aA
Sumažinti netinkamai tvarkomų ar išmetamų padangų kiekį galima jas perdirbant. Lietuvių mokslininkai pasauliui siūlo pažangesnę perdirbimo technologiją, kuria susidomėjo ir didžiausios užsienio kompanijos.
dr. Svajus Asadauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Per metus – 3 milijardai padangų

Padangos, visų pirma, kenksmingos dėl to, kad labai ilgai nesuyra. Teko matyti nuotrauką su sunkvežimio liekanomis pievoje, kur išlikęs tik rūdžių ir trūnėsių siluetas pagal kėbulą, ašis ir variklis bei keturios, visiškai sveikai atrodančios padangos.

Šiuo metu pasaulyje per metus parduodama virš 3 milijardų padangų, ir jeigu jas visas išmestų į miškus, padaugėtų uodų ir graužikų, kuriems senos padangos suteikia puikias sąlygas veistis. Deginant padangas laužuose išsiskiria galybė suodžių ir įvairių kancerogeninių junginių, kurie gali sukelti vėžį. Be to, padangų gumoje būna beveik 2 proc. cinko, kuris taip pat pasklinda su dūmais.

Pats padangų kvapas nėra sveikas, nes gumos plastikliuose dažnai būna poliaromatinių junginių, kurie gali sukelti vėžį. Taigi, senų padangų surinkimas turi būti sistemingas, kad nesukurtume ilgalaikių problemų gamtai ir savo sveikatai“, – apie padangų daromą žalą pasakoja dr. Svajus Asadauskas.

Pasauliui siūlo pažangią technologiją

Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro (FTMC) ir verslo partnerių bendromis jėgomis sukurtas pažangus padangų perdirbimo būdas susideda iš 2 principinių dalių, kurios, anot dr. S. Asadausko, nei trupučio nepanašios į tradicinį padangų perdirbimą.

Pirmiausia, padangų guma skaidoma agresyviomis dujomis, vėliau vyksta devulkanizacija – jos metu, S. Asadausko teigimu, mokslininkai iš dalies atstato gumą iki kaučiuko būsenos. Naujasis lietuvių sukurtas perdirbimo būdas leidžia gumą perdirbti taip, jog ji vėl galėtų virsti nauja padanga.

„Padangų skaidymo agresyviomis dujomis dar nesame įdiegę, nors šis būdas labai inovatyvus, kol kas tiesiog devulkanizuojame tradiciškai smulkintas padangas, tiksliau, iš jų gautas gumos nuorėžas, kruopas, lakštus ir panašiai.

Devulkanizacijos metu šie padangų gabalėliai dar labiau susmulkinami, jų paviršius tampa labai šiurkštus, o vidinėse dalyse yra išardomi vadinamieji skersiniai sieros ryšiai, taip grąžinant gumos junginius į kaučiuko būseną. Devulkanizacijai naudojamos priemonės yra visiškai skirtingos, nei įprasta perdirbant padangas. Nereikia malūnų, diskinių peilių, ar hidraulinių įrengimų, o pagrindinį vaidmenį atlieka į girnas panašus „mechaninės šlyties agregatas“.

Į jį tiekiami padangų gabalėliai ar nuorėžos, sumaišyti su aplinkai draugiškomis cheminėmis medžiagomis, o iš jo gaunami devulkanizuotos gumos miltai, kurie vėliau dar sijojami ir džiovinami“, – perdirbimo technologiją nupasakoja FTMC Tribologijos laboratorijos vadovas dr. S. Asadaukas.

Geriausios aplinkosauginės technologijos kategorijoje 2014-aisias Kelne, Vokietijoje, vykusioje „TireExpo“ mugėje dr. S. Asadausko ir jo bendražygių padangų perdirbimo technologija pateko į finalininkų ketvertuką.

"Pirelli" padangos
"Pirelli" padangos
© AP / Scanpix

Perdirbant padangos šaldomos

Pašnekovas pasakoja, jog dabar yra įprasta restauravimui netinkamas senas padangas arba deginti cemento gamyklose, arba smulkinti. Anksčiau Lietuvoje padangas sėkmingai degindavo AB „Akmenės Cementas“, kur veikė efektyvūs dūmų nukenksminimo filtrai, tačiau dabar ši veikla Akmenėje beveik sustojusi.

