Nepaisant mūsų atliekų tvarkymo įpročių, Europai ruošiamos permainos – praėjusią savaitę Europos Parlamentas įpareigojo Europos Sąjungos valstybes iki 2035 metų pasiekti, kad 65 proc. buitinių atliekų būtų perdirbama, o sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 10 proc. atliekų.

„Žiedinės ekonomikos nauji tikslai Lietuvai bus didžiulis iššūkis“, – „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje pokalbį apie mūsų laukiančias atliekų tvarkymo permainas pradėjo aplinkosaugos konsultacijų įmonės „Ekokonsultacijos“ direktorė Lina Šleinotaitė-Budrienė.

Vienoms įmonėms atliekos – kitoms žaliava

Europa pradėjo stebėti savo medžiagų importo ir eksporto balansą. Europa nori grąžinti medžiagas atgal į ciklą – kuo mažiau importuoti, kuo daugiau išnaudoti savus resursus. Šiuo metu Europoje žiedinės ekonomikos vyrauja tik apie 30 proc., visa kita – linijinis vartojimas – tai ką vartojame – iššvaistome, išmetame į sąvartynus“, – pasakojo pašnekovė.

Žiedinė ekonomika yra ne tik iššūkis, bet ir didelė galimybė. L. Šleinotaitė-Budrienė teigia, jog norint įgyvendinti naująjį ekonomikos modelį, pasiekti nustatytus atliekų tvarkymo tikslus, vertėtų peržvelgti senąją ekonomiką, diegti naujus verslo modelius, plėtoti dalijimosi ekonomiką, perspektyviau žvelgti į pakartotinį panaudojimą: „Dauguma šalių į žiedinę ekonomiką žiūri kaip į didelę galimybę ir netgi savo šalies strategijas vadina žiedinės ekonomikos strategijomis.“

Pašnekovė tikina, jog verslas su pramoninėmis, statybinėmis, medienos atliekomis tvarkosi pakankamai gerai – apie pusė tokių atliekų yra perdirbama. Pastebima tokių įmonių iniciatyva diegti beatliekes, „Zero waste“ strategijas – vienos įmonės naudoja kitų atliekas, bendrovės galiausiai nusprendžia, kad tam tikrais metais ateityje tiesiog nebeveš atliekų į sąvartynus. L. Šleinotaitė-Budrienė teigia, jog potencialas – didelis, o verslas atliekų tvarkymo ir perdirbimo srityje demonstruoja lyderystę.

Lina Šleinotaitė-Budrienė
Lina Šleinotaitė-Budrienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Kviečia aptarti planą B

„Atliekų panaudojimas energijai – labai svarbus dalykas. Kogeneracinės jėgainės turi būti infrastruktūros dalis. Problema yra ta, kad mes suplanavome jėgaines 2014 metais, jų pajėgumus, technologijas – kai apie žiedinę ekonomiką dar nežinojome. Apie žiedinę ekonomiką sužinojome 2015 metų pradžioje, o jau pajėgumai buvo suplanuoti.

Aplinkos ministerija ir „Lietuvos energija“ mano, <...> jog atliekų deginimui užteks – ir kogeneracinėms, ir perdirbimo tikslams įvykdyti. Yra du variantai – arba jų užteks, arba ne. Mes, ekspertai, <...> klausiame, kas bus, jei tų atliekų neužteks? Tiesiog norime platesnės diskusijos“, – sako pašnekovė.

Sąvartynų uždarymas – grindžiamas ekonomine nauda

L. Šleinotaitės-Budrienės teigimu, Lietuva ateityje turi įvairių planų – kalbama, jog iš 10-ies sąvartynų liks tik 3, tačiau, jos nuomone, sąvartynų likimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į ekonominę naudą, nes panaudojant ES ir gyventojų lėšas buvo įrengti nauji sąvartynai. Taigi, norint kažkuriuos sąvartynus uždaryti, pašnekovės teigimu, reiktų gerai paskaičiuoti, kada atsipirks investicijos.

„Čia norėtųsi regionų, merų platesnės diskusijos, ne tik valstybės nurodomojo planavimo“, – priduria aplinkosaugos konsultantė.

Ministras turėtų būti lyderiu

L. Šleinotaitės-Budrienės teigimu, aplinkosaugos sistema atsilieka nuo vartotojų – gyventojų bei verslo, išprusimo: „Auga nauja karta ir mūsų sistema truputį atsilieka – baudimai, įvairios kontrolės. Manau, jog ministras (Aplinkos – DELFI) ir jo komanda turėtų būti lyderiais, iš kurių mažiems vaikams ir jaunajai kartai būtų aišku, kad mūsų šalis eina į priekį ir lyderiauja aplinkosaugos srityje.“

Pašnekovė tikina pastebinti, jog labiausiai aplinkosauga susidomėjęs jaunimas – tik jaunų žmonių pavyzdys gali paskatinti ir vyresniuosius permąstyti savo kasdienius įpročius bei padaryti tam tikrą lūžį aplinkosaugos sistemoje.

Apie kitus Lietuvos laukiančius pokyčius atliekų rūšiavimo bei perdirbimo srityje bei būdus, kuriais kiekvienas galime prisidėti prie ES tikslų žiedinei ekonomikai įgyvendinti, žiūrėkite „DELFI TV Gyvai“ konferencijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (63)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (346)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (148)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (145)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (12)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (156)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (23)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (5)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Scenos karalienei „Lietuvos balse“ surado pamainą: ateinu suteikti daugiau spalvų ir aistros (15)

Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas“ atsinaujina. Šiemet šou gerbėjai savo ekranuose...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (25)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...