aA
Nuo šių metų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės, kuriuose gyvena daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turėjo sudaryti galimybę asmenims atskirai išmesti surūšiuotas bioskaidžias ir maisto atliekas. DELFI domisi, kaip sekasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Alytaus miestams įgyvendinti tokią rūšiavimo galimybę.
Maisto atliekos
© Shutterstock

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovės Agnės Bagočiutės teigimu, Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas įpareigojo savivaldybes iki 2019 metų įdiegti maisto-virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą.

„Savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, gyventojams rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos ir biologiškai skaidžios atliekos”, – teigia A. Bagočiutė.

Nuo 2024-ųjų metų, visos Europos Sąjungos valstybės privalės atskirai surinkti bioskaidžias bei maisto atliekas ir jas apdoroti. A. Bagočiutė tikina, kad šiam direktyvos įgyvendinimui ir yra ruošiamasi iš anksto: „Nukrypti nuo šio reikalavimo bus galima tik tuo atveju, jei atskiras surinkimas neduoda geriausio, aplinkosaugos požiūriu, bendro rezultato ar atskiras surinkimas techniškai neįmanomas, atsižvelgiant į gerosios atliekų surinkimo praktikos pavyzdžius.”

Vilniuje konteineriai jau statomi, bet dar nenaudojami

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis tikina, kad jau šiuo metu Vilniaus mieste yra įrengtos 174 naujos pusiau požeminių konteinerių atliekų surinkimo aikštelės, tačiau jose esantys konteineriai atskiroms maisto atliekoms surinkti dar nėra naudojami.

Požeminių konteinerių pristatymas
Požeminių konteinerių pristatymas
© DELFI / Domantas Pipas

„Šie konteineriai bus pradėti naudoti viešojo konkurso būdu parinkus maisto atliekų tvarkytoją,” – teigia V. Juodis. Anot pašnekovo, yra parengtas projektas, netrukus bus paskelbtas konkursas, o laimėtoją tikimasi turėti jau vasarą.

V. Juodis tikina, kad nuo 2018-ųjų gegužės Vilniaus mieste įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalys. Pastovioji – mokama pagal nustatytą tvarką, atsižvelgiant į gyvenamąjį plotą, o kintamoji dalis turi būti mokama nuo šių metų sausio atsižvelgiant į sukauptų atliekų kiekį per praėjusį ketvirtį.

Todėl rūšiuojantys visas atliekas Vilniaus gyventojai turėtų pajusti rinkliavos kainų mažėjimą, nes tinkamai rūšiuojant mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis, už kurį ir mokama rinkliava. „Kitaip sakant, tinkamas atliekų šalinimas ir rūšiavimas mažintų rinkliavą už mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą”, – tikina pašnekovas.

Kaunas apsisprendė tokių atliekų nerinkti – gaus baudą?

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė atsiųstame komentare teigia, kad Kaunas ir jo regiono savivaldybės nusprendė nediegti atskiro maisto atliekų surinkimo, nes atlikus Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir sutvarkymo galimybių Kauno regiono savivaldybėse studiją bei įvertinus 5 alternatyvas paaiškėjo, kad atskiras maisto-virtuvės atliekų surinkimas iš gyventojų yra ekonomiškai nenaudingas.

Maisto atliekos
Maisto atliekos
© Shutterstock

„Maisto atliekų kiekis yra per mažas, kad jo atskiras surinkimas būtų ekonomiškai atsiperkantis. Be to, tikėtina, kad gyventojai išmes maisto atliekas plastikiniuose maišeliuose, todėl galutinis produktas bus ne kompostas, o techninis kompostas.

Tokį produktą gauname dabar, atskirai nesurinkdami maisto-virtuvės atliekų, rūšiuojant ir atskiriant bioskaidžias atliekas MBA įrenginiuose. Analizuojant biodujų gamybos kaštus paaiškėjo, kad šiuo metu rinkoje biodujų būtų galima įsigyti pigiau”, – teigia R. Savickienė atsiųstame atsakyme.

