aA
Nuo 2019 metų sausio 1 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus įdiegtas atskirų maisto atliekų surinkimas. Jis turėtų išgryninti atliekų srautą, patenkantį į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius (MBA). Tačiau likus metams iki projekto pradžios, vis dar kyla neaiškumų – kaip jis bus įgyvendintas. DELFI aiškinasi, kaip naujovė paveiks gyventojų įpročius.
Buitinių atliekų šiukšliadėžė
© Asmeninis archyvas

Permainos laukia šešių miestų

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus susidaro apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų. Visos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos vidutiniškai sudaro apie pusę visų komunalinių atliekų kiekio. Maisto ir virtuvės atliekos atskirai sudaro apie 12 proc. arba daugiau kaip 100 tūkst. tonų maisto atliekų.

Šiuo metu atliekų tvarkymas yra reglamentuojamas „Atliekų tvarkymo taisyklių”, kurios nurodo, jog Lietuvoje maisto atliekos atskirai surenkamos tik iš viešojo maitinimo įstaigų. Tačiau nuo ateinančiųjų metų sausio Valstybinis atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planas numato, jog atskirų maisto atliekų surinkimo galimybė bus suteikiama ir didžiųjų miestų gyventojams.

Taip pat „Atliekų tvarkymo taisyklėse” numatyta, jog kitąmet atskirai maisto atliekos bus surenkamos iš didžiųjų miestų, kuriuose yra daugiau nei 50 000 gyventojų. Taigi, atskiram maisto atliekų surinkimui reiktų ruoštis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus gyventojams.

Dėl teikiamos naudos – nesiginčijama

Aplinkos viceministras Dalius Krinickas teigia, jog atskirą maisto atliekų surinkimą vertina vienareikšmiškai teigiamai: „Pirmas dalykas - atskyrus maisto atliekas visų kitų atliekų kokybė yra kur kas geresnė – jos ne taip užsiteršia. Kita nauda – maisto atliekos yra pats geriausias šaltinis gamintis kompostą. Pernai atlikti tyrimai, kuriuos vykdė Agrocheminių tyrimų laboratorija parodė, jog kokybiškiausias kompostas susidaro būtent iš maisto atliekų.

Trečioji nauda, kuri galbūt labiau bus užčiuopiama tik ateityje – ekonominė. Bet šis aspektas yra šių metų įdirbio klausimas – kaip užtikrinti palankią kainodarą, kurią pajaustų rūšiuojantys atliekas gyventojai.”

Aplinkosaugos konsultacijų bendrovės „Ekokonsultacijos” projektų vadovės Ingos Muliuolės teigimu, atskiras maisto atliekų surinkimas gali užtikrinti pigesnį ir veiksmingesnį aukštos kokybės komposto perdirbimą: „Dabartinė praktika, kuomet nėra taikomas atskiras maisto atliekų surinkimas, maisto atliekas užteršia ne tik atsitiktiniu maišeliu ar stiklainiu, bet ir chemikalais, pavyzdžiui, kartu išmetame ir buitinės chemijos atliekas.

Tačiau nemanau, jog rūšiuojamų atliekų kokybė – popieriaus, plastiko, stiklo – pagerės. Juk ir dabar žmonės ten nemeta maisto atliekų, supranta, kas kur turi keliauti, tai rodo ir atlikti tyrimai. Bet naujasis rūšiavimas turėtų pagerinti mišrių atliekų kokybę, kurios keliauja į MBA įrenginius.”

Komposto gamyba
Komposto gamyba
© DELFI / Tomas Vinickas

VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas Domantas Tracevičius įvardino ir dar vieną atskiro maisto atliekų surinkimo privalumą: „Būtų sukuriamos papildomos darbo vietos. Remiantis Europos Kompostavimo Tinklo skaičiavimais, mieste atskirai surenkant 4000 tonų atskirų maisto atliekų per metus yra sukuriama darbo vieta. Kaimo vietovėse nauja darbo vieta sukuriama net nuo 1300 tonų atskirai surenkamų maisto, virtuvės atliekų.”

Aplinkosaugininkas, įmonės „Atliekų tvarkymo konsultantai” vadovas Alfonsas Brazas įsitikinęs, jog atskiras maisto atliekų surinkimas iš didmiesčių gyventojų padėtų pagerinti ir dirvožemio kokybę: „Lietuvoje humuso kiekis dirvožemyje jau tampa problema – didėja tik cheminės žemdirbystės kiekiai. Atskirai surenkamos maisto atliekos, iš kurių gaminamas humusas – natūrali organinė trąša, gali padidinti dirvožemio kokybę.”

Kainos vis dar nėra aiškios

Pasidomėjus, ar jau yra paskaičiuota, kaip turėtų pasikeisti atliekų tvarkymo išlaidos didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams nuo 2019 metų pradžios, tiek Aplinkos ministerijos specialistai, tiek ir viceministras patikino, jog šis aspektas vis dar yra neaiškus.

