Nuolatinių atstovų komitete buvo patvirtintos naujos atliekų tvarkymo ir prevencijos direktyvos. Kokios permainos paruoštos Europai, o tuo pačiu ir Lietuvai?
Atliekų rūšiavimo linijos atidarymas
© Organizatorių archyvas

Europos Komisijos direktorius žiedinei ekonomikai Kęstutis Sadauskas pasakoja, jog šiuo metu priimti susitarimai dėl atliekų tvarkymo ir prevencijos Europoje: „Tai, kas jau yra patvirtinta, yra labai svarbu, tačiau, tai yra tik dalis labai didelio plano. Tai naujos Europos Sąjungos direktyvos, kurios reglamentuoja atliekų tvarkymą.“

Kai kurioms šalims jau nebereikia sąvartynų

K. Sadauskas tikina, jog pakeitimų yra tikrai daug, tačiau pašnekovas išskyrė keletą aktualesnių ateityje laukiančių permainų: „Yra nurodytos užduotys valstybėms, kaip turi būti tvarkomos atliekos. Sutarta, jog nuo 2035 metų, ne daugiau nei 10 proc. visų komunalinių atliekų galės būti laidojama sąvartynuose. Taigi, po 17 metų visos valstybės Europoje jau turi pasiekti šį lygį.“

Pašnekovas teigia, jog 6 valstybės-narės Europoje jau dabar laidoja apie 1 proc. arba net mažiau nei 1 proc. visų komunalinių atliekų sąvartynuose, tačiau yra ir tokių, kurios laidoja ir 90 proc. Pavyzdingiausiomis K. Sadauskas įvardijo Belgiją, Nyderlandus, Švediją, Daniją ir Austriją, kurios komunalinių atliekų praktiškai nebeveža į sąvartynus.

Sąvartynas
Sąvartynas
© Shutterstock

Priešingai, Rumunija arba Malta bene visas komunalines atliekas gabena į sąvartynus. Lietuva, K. Sadausko tikinimu, atitinka vidurkį – visų komunalinių atliekų Lietuvoje į sąvartynus yra išgabenama ir palaidojama apie trečdalį.

Tikslai ir aukštesni, ir griežtesni

Kitas tikslas – komunalinių atliekų perdirbimas. K. Sadauskas pasakoja, jog nuo 2035 metų užsibrėžiama perdirbti ne mažiau nei 65 proc. sugeneruojamų komunalinių atliekų: „Kol tai pasieksime, yra numatytų ir tarpinių tikslų. Kai kurios valstybės, taip pat ir Lietuva, gali prašytis penkerių papildomų metų tikslui įgyvendinti, tačiau aš neabejoju, jog to tikrai neprireiks.“

Pašnekovas teigia, jog naujaisiais susitarimais buvo ne tik priimti ambicingesni nutarimai atliekų tvarkymo atžvilgiu, bet ir pakeisti perdirbamų atliekų skaičiavimo metodai: „Dabar skaičiavimo metodas yra toks, sakykime, palaidesnis. Mes jį gerokai sugriežtinome ir ateityje bus skaičiuojama tai, kas yra tik realiai perdirbama, nes dabar skaičiavimo metodai yra 4, pavyzdžiui, jūs išrūšiuojate atliekas ir valstybė jas jau gali skaičiuoti kaip perdirbtas, nepaisant to, kad jos gali būti išvežtos į sąvartyną arba sudegintos. Ateity – to jau nebebus.“

Rūšiuosime visur ir visada

Įvairios pakuotės – bene daugiausiai problemų sukeliančios atliekos. Pakuotės sudaro dalį komunalinių atliekų, taigi, jų tvarkymui taip pat numatomos permainos.