Perdirbimo procesas prasideda pirmiausia atskiriant ir susmulkinant padangos dalis. Energijos sąnaudos mechaniniam padangų smulkinimo procesui, S. Asadausko teigimu, yra itin didelės, skaičiuojama, kad jos gerokai viršija tą elektros ir šiluminę energiją, kurios reikia padangai pagaminti iš kaučiuko, suodžių, sieros, cinko oksido ir kitų komponentų.

„Be mechaninio malimo, kartais naudojamas gumos smulkinimas žemoje temperatūroje, kai padangų gabalėliai patalpinami į skystą azotą, smarkiai atšaldomi ir siunčiami į specialų įrenginį, kur jie daužosi vienas į kitą tol, kol susmulkėja iki gumos pudros. Šis procesas yra dar brangesnis, Lietuvoje jį atlieka tik viena įmonė.

Pats padangų smulkinimas ilgai neužtrunka, užtenka kelių valandų, kad iš vienos vidutinės padangos būtų gauta maždaug 10 kilogramų gumos miltų ir virš 5 kilogramų metalo vielų, tekstilinio audeklo ir plastiko pluošto liekanų“, – perdirbimo procesą nupasakoja dr. S. Asadauskas.

Nepalyginamai daugiau laiko nei perdirbimui prireikia senų padangų sandėliavimui ir dokumentų tvarkymui. Pašnekovas tikina, jog kol nuo ratlankio nuimta sena padanga pagaliau atsiduria perdirbėjų rankose, Lietuvoje tai gali užtrukti ne vieną mėnesį.

Malta guma – į asfaltą

Perdirbant padangas paprastai smulkinta padangų guma maišoma su klijais ar dervomis, gaminant įvairiausius kilimėlius, atitvarus, ramsčius, bėgimo takelius, stogų dangas ir kitus dirbinius, kuriems reikia elastiškumo.

Guma yra labai elastiška, ji gali pailgėti po 4–5 kartus tiek skersai, tiek išilgai ir vėl atsistatyti į pradinį būvį. Tačiau nuo tokių deformacijų guma labai įkaista, tai gerokai pakenkia jos kokybei. Malta guma, pašnekovo teigimu, net dedama į asfalto mišinius JAV keliams tiesti, tačiau mūsų šalies sąlygoms toks asfaltas nežinia ar būtų tinkamas.

Mokslininkas pasakoja, jog naudojant lietuvių sukurtą technologiją, gaunami devulkanizuotos gumos miltai vadinami RRP – Reclaim Rubber Powder (liet. Gumos regenerato miltai – DELFI). Regeneratu vadinama pakartotinei vulkanizacijai paruošta sena guma arba kita naudota medžiaga su atkurtomis savo savybėmis.

„RRP gali būti naudojamas kaip kaučiuko ir suodžių pakaitalas gaminant naujus gumos dirbinius, netgi padangas. O įprastiniais metodais malta guma vakarietiškoms padangoms gaminti visiškai netinka. Mes siekiame, kad RRP galėtų būti kaučiuko pakaitalu, išlaikant kuo geresnę padangos ar kito gumos dirbinio kokybę“, – teigia dr. S. Asadauskas.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis teigia, jog šiuo metu ES šalyse vyksta konsultacijos dėl perdirbtos gumos gaminių tolimesnio naudojimo, ar toks naudojimas nedaro įtakos žmonių sveikatai: „Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai yra kenksmingos medžiagos, kurių likučių gali būti ir perdirbtos gumos gaminiuose.

Nėra ištirtas policiklinių aromatinių angliavandenilių migravimo kiekis ir laikas bei galimas neigiamas poveikis vaikams. Šiuo metu tik kalbama apie padidintą riziką susirgti vėžiu ir trūksta patikimų duomenų apie vaikų sąlyčio su, pavyzdžiui, guminėmis plytelėmis poveikį.“

Atlikta virš 7 tūkst. bandymų

S. Asadauskas tikina, jog kartu su kolegomis užpatentavęs naująją padangų perdirbimo technologiją sulaukė didžiulio užsienio įmonių susidomėjimo: „Man teko lankytis mugėse bei konferencijose ir pas didžiausius padangų gamintojus, kai jie patys mus kvietėsi atvykti ir papasakoti apie RRP galimybes.

