aA
Nekontroliuojamos banginių medžioklės ir klimato kaitos padariniai, keičiantys kraštovaizdį – tai bene pagrindiniai žmonių veiklos paliekami pėdsakai Islandijoje, po kurią keliavo tvarios gyvensenos puoselėtoja Miglė Makuškaitė.
Miglės kelionė į Islandiją
© Asmeninins albumas

– Kelionė į Islandiją – ką joje supratai apie klimato kaitą, jos padarinius?

Islandijoje labai daug laukinės gamtos, ugnikalnių išsiveržimų suformuotų kraštovaizdžių, primenančių mėnulį. Ten išties jauti artimesnį ryšį su gamta. Stebint tektoninių plokščių skilimus, kalnų rieves, ledynus, aiškiai supranti, kad tam reikėjo milijonų metų susiformuoti. Nors ten nesimėto šiukšlės po žeme, nėra tiesiogiai niokojama gamta, tačiau globali žmogaus veikla veikia salą. Keliaujant man vis iškildavo klausimas „Kaip viskas atrodys po 50–100 metų?”.

– Kaip klimato kaita keičia Islandijos gamtovaizdį?

Keliaudama aplankiau iki šiol didžiausią ištirpusį ledyną Islandijoje pavadinimu Okjokul. Grįžusi atradau internete kelių islandų mokslininkų atliktą simuliaciją, kaip trys didžiausi ledynai Islandijoje keisis per artimiausius šimtmečius veikiami aplinkos veiksnių. Jei niekas nepasikeis, ledynai ten gali visiškai išnykti per ateinančius 100–200 metų.

Miglės kelionė į Islandiją
Miglės kelionė į Islandiją
© Asmeninins albumas

Kokį poveikį tirpstantys ledynai turi Islandijai? Atrodo, būtų logiška, jei tirpstant ledynams susidaręs vanduo kiltų ir grėstų potvyniai bei teritorijų užliejimai. Iš tikrųjų, Islandijoje vyksta priešingai. Ledynai yra neapsakomai sunkūs, o jiems tirpstant žemė netenka daug svorio, todėl kyla žemės lygis. Pastebima, kad pietrytinės pakrantės kyla iki kelių centimetrų per metus. Šalies uostams ir vienai pagrindinių industrijų – žuvininkystei, tai turės neigiamos įtakos jau visai netrukus. Taip pat, turėtų padaugėti ir ugnikalnių išsiveržimų.

– Kokią įtaką žmonių vartotojiškumas daro Islandijos gyvūnijai?

Islandija yra viena iš trijų šalių pasaulyje, kartu su Norvegija ir Japonija, kur vis dar yra medžiojami banginiai. Buvo laikai, kai banginių taukai buvo labai vertinami ir naudojami gatvių apšvietimui ir muilo gamybai. Šiuo metu, didžiąja dalimi banginiai naudojami mėsos pramonei. Dažnai yra klaidingai manoma, kad banginių mėsa Islandijoje yra tradicinis patiekalas, tačiau tiesa ta, kad juos dažniausiai valgo tik atvykėliai, taip kurdami šiai pramonei paklausą.

Pasaulyje šiuo metu yra apie 80 tūkst. banginių. Per metus yra pagaunama apie tūkstantį. Kadangi neįmanoma prieš pagaunant nustatyti, kokios lyties yra banginis, dažnai pagaunamos patelės, kurios ne retu atveju yra besilaukiančios. Nesunku suskaičiuoti, kad jei ir toliau banginiai bus naikinami, patys didžiausi žinduoliai pasaulyje, kai kurie net didesni už bet kokius kada nors žemėje buvusius dinozaurus, išnyks.

Miglės kelionė į Islandiją
Miglės kelionė į Islandiją
© Asmeninins albumas


Banginių gyvenimas Islandijoje yra drumsčiamas ne tik juos medžiojant. Banginių stebėjimas laivu yra antra pagal populiarumą pramoga Islandijoje. Iškabas, kviečiančias keliauti stebėti banginius, gali pamatyti beveik kiekviename miestelyje. Džiaugiuosi, kad man pavyko pamatyti banginius tiesiog nuo kranto viename iš vakarinių fjordų.