„Nuo 2030 metų sutarta, jog bus perdirbama ne mažiau nei 65 proc. visų susidarančių pakuočių atliekų. Tačiau sudaromi skirtingi tikslai skirtingoms pakuotėms – plastiko pakuotėms – 55 proc., medžiui – 30 proc., metalams – 80 proc., stiklui – 75 proc. ir popieriui – 85 proc.“, – sako K. Sadauskas.

Kita aktuali permaina, paliesianti ir gyventojus, ir savivaldybes, yra užtikrinamas bioatliekų atskiras surinkimas nuo 2023-ųjų. Šiuo metu bioskaidžių atliekų surinkimas nėra privalomas – nuo 2015-ųjų privaloma išrūšiuoti popierių, plastiką, metalą ir stiklą. K. Sadauskas pasakoja, jog ir šį įsipareigojimą valstybės vykdo įvairiai – vienos tikrai nuoširdžiai, kitos pastato kelis konteinerius miesto centre ir sako esą rūšiuojančios.

Dabar galiojanti sąlyga, jog šalis-narė gali rūšiuoti tik ten, kur tai ekonomiškai, techniškai ir ekologiškai apsimoka, bus panaikinta – rūšiuosime visur ir visada. „Nebent valstybė labai gerai pagrįs, kodėl turi būti taikoma tam tikra išimtinė sąlyga to nedaryti“, – teigia K. Sadauskas.

Nuo 2025-ųjų atskirai turės būti surenkamos ir tekstilės atliekos, bei pavojingos cheminės, buitinės atliekos.

Perdirbimas svarbiau nei deginimas

Numatytos permainos ir atliekų tvarkymo direktyvos formaliai įsigalios 2020 metų vasarą – nuo tada Lietuva privalės jau būti perkėlusi numatytąsias direktyvas į savo teisę – įstatymus. K. Sadauskas tikina, jog šie pasikeitimai reiškia, jog jokiu būdu išrūšiuotos atliekos negalės būti deginamos, nebent tai bus ekonomiškai labai gerai pagrįsta.

„Daug metų įtvirtinta atliekų hierarchija galioja. Ji susideda iš penkių hierarchinių lygių. Pirmasis – prevencija – atliekų prevencija yra pirmas dalykas, ką valstybės turi daryti, tačiau tai sunku įprasminti ir reglamentuoti. Antrasis lygis – pakartotinis panaudojimas, pavyzdžiui, elektronika, kurią norime išmest, bet ji gali būti puikiausiai naudojama ir toliau. Trečiasis lygis – perdirbimas – tai, kas jau tapo atlieka, gali būti perdirbama ir grąžinama į ekonomiką.

Ketvirtasis – deginimas – kai negali atgauti medžiagos materijos, bent jau atgauni energiją. Tai yra medžiagos sunaikinimas ir mes jo neskatiname, bet tokiu atveju, kai perdirbti atliekų negali arba turi sunaikinti atliekas su žalingomis medžiagomis – tik tada deginimas yra prasmingas ir geras. Paskutinysis lygis – laidojimas sąvartynuose.

Kaip matote, deginimas antras blogiausias būdas atliekų tvarkymo hierarchijoje. Todėl mes sakome būti ypač atsargiems, nepersistengti ir neperinvestuoti į dalykus, kurie ateityje nebus reikalingi ir kurie žiedinėje ekonomikoje turi vaidmenį, bet tikrai ne tokį kaip daugelis iki šiol manė“, – pasakoja K. Sadauskas.

Įvairios maisto pakuotės
Įvairios maisto pakuotės
© Shutterstock

10 kartų pamatuok – 11 pjauk

Pašnekovas tikina, jog Europos Komisija įspėjo Lietuvą labai gerai pagalvoti, ar jai tikrai ateityje užteks atliekų deginimui: „Aišku, turime nepamiršti ir pramoninių atliekų, kurių yra paprastai daugiau nei komunalinių. Tačiau pramoninės atliekos paprastai būna ir geriau perdirbamos nei komunalinės. Pramonė žino atliekų vertę ir tikrai taip lengvai jų neišmeta ir neatiduoda, pati dažnai jas perdirba.