„Aplinkos ministerijos užsakymu rengiama studija turėtų padėti atsakyti į klausimą – kaip keisis mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą gyventojams, įdiegus atskirą maisto atliekų surinkimą. Be to, studijos rezultatai taip pat bus naudojami rengiant maisto atliekų tvarkymo gaires”, – patikino Jurgita Gaižiūnienė, Aplinkos ministerijos Aplinkos departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo skyriaus vedėja.

Jurgita Gaižiūnienė
Jurgita Gaižiūnienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tikslūs skaičiavimai, atskleidžiantys, ar kaina už atliekų tvarkymą gyventojams kils, o galbūt – mažės, D. Krinicko teigimu, turėtų paaiškėti tik šių metų viduryje: „Ekonominis vertinimas taip pat turėtų padėti apskaičiuoti, kaip naujas išlaidas – už naujus konteinerius, papildomus šiukšliavežio atvažiavimus, tvarkymą – paskirstyti taip, jog jos kainuotų kuo mažiau arba išvis nekainuotų gyventojams.”

Tačiau A. Brazas tikina, jog praktika rodo, kad atskiras maisto atliekų surinkimas iš esmės atliekų tvarkymo išlaidų neturėtų padidinti. Aplinkosaugininkas sako, jog tuo ateityje įsitikins visi.

D. Tracevičius taip pat paantrina, jog maisto atliekų išrūšiavimas turėtų mažinti gyventojų išlaidas: „Pasiekus aukšto lygio virtuvės atliekų išrūšiavimo lygį, gyventojams turėtų pigti atliekų surinkimas ir apdorojimas, nes iš kokybiškai surūšiuotų atliekų galima pagaminti vertę turinčius produktus, o gerai atrinktos žaliavos jau dabar yra perdirbamos. Kuo mažiau lieka likutinių atliekų, kurios yra sudeginamos ar šalinamos sąvartyne, tuo gyventojui atliekų surinkimas ir tvarkymas yra pigesnis.”

I. Muliuolė teigia, jog šioje situacijoje reiktų atsižvelgti ne tik į aplinkosaugos klausimą, tačiau ir į žmonių finansines galimybes: „Žinoma, reikia ir finansinio apskaičiavimo – atliekų tvarkymo reikalavimai europiniai, o pragyvenimas yra pas mus lietuviškas. Juk vertinti reikia ne tik aplinkosauginę, tačiau ir ekonominę pusę.”

Savivaldybė ruošiasi

Viceministras D. Krinickas nurodo, jog projektui įgyvendinti yra numatytas bendras fondas regionų paslaugų kokybės gerinimui: „Jame nėra išskirtas maisto atliekų tvarkymas, tačiau visam atliekų tvarkymo sektoriui yra skiriama apie 70 mln. eurų.”

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis nurodo, jog preliminari atliekų konteinerių išdėstymo schema jau sudaryta. Joje numatoma įrenti 600 naujų, modernių aikštelių, daugumoje jų bus įrengti ir konteineriai maisto atliekų surinkimui.

Tačiau V. Juodis teigia, jog jei daugiabučių namų gyventojai galimybės atskirai išmesti maisto atliekas nesulauks 2019 metų pradžioje, tai tikrai ją turės metų pabaigoje: „Kadangi šio projekto metu permainos tiesiogiai palies apie 300 tūkst. miestiečių, iki 2019 m. pabaigos daugiabučių namų gyventojams tokios galimybės tikrai bus sudarytos.”

Dėl operatoriaus – dar nesusitarta

V. Juodis tikina, jog pastačius aikšteles su maisto atliekų surinkimo konteineriais bus skelbiamas viešasis konkursas maisto atliekų surinkimo operatoriui parinkti. J. Gaižiūnienė teigia, jog numatoma įvertinti, ar geriau maisto atliekas tvarkyti naudojant MBA įrenginius, ar maisto atliekų surinkimui ir tvarkymui pasitelkti privačius operatorius.

„Yra ir keletas privačių įmonių, kurios yra suinteresuotos atskirai surinktas maistines atliekas perdirbti į biodujas, taip jas panaudoti energetikos srityje. Juk vyktų bendradarbiavimas tarp surinkėjų ir perdirbėjų”, – tikina A. Brazas.

D. Krinickas patvirtino, jog Aplinkos ministerija, atlikusi ekonominio aspekto tyrimus, išsiaiškins, ar atskirai surinktas maisto atliekas patikės tvarkyti privačioms įmonėms, norinčioms perdirbti jas į biodujas.

Dalius Krinickas
Dalius Krinickas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Teigia, jog yra pavėluota

Jog su projekto įgyvendinimu jau yra pavėluota, tvirtai įsitikinęs A. Brazas: „Pats jau gerą dešimtmetį kalbėjau, jog reikia pradėti atskirai surinkti maisto atliekas. Tačiau susidurdavau su politikų, ypatingai, miesto merų neigiamu požiūriu į siūlomą idėją. Tačiau sulaukėme to, kai Europos Sąjunga visiems be išimties pradės taikyti tokias taisykles. Ar spėsime iki 2019 m. sausio pirmosios sukurti visas reikiamas priemones atskiram maisto surinkimui – galbūt, tačiau reiks labai skubėti ir gali būti labai sunku. Manau, čia Aplinkos ministerija uždelsė, tačiau – geriau vėliau, negu niekada.”