A. Bagočiutė, komentuodama Kauno pasirinkimą nediegti atskiro maisto atliekų surinkimo, patikino, jog tai „ydinga praktika”: „Kai teisės aktuose nustatytų įpareigojimų yra nepaisoma, Aplinkos ministerija parengė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą. Minėtame projekte, siekiant numatyti finansinę savivaldybių atsakomybę neįgyvendinus teisės aktuose numatytų reikalavimų atliekų tvarkymo srityje, siūloma nustatyti sankcijas už nustatytų reikalavimų neįgyvendinimą.”

Aplinkos ministerija
Aplinkos ministerija
© DELFI / Domantas Pipas

Rinkti pradės, kai turės atsakymus

Vis dėlto, anot R. Savickienės, Kaunas pasirengęs atsakingai įvertinti jau veikiančią atliekų tvarkymo ir rūšiavimo sistemas, tokias kaip antrinių žaliavų konteinerinė sistema, užstato sistema, MBA įrenginiai, stambiųjų atliekų surinkimo aikštelės, ir kryptingai jas tobulinti, kad kuo daugiau atliekų būtų išrūšiuota jų susidarymo vietoje ir dirbtinai nebūtų didinami atliekų tvarkymo kaštai.

„Šiuo metu kelios savivaldybės kartu su regioniniais atliekų tvarkymo centrais surenka arba planuoja rinkti maisto-virtuvės atliekas. Pažymėtina, kad jų MBA įrenginiai pritaikyti gaminti biodujas, Kauno MBA tokios galimybės šiai dienai nėra.

Klausimą dėl atskiro maisto-virtuvės atliekų surinkimo spręsime iš esmės, kai turėsime kelių metų šių savivaldybių atskiro maisto-virtuvės atliekų surinkimo rezultatus ir gausime tikslesnius atsakymus į klausimus”, – rašoma R. Savickienės komentare.

R. Savickienė užtikrino, kad Kaune yra suteikiamos visos galimybės gyventojams rūšiuoti.

Dar neaišku, kas Klaipėdoje tvarkys tokias atliekas

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė teigia, kad aiški atliekų surinkimo tvarka nustatyta visai neseniai. Šių metų sausio 14 dienos Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegijoje buvo pritarta sekančiam veiksmų planui dėl atskiro maisto atliekų surinkimo.

Pirmiausia pritarta dėl dalies maisto atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo esamuose ir artimiausiu metu pastatomuose įrenginiuose – pusiau požeminiuose ir individualiuose konteineriuose. Dar vienas plano numatytas tikslas – aktyvesnis visuomenės švietimo vykdymas maisto atliekų susidarymo prevencijos srityse.

„Kas ir kaip atskirai surinktas maisto atliekas sutvarkys ir perdirbs dar nėra nuspręsta. Žinoma tik tai, kad mokesčiai gyventojams nesikeis. Tai bus nurodyta pasirašant sutartį su subrangovu”, – rašoma R. Jievaitienės komentare.

Šiauliai aktyviai ruošiasi

Šiaulių miesto savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus pateiktuose atsakymuose nurodoma, kad atskiras maisto ir virtuvės atliekų surinkimas Šiaulių mieste dar nėra vykdomas, tačiau tam aktyviai ruošiamasi.

Šiukšlės
Šiukšlės
© Shutterstock

„Siūloma regione maisto ir virtuvės atliekas surinkti Šiaulių, Radviliškio ir Kuršėnų miestuose. Šiuo metu Šiauliuose pradėti pasiruošimo veiksmai, ieškoma finansavimo galimybių įrangos ir trūkstamų priemonių įsigijimui.

Planuojama, kad Šiauliuose maisto ir virtuvės atliekos bus surenkamos ir tvarkomos kartu su žaliosiomis atliekomis. Taip pat ieškoma lėšų atskirai gyventojų viešinimo kampanijai maisto-virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo tematika finansuoti”, – rašoma Šiaulių savivaldybės pateiktame atsakyme.

Šiaulių regione veikia MBA įrenginiai, todėl, anot Šiaulių savivaldybės, yra svarstomos galimybės surinktas maisto atliekas tvarkyti juose. Kaip pakis Šiaulių gyventojų mokestis už atliekų tvarkymą nenurodoma, tačiau atsiųstame komentare teigiama, kad Aplinkos ministerija vis dar nėra patvirtinusi reikalavimų maisto atliekų tvarkymui Lietuvoje, todėl šiuo metu dar negalima tiksliai prognozuoti, ar ši naujovė turės įtakos rinkliavos didėjimui.