Bet Lietuva turėtų tikrai labai gerai pasiskaičiuoti, ar ji turės atliekų tiems pajėgumams išlaikyti, turint omenyje, kad Klaipėdoje yra tie pajėgumai, kad deginti galima ir „Akmenės cemente“ ir jeigu dar kyla pajėgumai Vilniuje ir Kaune, tuomet geriau 10 kartų pamatuoti – 11-tą pjauti.

Bet Lietuva jau yra apsisprendusi, ji sako, kad turės tiek atliekų. Tačiau dabar šie nauji numatomi tikslai yra naujas matavimo vienetas, pagal kurį Lietuva turi skaičiuoti, ar tikrai tų atliekų tiek bus. Juolab, kad Lietuva turi imtis dar didesnės atliekų prevencijos ir atliekų ateityje neturi daugėti, jų turi mažėti.“

Permainos kurs ir darbo vietas

Paklaustas, ar numatytos permainos nėra per ambicingos Lietuvai, K. Sadauskas mano, kad mums jas įgyvendinti tikrai pavyks: „Aš manau, kad tikrai pavyks įgyvendinti. Priemonių tikrai reikės, bet jei bus investuojama į gyventojams patogią rūšiavimo sistemą, jei bus laikomasi skaidrumo ir bus prasmingai panaudojami Europos Sąjungos struktūriniai fondai, tikrai neabejoju, jog bus nesunku tą padaryti ir Lietuva tikrai nesigailės.“

K. Sadauskas taip pat pabrėžia, jog šios permainos kurs Lietuvoje tūkstančius darbo vietų bei skatins investuoti verslus. Žmones aktyviau rūšiuoti paskatintų patogi ir visiems prieinama galimybė tai daryti, informacija apie rūšiavimo naudą bei iškeliavusią surūšiuotą atlieką.

Kęstutis Sadauskas
Kęstutis Sadauskas
© DELFI / Audrius Solominas

Pašnekovas patikina, jog skeptiškiausius žmones rūšiuoti paskatintų ir ekonominis veiksnys – mokestį už išrūšiuotas atliekas reiktų sumažinti iki minimalaus ir branginti nerūšiuotų atliekų išvežimą: „Belgijoje, Nyderlanduose toks būdas buvo įgyvendintas ir šis pavyzdys parodė, jog tai veikia ypatingai gerai. Žinoma, kaina turi būti skaidri, matoma, už ką žmogus moka. Tuomet žmogus ir pakeistų savo įpročius.

Yra galimybių ir technologijų – konteineriai gali turėti sensorius, kurie automatiškai siunčia atliekų vežėjui signalą, kad konteineris jau prisipildęs. Taip nebereikia važinėti be reikalo, be to, konteineriai niekada nebūna perpildyti arba nuolatos ištuštinami puspilniai. Šiukšliavežis veikia kaip uberis. Lietuva tikrai galėtų investuoti į pačią naujausią rūšiavimo sistemą gyventojams ir, neabejoju, visi būtų patenkinti.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: artėja nauja šilumos banga (6)

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (90)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Taline puikiais įvarčiais pažymėtame Supertaurės finale triumfavo „Atletico“ (27)

Istorinis futbolo vakaras Estijoje neprisvilo: trečiadienį vakare Taline UEFA Supertaurės finale...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (217)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (233)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (472)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (7)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (27)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...

Įsigijo naują telefono kortelę ir prasidėjo keisti skambučiai (74)

Įsivaizduokite, kad nusiperkate naują telefono SIM kortelę, dar net nespėjate naujuoju numeriu...

Per Žolinę gimęs Natalijos Bunkės sūnus atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventėje dalyvavo ir Danielius Bunkus (138)

Šiandien dainininkės Natalijos Bunkės ir verslininko Danieliaus Bunkaus sūnus Kristupas atšventė...