aA
Žmonijai progresuojant, gyvenimas šiuolaikiniame pasaulyje, pilname naujausių technologijų ir išradimų, tampa vis kokybiškesnis bei lengvesnis. Tačiau ne visiems. Maždaug 800 milijonų, arba 1 iš 9 pasaulyje gyvenančių žmonių, vis dar kenčia nuo nuolatinio maisto trūkumo ir apie geresnį gyvenimą negali net pasvajoti. Visgi šiandien, kai vis labiau rūpinamės ne tik skaniu, bet ir sveiku maistu, atsižvelgiame į ekologiją ir aplinkos tausojimą, todėl maisto trūkumas jau nebeturėtų išlikti didžiausiu iššūkiu, įsitikinę ekspertai.
Laboratorija
© KTU archyvo nuotr.

Įvairių sričių mokslininkai, maisto technologai ieško būdų, kaip panaudojant naujausias technologijas padėti užtikrinti reikiamą maisto kiekį besivystančiose šalyse.

„Šiuo metu projektuojame efektyvias, aplinkai draugiškas maisto žaliavų gamybos, perdirbimo, sandėliavimo ir logistikos technologijas, kad užtikrintume pakankamas biologiškai vertingų maisto medžiagų gamybos apimtis bei ilgą maisto produkto „keliavimą“ iki populiacijos, kuriai šio maisto trūksta“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė.

Pasak jos, maisto trūkumą galima spręsti keliais būdais: pavyzdžiui, panaudojant antrines maisto medžiagas, pasitelkiant naujus maisto medžiagų gamybos ir perdirbimo būdus, sintezės procesus (dirbtinę gamybą).

Organinėse atliekose – vertingi maisto komponentai

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinio direktoriaus José Graziano da Silva teigimu, kiekvienais metais trečdalis visų maisto produktų, skirtų žmonių vartojimui, yra iššvaistomi arba išmetami. Tai sudaro maždaug 1,2 mlrd. tonų.

Tuo tarpu organinių atliekų kiekis susikaupia dar didesnis: Europos Sąjungos šalyse per metus susidaro daugiau kaip 2,5 mlrd. tonų organinių atliekų, iš jų 1 mlrd. tonų – žemės ūkyje, 250 mln. tonų – maisto produktų gamyboje (Lietuvoje 700 tūkst. tonų). Dauguma jų potencialiai gali būti pakartotinai perdirbamos į biologiškai vertingus maisto komponentus.

A. Šalaševičienė tikina, kad būtent antrinių maisto žaliavų, dar vadinamų organinėmis atliekomis, panaudojimas, gali padėti spręsti maisto trūkumą.

„Šaliai ypač nuostolinga, kai šiuolaikinė maisto pramonė „atsikrato“ tokios vertingos antrinės maisto žaliavos, kaip, pavyzdžiui, gyvūnų kraujas, žuvies viduriai ir pan., kuriose yra gausu naudingų medžiagų, tokių kaip mineralai, vitaminai, baltymai, naudingos riebalų rūgštys ir kita“, – pabrėžia ji.

Anksčiau ir tokie pieno pramonės produktai kaip pasukos ar išrūgos buvo laikomi atliekomis ir sušeriami gyvūnams, o šiandien jie – jau įprasti ir naudojami kasdieniame žmogaus racione.

Alternatyvios veiklos sritys

Dar vienas sprendimo būdas, galintis sumažinti maisto trūkumą – naujų, baltymingų maisto medžiagų gamybos ir perdirbimo būdų įsisavinimas.

„Ne paslaptis, kad jau dabar dalis Lietuvos atsakingo verslo ieško alternatyvų „prabangioms“ gyvulininkystės technologijoms ar tradicinėms žemdirbystės technologijoms ir mato perspektyvą sąlyginai pigioms technologijoms, kai pašarams naudojamos organinės atliekos“, – tikina pašnekovė.

Alvija Šalaševičienė
Alvija Šalaševičienė
© KTU archyvo nuotr.