Panevėžio savivaldybė jau pasirašė sutartis

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistės Vilijos Gylienės teigimu, Panevėžio miesto savivaldybė šiuo metu yra numačiusi rekonstruoti esamas ir įrengti naujas konteinerių aikšteles, o visose bendro naudojimo aikštelėse pastatyti biologiškai skaidžių – žaliųjų ir maisto – atliekų surinkimo konteinerius.

Virtuvės atliekos
Virtuvės atliekos
© DELFI / Domantas Pipas

„Sutartys su rangovais ir konteinerių tiekėjais jau pasirašytos. Planuojame, kad projekto darbai bus baigti iki 2019-ųjų rugpjūčio pabaigos. Dabar aikštelės projektuojamos. Individualioms valdoms yra išdalinta 5500 specialių biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo konteinerių.

Kitų maisto atliekų kol kas nerenkame atskirai, nes neapspręsta daug klausimų: Aplinkos ministerija neparengė minimalių reikalavimų, kaip jos turėtų būti renkamos ir tvarkomos”, – teigiama V. Gylienės komentare.

Vis dėlto A. Bagočiutė teigia, kad jau nuo 2012-ųjų, ministro įsakymu, yra nustatyti specialieji reikalavimai maisto atliekų surinkimui ir vežimui Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose: „Detalesni reikalavimai biologiškai skaidžių atliekų surinkimui bei talpoms yra nustatyti Atliekų tvarkymo taisyklėse.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į šiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir veikiančią atliekų tvarkymo sistemą, yra įgaliotos spręsti, kaip konkrečioje savivaldybėje geriausiai surinkti maisto ir virtuvės atliekas ir kur, kaip jas efektyviausiai apdoroti.”

Taip pat, A. Bagočiutė patikino, kad šiuo metu baigiamas rengti Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas vertinimas, kaip technologiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu efektyviausiai apdoroti maisto atliekas, įvertinant ir esamos infrastruktūros panaudojimo galimybes bei siekiant išsiaiškinti, ar reikalingas detalesnis šios srities reglamentavimas.

Šiukšliadėžė
Šiukšliadėžė
© Shutterstock

Biologiškai skaidžios atliekos, anot pašnekovės, bus vežamos į Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Konkrečių skaičiavimų, ar atskiras maisto atliekų surinkimas keis gyventojų mokestį už atliekų tvarkymą, Panevėžio miesto savivaldybė nėra atlikusi, tačiau pateiktame atsakyme teigiama, kad jei mokestis ir didės, tai nebus daugiau nei 10 proc. namų ūkiui.

Alytus pirmauja ir nekeičia mokesčio

Alytaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Gaižiuvienė tikina, kad atskirai rinkti maisto atliekas Alytaus mieste pradėta dar 2018 metų spalio mėnesį: „Individualių namų gyventojams išdalinta 1700 specialių konteinerių maisto atliekoms rinkti, kartu gyventojai gavo ir kibirėlius atliekoms surinkti virtuvėje bei talpas panaudotam aliejui rinkti.

Maisto atliekos iš individualių namų konteinerių išvežamos kartą per mėnesį šaltuoju metų laikotarpiu ir du kartus per mėnesį šiltuoju metų laikotarpiu. Atskirai pradėjus rinkti maisto atliekas vietinės rinkliavos dydis už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nesikeičia.”

Anot pašnekovės, biologiškai skaidžios atliekos apdorojamos biologinio apdorojimo įrenginiuose, o atskirai surinktos maisto atliekos šiuose įrenginiuose perdirbamos atskyrus jas nuo biologiškai skaidžių atliekų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (295)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (205)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (108)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (465)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (226)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (56)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (10)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (5)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (45)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...

Išskirtiniame interviu – visai kitoks Merūnas: prasitarė apie pačią intymiausią patirtį ir rėžė atvirai (39)

Realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ dalyvių kova dėl geriausio laidų vedėjo vardo...