Nepaprastas jausmas yra pamatyti šiuos gyvūnus laisvėje, tačiau nuolatinis jų persekiojimas valtimis ir stebėjimas turi neigiamos įtakos banginių gyvybiniams rodikliams. Teigiama, kad ilgainiui patelės netgi gali nustoti gaminti pakankamai pieno jaunikliams, o tai gali sumažinti jų gyvenimo trukmę ir populiaciją.

– Islandijos gamta – kokia ji? Ką išskirtum? Kas paliko didžiausią įspūdį?

Jeigu apibūdinant vienu žodžiu, tai būtų „didinga”. Islandijoje yra tiek krioklių, kad keliaujant aplink visą salą vėliau jie net nebestebina, nors iš tikrųjų yra be galo įspūdingi. Pavyzdžiui, Detifoss yra pats galingiausias Europos krioklys. Jo krentančio vandens kiekis per sekundę sudaro 193 m³.

Sužavėjo, kad Islandijoje po nuotykių kupinos dienos gali natūraliai gamtoje arba pritaikytose vietose atrasti karštųjų versmių baseinus. Ten paukščiai nėra pripratę prie žmonių. Buvo situacijų, kai paukščiai saugodami savo jauniklius, mus puolė.

Labiausiai įsimintina patirtis buvo pamatyti minėtuosius banginius. Važiuojant viename iš fjordų pamatėme du banginius, apsuptus būrio paukščių. Tada sustojome ir žiūrėjome į juos. Net nežinau, kiek laiko tai truko.

Vienkartinis plastikas – ar Islandijoje tai taip pat yra problema?

Vietinėse parduotuvėse nemačiau daug alternatyvų vienkartiniams plastikiniams indams, įrankiams. Tačiau gamtoje nėra besimėtančio vienkartinio plastiko atliekų. Tik vienoje šiaurinėje salos dalyje pastebėjau, kad pakrantėse buvo suneštos įvairios šiukšlės iš vandenyno. Tarp jų buvo ir plastiko atliekų.

Lankytinose vietose ar sustojimo aikštelėse nėra galimybės rūšiuoti. Kiek žinau, islandai atliekas išrūšiuoja surinkimo punktuose. Tam, kad pati išvengčiau vienkartinio plastiko, į kelionę pasiėmiau gertuvę, metalinius indus, įrankius ir daugkartinio naudojimo puodelius.

– Galbūt pastebėjai kokių nors pavyzdinių ekologinių iniciatyvų, kurių netaikome Lietuvoje ir kurias galėtume „pasiskolinti” iš islandų?

Mane sužavėjo pagarba gamtai ir aplinkos saugojimas. Turizmas Islandijoje vis auga, tad, kad išsaugotų gamtą, augaliją ir gyvūniją tokią, kokia ji yra, islandai įvairiais būdais skatina būti sąmoningais lankytojais. Iki lankomų objektų – geizerių, krioklių ar kitų vietų – dažniausiai veda tik vienas takelis, aptvertas tvorele.

Mėtomos į krioklius, ežerus ar geizerį monetos nebūtinai atneš sėkmę, tačiau gali kainuoti baudą, nes tai taip pat yra laikoma aplinkos niokojimu.
M. Makuškaitė

Ženklai įspėja, kad neatsargus vaikščiojimas už leidžiamų teritorijų kenkia gamtai, kiekvienas paliktas pėdsakas lieka žemėje kelis šimtus metų, kol iki galo išnyksta, ar kad ištryptai žolei reikia daug laiko, kol ji atsigaus. Mėtomos į krioklius, ežerus ar geizerį monetos nebūtinai atneš sėkmę, tačiau gali kainuoti baudą, nes tai taip pat yra laikoma aplinkos niokojimu.

– Apskritai, koks islandų požiūris į aplinkosaugą, ekologiją, klimato kaitą? Ar pajautei, jog šios temos ten – aktualija?

