aA
Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MW. Tačiau Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atsinaujinančiosios energetikos studentai išsiaiškino, kad galingiausia elektrinė galėtų būti ir Lietuvoje. Atlikę saulės elektrinės naudojimo galimybių Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) tyrimą, studentai apskaičiavo, jog, pastarąją pertvarkius, ji būtų beveik aštuonis kartus galingesnė nei galingiausia saulės elektrinė pasaulyje.
Kruonio HAE
© KTU archyvas

„Šiandien didžiausia Huainano saulės elektrinė, kurios įrengta galia siekia tik 40 MW. Palyginus ją su Kruonio HAE, galima 300 MW galios elektrine, tikriausia turėtume didžiausią pasaulyje tokią elektrinę ir kartu dar garsintume Lietuvos vardą“, – pasakoja vienas iš tyrimą atlikusių KTU studentų Martynas Vitkauskas.

Kaip skelbiama KTU atsiųstame pranešime spaudai, studentų vadovas, KTU EEF lektorius Vytautas Adomavičius priduria, kad elektrinė išsiskirtų ir vandens lygiu hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine, kuris svyruotų iki 13,5 m.

Pasirinkta technologija dar nėra pasiekusi Lietuvos

„Atlikdami tyrimą tarp skaitomų ir analizuojamu straipsnių radome ne vieną įdomią ir originalią idėją, iš kurių labiausiai dėmesį patraukė saulės elektrinių, įrengtų ant vandens, tyrimai. Todėl išsikėlėme tikslą: išanalizuoti saulės elektrinės veikimo charakteristikas įrengus ją ant vandens paviršiaus“, – sako atsinaujinančios energetikos studentai.

Pasak jų, tokia technologija Lietuvos iki šiol dar nėra pasiekusi. Tuo tarpu mokslinėje literatūroje aprašoma, jog vieni pirmųjų apie saulės elektrinių įrengimą ant vandens prabilo japonai, kurie dėl nedidelio šalies ploto pasiūlė šią idėją, kaip galimai tausojančią žemę.

„Japonai kartu su danais ir amerikiečiais pradėjo pirmųjų plūduriuojančiųjų saulės elektrinių statybą ant įvairių vandens telkinių. Kadangi buvo pastebėtas didesnis saulės elektrinių pagamintos energijos kiekis, nes dėl vandens vėsinamų saulės modulių, šių naudingumo koeficientas yra didesnis, ši idėja sparčiai išpopuliarėjo ir dabar daugiausia naujų plūduriuojančių saulės elektrinių įrengiama Kinijoje, Indijoje, Jungtinė Karalystėje ir jau minėtoje Japonijoje“, – teigia KTU EEF studentas Rytis Vizgirda.

Rytis Vizgirda
Rytis Vizgirda
© KTU archyvas

Viena didžiausia plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimo įmonių „Ciel & Terre“ (Prancūzija) gali pasigirti įrengusi daugiau nei 80 plūduriuojančių saulės elektrinių daugiau nei šešiolikoje valstybių. Plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimas nuo įprastų skiriasi tuo, kad kabeliai bei jų modulių kontaktai turi būti puikiai izoliuoti, kad nepatektų vanduo.

„Taip pat svarbus modulių inkaravimas, kad šie būtų toje pačioje vietoje ir būtų atsisukę į pietus“, – pasakoja atsinaujinančiosios energetikos studentai.

Idėja patraukli ir mokslininkams, ir investuotojams

Tokią saulės elektrinę su hidroakumuliacinės elektrinės viršutiniame baseine plūduriuojančiu modulynu, studentų nuomone, įmanoma įrengti ir Lietuvoje, o dar labiau išsivysčiusiose ES šalyse – tuo labiau. Pasaulyje jau yra įrengta šimtai tokių saulės elektrinių su ant vandens plūduriuojančiais modulynais.

„Mūsų pasiūlyta saulės elektrinė būtų unikali tuo, kad pasaulyje tai būtų galingiausia tokio tipo saulės elektrinė – 300 MW galios. Taip pat ji išsiskirtų tuo, kad vandens lygis hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine smarkiai svyruotų, t. y. iki 13,5 m. Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra Huainano saulės elektrinė, įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MW“, – atskleidžia V. Adomavičius.

Vytautas Adomavičius
Vytautas Adomavičius
© KTU archyvas

Tokio galingumo Kruonio HAE būtų didžiausia pasaulyje. Vis tik M. Vitkauskas sako, kad tokios elektrinės idėja yra tik pamąstymai, o tokį projektą būtų sunku įgyvendinti. Be to, įgyvendinimas būtų labai brangus.

„Tačiau jei Europos elektros tinklas taptų labiau susistemintas, atnaujintas ir bendras, tuomet galėtume kalbėti ir apie tokios elektrinės įrengimą“, – teigia jis.

„Sumažinus įrengtos galios kiekį, mūsų nuomone, tokios elektrinės idėja būtų ekonomiškai patraukli investuotojams ir naudinga akademinei bendruomenei. Tokio mąsto įrenginys tikrai patrauktų užsienio mokslininkų bei spaudos dėmesį, tačiau didžiausia nauda būtų gamtai. Be to, galinga elektrinė būtų labai paranki Europos mokslininkams, nes informacijos ir mokslinių tyrimų, susijusių su šia sritimi, tikrai nėra apstu“, – pažymi jaunieji KTU mokslininkai.

Atsinaujinančiosios energetikos perspektyvos itin didelės

R. Vizgirda pasakoja, kad saulės energetika – viena iš paprastesnių atsinaujinančios energetikos šaltinių rūšių, kurią gana pigu įrengti, todėl jos apžvalgą atlikti tampa vis lengviau.

„Tuo tarpu hidroelektrinių plėtra, galima teigti, Lietuvoje yra sustojusi. Vėjo energetikos plėtra yra sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau leidimų, o kartu ir brangesnė. Apskritai, saulės energetika yra labai paprasta“, – teigia jaunasis KTU mokslininkas.

Atsinaujinančios energetikos studentai įsitikinę, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai, apskritai, yra vienas iš kovos su klimato kaita sprendimo būdų.

„Visos mūsų studijos ir darbai atsiremia į vieną – ekologiją ir gerovės Žemėje išsaugojimą. Žinoma, ekonominė nauda taip pat pagaliau įgavo pagreitį. Anksčiau žmonės net negalvojo apie racionalią ekonominę naudą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau dabar vis dažniau pastebime, jog tam tikruose regionuose atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa pigiausia energijos rūšimi. Smagu girdėti, kad kažkada laikyta utopine idėja palengva tampa tikrove“, – sako KTU studentai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (159)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (67)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (114)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...