Gumos pramonė labai inertiška, praeina daug mėnesių, kol naujo dirbinio prototipui, kuriam naudojame RRP, patikrinami visi techniniai parametrai, todėl kol kas gumos pramonėje ši technologija kelią skinasi ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

Dar reikia labai daug mokslinių tyrimų, kad galėtume atsakyti į gausybę neaiškumų, kas atsitinka vietoj kaučiuko pradėjus naudoti RRP. Su įmone „Gumos Technologijos“ jau esame atlikę virš 7 tūkst. bandymų tam, kad įvertintume įvairiausias gumos rūšis, pasiektume kuo efektyvesnę devulkanizaciją ir gautume kuo smulkesnes RRP cheminio mišinio dalis.“

Dr. S. Asadauskas taip pat išreiškia nusivylimą, jog padangų perdirbimo tyrimai nėra prioritetiniai ir vyksta lėtai, jiems taip pat trūksta ir finansavimo. Visų pirma vykdomi tie tyrimai, kurie finansavimo sulaukia.

Mokslininkas pasakoja, jog šiuo metu daugiausiai dirba su Lietuvos, Latvijos bei Izraelio verslininkais: „Verslo užklausų esame gavę iš daugybės šalių. Iki 2015 m. daugiausiai orientavomės į RRP panaudojimą padangų gamybai, todėl, visų pirma, bendradarbiavome su „Bridgestone“, „Goodyear“, „Michelin“ ir kitomis stambiomis užsienio korporacijomis.

Dėl kritusių kaučiuko kainų ir mažo mokslinių tyrimų biudžeto perėjome prie smulkesnių RRP pritaikymų, visų pirma, izoliacinių plokščių tobulinimo, todėl šiuo metu daugiausiai orientuojamės į Lietuvos statybų pramonę.“

dr. Svajus Asadauskas
dr. Svajus Asadauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Už išmestą padangą teks susimokėti

Remiantis Aplinkos ministerijos duomenimis, padangų per metus Lietuvoje surenkama apie 20 tūkst. tonų.

A. Naktinis teigia, jog padangų atliekos nėra pavojingosios atliekos, tačiau dėl aplinkos poveikio padangos dūla, ir, anot medikų, taip išsiskiria sveikatai pavojingos cheminės medžiagos: „Viena jų – benzenas – žinomas kaip kancerogenas, sukeliantis vėžį. Padanga yra naftos produktas, todėl degdama į aplinką išskiria kenksmingų medžiagų.“

Naudotas padangas galima atvežti ir nustatytą kiekį – 4 ar 5 – nemokamai palikti savo savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Aplinkos ministerija teigia, jog šiuo metu Lietuvoje veikia 97 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Kiekvienos apskrities tokių aikštelių adresus, telefonus ir darbo laiką galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

„Fizinis asmuo padangų atliekas gali nemokamai pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą: padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę, savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę“, – sako A. Naktinis.

A. Naktinio teigimu, už ne vietoje išmestą vieną padangą pagal nustatytą tokios žalos atlyginimo dydį gali tekti susimokėti 44 eurus už žalą ir baudą nuo 30 iki 60 eurų. Jeigu nevykdoma nustatyta pareiga priimti padangų atliekas, gresia nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda.

Aplinkos misterijos administruojamose programose nenumatyta galimybė skirti paramą padangų atliekų tvarkymui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (159)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (135)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

20 metų jauniau atrodanti moteris išklojo savo paslaptį: tereikia valgyti kelis produktus dvidešimtukas (6)

Elizabeth Peyton-Jones – 49-eri, bet ji atrodo lyg būtų 30 m. amžiaus. Natūropatė, žolininkė,...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (61)

Ploješčio miesto tuščios stadiono tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos,...

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (19)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Lori Anne Allison - vienintelė moteris, sugebėjusi nutempti Johnny Deppą prie altoriaus: kas ji ir kodėl apie ją nekalbama? (1)

Gerokai anksčiau, nei suvaidino kapitoną Sparrow ar policininką Tomą Hansoną, Johnny‘is Deppas...

Kodėl daugelio žmonių virtuvės neatitiktų restoranams keliamų higienos reikalavimų

Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų virtuvių zonos turi be jokių išlygų atitikti nustatytas...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (597)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (342)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (2)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...