Aš susidariau dviprasmišką nuomonę. Islandų stiprybė ta, kad jie yra energetiškai nepriklausomi ir apsirūpina elektra bei šiluma iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai didžiulis indėlis gamtos labui. Jie labai rūpinasi ir gamtos apsauga. Šiuo atveju, manau, kad nedidelis populiacijos skaičius yra privalumas, padedantis lengviau palaikyti tvarką bendruomenėje. Islandijos sostinė netgi laikoma tarp švariausių, žaliausių ir saugiausių sostinių pasaulyje.

Miglės kelionė į Islandiją
Miglės kelionė į Islandiją
© Asmeninins albumas

Mane nustebino, kad nors ir bendrai yra rūpinamasi aplinkosauga, tačiau valstybės lygiu yra nepaisoma tarptautinių banginių medžioklės draudimų. Šiuo metu yra tik viena kompanija užsiimanti tuo, o valstybė demonstruoja visišką neveiksnumą, kad medžioklėms būtų užkirstas kelias.

– Keliavimo būdas į Islandiją – keliavai lėktuvu, ar prieš vykdama į Islandiją galvojai apie alternatyvas lėktuvui? Ar alternatyvos išvis įmanomos keliaujant būtent į tokią vietovę? Apskritai, ar kur nors keliaudama renkiesi patogesnį ar ne tokį taršų keliavimo būdą?

Įvertinus laiko ir pinigų sąnaudas šiandien renkuosi patogesnį keliavimo būdą. Manau, kad kelionių industrija turėtų sulaukti pokyčių artimoje ateityje. Sumažinsime savo emisijų kiekį tuomet, kai tai kritinei masei žmonių bus ne tik ekonomiškesnis, bet ir patogesnis sprendimas keliauti kitkuo, o ne lėktuvu.

Man kelia nerimą, mano kelionių poveikis aplinkai, tad planuoju kitąmet mažiau keliauti lėktuvu, rinktis keliones automobiliu ar traukiniu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
2.6562

Top naujienos

Politika ir verslas viename: į Matijošaičio sūnaus įmonę teka Kauno savivaldybės įmonių pinigai (349)

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio įmonei UAB „Autovici“...

Šimtus kartų keičiami įstatymai: kokius mokesčius mokėti, nebežino nei įmonės, nei gyventojai (103)

Diskutuojant apie šešėlinės ekonomikos Lietuvoje priežastis įvardyta, kad viena pagrindinių...

Alkoholio „skolinimo“ bet kuriuo paros metu paslaugos kūrėjams jau grasina baudomis (14)

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ( NTAKD ) Vilniuje siekia nutraukti...

Baisi avarija Vilniuje: žuvo su vilkiku susidūrusio lengvojo automobilio vairuotojas susidarė spūstys (87)

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Vilniuje , Savanorių pr. 211, susidūrė krovininis ir...

Karbauskis: derybos su frakcija „Lietuvos gerovei“ gali prasidėti dar šiandien (13)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį...

Iš politikos pasitraukusio Ušacko gyvenime – netikėtas karjeros posūkis (98)

Ilgametis Lietuvos ir ES diplomatas Vygaudas Ušackas nuo antradienio dirba verslininko Gedimino...

Estų televizijos laidoje – aštrus Kaljulaid komentaras apie Rusiją (27)

Estija turi būti viena iš šalių, kurios savarankiškai kalbasi su Rusija , pareiškė Estijos...

Vokietijoje besigydanti Nelly Paltinienė – apie savo būklę ir gerbėjų laiškus: noriu grįžti, bet negaliu to padaryti (38)

Ne vienerius metus sunkiai serganti ir Vokietijoje šiuo metu besigydanti atlikėja Nelly Paltinienė...

Vidury baltos dienos apalpęs vyras nusivylė aplinkinių reakcija: suabejojau, ar už gera atlyginama geru

Gulėjau akimirką pusiau sumuštu kūnu , kojų keliai skendėjo kraujyje ir mėginau judinti...

Siūlo uždrausti aromatizuotas elektronines cigaretes (19)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) frakcijos narys Mykolas...