Viceministras D. Krinickas mano, jog sunku pasakyti, ar ketverių metų pasiruošimo laikotarpis buvo trumpas ar ilgas: „Sunku vertinti, ar tai buvo pakankamai ilgas ar ne laikas, faktas, jog reikėjo įsigilinti ir kitų valstybių praktikas, reikėjo susiplanuoti finansavimą, kuris, beje, neseniai buvo patvirtintas. Reikėjo nusistatyti ir reikalavimus. Manome, kad taip, laiko užteks. Instrumentai iš esmės yra paruošti, dabar juos jau reikia pradėti taikyti.”

I. Muliuolė teigia, jog valdžios uždelsti sprendimai atspindi ir visuomenėje vyraujančias nuotaikas: „Nežinau, ar žmonės yra pasiruošę, galbūt tai atspindi ir valdžios sprendimai, kodėl tik dabar pradedama kalbėti. Juk žmonių ir rūšiavimo kultūra yra ne pačiame aukščiausiame lygyje, tai yra vis dar pakankamai sudėtinga kai kuriems žmonėms.

Gyvename dideliuose daugiabučiuose, daugelis jau dabar skundžiasi, jog neturi virtuvėje pakankamai vietos rūšiavimui. Žinoma, geriau daryti, nei nedaryti visai. Kiekviena sistema turi savo evoliucijos etapą. O atskiro atliekų rūšiavimo negalima padaryti greitai ir efektyviai. Žmonėms reikia kokių dešimties, penkiolikos metų.”

Daržovės
Daržovės
© Shutterstock

Siūlo valdininkams apsilankyti Taline

A. Brazas teigia, jog lietuviams prieš pradedant įgyvendinti šį projektą reiktų apsilankyti Taline: „Puikiai tvarkosi Barselona, Milanas, Hamburgas, Helsinkis, taip pat Talinas. Savivaldybių ir valdžios atstovams pasiūlyčiau padaryti vienintelį bandymą – nusipirkti lėktuvo bilietus į Taliną ir pasižiūrėti, kaip estai puikiai tvarkosi su maistinėmis atliekomis. Talinas, būdamas dydžiu mažesnis už Vilnių, surenka virš 10 tūkst. tonų maisto atliekų. Vilniuje surenkama apie tūkstantis tonų.”

Tuo tarpu, Suomijoje, Helsinkyje, jau kelis metus gyvenanti lietuvė Gintarė Rukšėnaitė pasakoja, jog čia su atskiru maisto rūšiavimu jau susigyveno: „Suomijoje yra biologinių atliekų konteineriai, į juos metu lupenas, maisto likučius ir panašiai. Ant kiekvieno konteinerio yra nurodyta, kas į juos gali keliauti. Surinktas maisto atliekas suomiai panaudoja gamindami biodujas ir kompostą, kuriuo tręšia, pavyzdžiui, miesto parkus.

Man toks rūšiavimas nėra sunkus, namuose turime atskirą kibirėlį su dangčiu, kad išvengtume nemalonių kvapų, į kurį gamindami maistą arba jam pasibaigus galioti viską išmetame. Tokia praktika labai greitai man tapo natūraliu procesu.

Man atrodo, kad Suomijoje rūšiavimas nėra privalomas, bet žmonės noriai rūšiuoja. Grįžus į Lietuvą tokios galimybės man trūksta, netgi labai, nes žinau, kad tokios atliekos gali būti panaudotos natūralioms trąšoms. Beje, tai tapo jau įpročiu.”

Proveržio nereiktų tikėtis

Remiantis ekspertų nuomone, šio projekto įgyvendinimui yra būtinas nuolatinis švietimas, kuris pasiektų kiekvieną namų ūkį. I. Muliuolė nurodo, jog tai Aplinkos ministerijos ir savivaldybių atsakomybė, kuria reiks dalintis bendrai: „Nemanau, kad nuo pat pradžių atsiras didelis skaičius rūšiuojančiųjų, sunku sukontroliuoti tokių didelių daugiabučių gyventojus, o sąmoningų žmonių tikrai tiek nėra. Pilotiniai projektai pas mus įgyvendinti nebuvo – mes iškarto turime prievolinį reikalavimą diegti atskirą maisto atliekų surinkimą be normalių bandymų.”

Atskirų maisto atliekų surinkimo rekomendacijos ir metodikos šiuo metu yra dar tik numatomos, tačiau D. Krinicko teigimu, jos turėtų padėti gyventojams atskirų maisto atliekų rūšiavimą įgyvendinti ir namuose: „Patvirtintų rekomendacijų šiandien dar neturime.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (163)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (68)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (575)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (114)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...