A. Šalaševičienė sako, kad naudojant pakankamai nebrangias technologijas auginamos egzotinės Lietuvai gyvūninės kilmės biologinės medžiagos, pavyzdžiui, įvairių vabzdžių lervos, tvarūs augalai, tokie kaip pupos, sojos, kanapės, lubinai, dirviniai žirniai bei vienaląsčiai organizmai (mikroorganizmų kultūros, dumbliai).

„Gauti produktai yra paklausi eksporto prekė ir naudojami farmacijos (baltymai, hormonai), kosmetikos (baltymai, peptidai, riebalai) ir maisto bei maisto papildų pramonėse“, – teigia A. Šalaševičienė.

Ateities maistas – dirbtinė mėsa?

Pašnekovės nuomone, sudėtingas, tačiau ateityje neabejotinai įsitvirtinsiantis darnus maisto gamybos būdas – maisto medžiagų, pavyzdžiui, baltymų sintezė – dirbtinė gamyba – taip pat gali padėti kovojant su maisto stoka.

„Vis labiau kalbama apie dirbtinės mėsos, „mėsos in vitro“, t. y. laboratorijoje užaugintos mėsos, gamybos galimybes. Daug investuojama į tokius mokslinius tyrimus“, – pasakoja A. Šalaševičienė.
Ji tikina, kad šiandien tokio gamybos proceso savikaina vis dar aukšta dėl to, kad auginamos mėsos ląstelės neturi apsaugos nuo išorinės aplinkos poveikio mechanizmų – imuniteto, todėl tenka tokių mėsos ląstelių apsaugai naudoti antibiotikus ir užtikrinti itin aukštus higienos standartus jų auginimui.

Laboratorija
Laboratorija
© KTU archyvo nuotr.

„Tvirtinama, kad perėjimas prie dirbtinės mėsos, ŠES (šiltnamio efektą sukeliančių) dujų emisijas potencialiai gali sumažinti 78–96 proc., žemės naudojimą 99 proc., o vandens sunaudojimą – 82–96 proc.“, – pažymi A. Šalaševičienė.

„Tai, kad perspektyva yra, tvirtina ir vegetarai, kurie rinktųsi tokiu būdu užaugintą mėsą, nes tokiu būdu nebelieka etinio „gyvūnų panaudojimo žmogaus mitybai“ aspekto“, – priduria pašnekovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (372)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Šakalienė: jaučiuosi kaip košmariškame sapne (931)

Seimo narė Dovilė Šakalienė viešai nekomentavo jai metamų kaltinimų, esą ji už Norvegijos...

Makabriškomis laidotuvėmis garsėjantys tibetiečiai šlykštisi mums priimtinu laidojimo būdu (46)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Orai: sinoptikai perspėja – kelius kai kur jau dengs ledukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Nuostolių užkluptas Jankauskas tiki jaunimu ir A lygos žaidėjais: mums nėra ko bijoti specialiai iš Belgrado (36)

Antradienį vakare Lietuvos futbolo rinktinė užbaigs kovas debiutiniame Europos tautų lygos...

Prasidėjo masiniai darbuotojų atleidimai: kam labiausiai verta sunerimti (141)

Praeitą savaitę Užimtumo tarnyba pranešė apie Lietuvos įmonėse numatomus masinius darbuotojų...

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje (9)

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Pirmadienį sutriko „Messenger“ veikla (10)

Pirmadienio vakarą sutriko „ Facebook Messenger “ veikla visame pasaulyje.

Kastytis Kerbedis atvirai prabilo apie karjeros pabaigą: aš jau noriu pabaigos, noriu į pensiją (27)

Pagauti sėkmės paukštę pavyksta daug kam, tačiau ją išlaikyti delnuose ilgiau nei akimirką...

Kraupus įvykis Jonavos r.: dingęs be žinios vyras rastas nužudytas savo namų teritorijoje sulaikytas įtariamasis (11)

Kauno policija informavo, kad pirmadienį buvo rastas nužudyto vyro kūnas, kuris buvo ieškotas kaip...