti atliekomis – atraižas, mes vadiname antriniu produktu, nes iš jo galime gaminti kitą produktą.“

Didžiąją dalį gamybos proceso metu susidarančių baldų atraižų, arba atliekų, įmonės grąžina atgal plokščių gamintojams, kurie pastarąsias dar kartą panaudoja naujų plokščių gamyboje ir taip sugrąžina susidarančias atliekas atgal į rinką. Iš likusios dalies atraižų įmonės, R. Beinorto teigimu, pasigamina energiją – šiluminę, elektros energiją ir jeigu yra poreikis – garo energiją.

Raimundas Beinortas
Raimundas Beinortas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tiekia šilumą Vilniui

Susidariusias gamybos liekanas, vadovaudamasi įsakymu, įmonė „Vilniaus baldai“ gali priskirti prie šalutinio produkto, tačiau, jei susidariusių liekanų, vadovaujantis kriterijais, prie šalutinio produkto priskirti neišeina, tuomet tokios liekanos yra tvarkomos kaip atliekos.

„Turime savo įmonėje katilinę ir šalutinį produktą sudeginame patys – pasigaminame šiluminę energiją – apšildome savo patalpas, šilumą panaudojame gamyboje. Gamybos proceso metu susidaro ir atraižos, jos keliauja į „IKEA Industry Lietuva“, kur jos yra perdirbamos ir grąžinamos atgal į plokštės gamybą“, – pasakoja AB „Vilniaus baldai“ Aplinkosaugos projektų vadovė Jurgita Našliūnienė.

Pašnekovė teigė, kad žiedinės ekonomikos tikslus būtų galima įmonėje išpildyti ir dar labiau: „Atliekas sudeginame patys, tačiau kaip kuo daugiau susidarančių gamybos liekanų panaudoti dar kartą technologijoje – dar tik planuojame. Įgyvendinti šiuos planus numatome 2019–2020 metais.“

J. Našliūnienė nurodė, kad „Vilniaus baldai“ šiuo metu pradėjo tiekti šilumos energiją ir Vilniaus miestui: „Turime galimybę parduoti šilumą tiek vasaros metu, tiek šildymo sezono metu. Patys šiluma apsirūpiname ir turime perteklių, todėl ir atsiranda galimybė jį parduoti.“

Baldų gamykla
Baldų gamykla
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atliekų kiekius mažina pasitelkdami technologijas

Koncerno SBA baldų grupės Vadybos sistemų valdymo koordinatorius Karolis Katkevičius teigia, kad įmonė yra išsikėlusi ambicingą tikslą dirbti visai be gamybos atliekų: „Mūsų fabrikų technologai nuolat peržiūri ir analizuoja perkamų žaliavų kiekius, svorius, dydžius ir kitus parametrus. Technologams iškelta ilgalaikė užduotis – rasti tokius technologinius sprendimus, kad gamybos atliekų klausimo nereikėtų spręsti apskritai.“

Pašnekovo teigimu, moderni įranga leidžia jau šiandien medienos įmonėms sumažinti gamybos proceso metu susidarančių atliekų kiekį: „Naujausios gamybos linijos medieną pjauna milimetro dalių tikslumu, palaipsniui robotizuojame sudėtingiausias darbo vietas, tad atliekų gamyboje lieka nedaug.“

SBA valdomų baldų fabrikų pastangos kuo labiau vengti susidarančių atliekų buvo įvertintos ir pasauliniu mastu – K. Katkevičius pasakoja, kad įmonė, savo partnerių „IKEA“ tvarios plėtros indekso reitinge yra pirmaujantys segmente tarp viso pasaulio tiekėjų.

„Neišvengiamas atliekas – popierines, medines, metalines – rūšiuojame įstatymų nustatyta tvarka ir perduodame tvarkytojams“, – apibendrina K. Katkevičius.

Tikina, jog buvo išgirsti

DELFI primena, jog Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Energetikos komitetas 2017-ųjų metų balandžio mėnesį Lietuvos Vyriausybei įteikė raštą, kuriame pateikta pramonininkų pozicija Vilniaus ir Kauno kogeneracinių statybų atžvilgiu.

Biokuras
Biokuras
© Šiaulių naujienų nuotr.

R. Beinortas teigia, jog po rašto teikimo įvyko keletas permainų: „Seimo Energetikos komisijoje buvo posėdžiai – situacija tokia – Energetikos ministras pasirašė įsakymą, kuriame buvo apibrėžti reikalavimai biokurui.

Mums (medienos pramonei – DELFI) šis įsakymas yra palankus šiai dienai, nes anksčiau baldų atraižas buvo norėta pripažinti kenksmingomis atliekomis – kai pati plokštė – nėra kenksminga. Savo poziciją, jog iš nekenksmingos plokštės negali susidaryti kenksmingos atliekos – mes atstovėjome, buvome išgirsti.“

Bėdų sukelia smulkieji gamintojai

Didesnis negalimų perdirbti ar pernaudoti medienos atliekų kiekis, R. Beinorto teigimu, susidaro pas „mažuosius baldininkus“, kuriuos R. Beinortas pavadino „garažininkais“: „Jei toks baldininkas nusiperka laminuotą plokštę, ir iš jos ką nors pagamina – sakykime, virtuvinę spintelę – jis tokią plokštę dažniausiai perka padengtą sintetinėmis medžiagomis.

Susidariusias atliekas tokie baldininkai arba parduoda, kad ir gyventojams, arba patys kūrena – čia kyla aplinkosaugos klausimai. O juos turėtume spręsti ir manau, kad tokius klausimus išspręsti padės ir minėtasis energetikos ministro pasirašytas įsakymas.“

Apibendrindamas R. Beinortas tikina, jog visus įrankius, reikalingus savo atliekoms susitvarkyti, medienos pramonė tikrai turinti: „Reikia tik mokėti jais naudotis.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (35)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (5)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (260)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (21)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (7)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (81)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...

Kaimuose – panika: vilkai puola net prie namų (177)

Švėkšnos seniūnijos Bumbuliškės kaime gyvenantys Ramutė ir Viktoras Kungiai su nerimu kasdien...

Pasibaisėję vestuvių svečiai nusprendė netylėti: nuotakos reikalavimai tiesiog absurdiški (25)

Pasibaisėję vestuvių svečiai pasidalino šokiruojančiu sąrašu taisyklių, kurias jiems prieš...

Norėjo patikrinti statomo namo kokybę, bet buvo išvadinti žiopliais: ką pirkėjai turi žinoti pirkdami namą (17)

Šiuo metu vystytojai giriasi jau nebestatantys žemesnės nei A energetinės klasės pastatų,...

Aiškėja didžiausia mįslė jūrų istorijoje – archeologai aptiko dingusį kapitono Cooko laivą

Kapitono Jameso Cooko laivo „Endeavour“ nuolaužų buvimo vieta galimai pagaliau nustatyta už 17...