Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MW. Tačiau Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) atsinaujinančiosios energetikos studentai išsiaiškino, kad galingiausia elektrinė galėtų būti ir Lietuvoje. Atlikę saulės elektrinės naudojimo galimybių Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (Kruonio HAE) tyrimą, studentai apskaičiavo, jog, pastarąją pertvarkius, ji būtų beveik aštuonis kartus galingesnė nei galingiausia saulės elektrinė pasaulyje.
Kruonio HAE
© KTU archyvas

„Šiandien didžiausia Huainano saulės elektrinė, kurios įrengta galia siekia tik 40 MW. Palyginus ją su Kruonio HAE, galima 300 MW galios elektrine, tikriausia turėtume didžiausią pasaulyje tokią elektrinę ir kartu dar garsintume Lietuvos vardą“, – pasakoja vienas iš tyrimą atlikusių KTU studentų Martynas Vitkauskas.

Kaip skelbiama KTU atsiųstame pranešime spaudai, studentų vadovas, KTU EEF lektorius Vytautas Adomavičius priduria, kad elektrinė išsiskirtų ir vandens lygiu hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine, kuris svyruotų iki 13,5 m.

Pasirinkta technologija dar nėra pasiekusi Lietuvos

„Atlikdami tyrimą tarp skaitomų ir analizuojamu straipsnių radome ne vieną įdomią ir originalią idėją, iš kurių labiausiai dėmesį patraukė saulės elektrinių, įrengtų ant vandens, tyrimai. Todėl išsikėlėme tikslą: išanalizuoti saulės elektrinės veikimo charakteristikas įrengus ją ant vandens paviršiaus“, – sako atsinaujinančios energetikos studentai.

Pasak jų, tokia technologija Lietuvos iki šiol dar nėra pasiekusi. Tuo tarpu mokslinėje literatūroje aprašoma, jog vieni pirmųjų apie saulės elektrinių įrengimą ant vandens prabilo japonai, kurie dėl nedidelio šalies ploto pasiūlė šią idėją, kaip galimai tausojančią žemę.

„Japonai kartu su danais ir amerikiečiais pradėjo pirmųjų plūduriuojančiųjų saulės elektrinių statybą ant įvairių vandens telkinių. Kadangi buvo pastebėtas didesnis saulės elektrinių pagamintos energijos kiekis, nes dėl vandens vėsinamų saulės modulių, šių naudingumo koeficientas yra didesnis, ši idėja sparčiai išpopuliarėjo ir dabar daugiausia naujų plūduriuojančių saulės elektrinių įrengiama Kinijoje, Indijoje, Jungtinė Karalystėje ir jau minėtoje Japonijoje“, – teigia KTU EEF studentas Rytis Vizgirda.

Rytis Vizgirda
Rytis Vizgirda
© KTU archyvas

Viena didžiausia plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimo įmonių „Ciel & Terre“ (Prancūzija) gali pasigirti įrengusi daugiau nei 80 plūduriuojančių saulės elektrinių daugiau nei šešiolikoje valstybių. Plūduriuojančių saulės elektrinių įrengimas nuo įprastų skiriasi tuo, kad kabeliai bei jų modulių kontaktai turi būti puikiai izoliuoti, kad nepatektų vanduo.

„Taip pat svarbus modulių inkaravimas, kad šie būtų toje pačioje vietoje ir būtų atsisukę į pietus“, – pasakoja atsinaujinančiosios energetikos studentai.

Idėja patraukli ir mokslininkams, ir investuotojams

Tokią saulės elektrinę su hidroakumuliacinės elektrinės viršutiniame baseine plūduriuojančiu modulynu, studentų nuomone, įmanoma įrengti ir Lietuvoje, o dar labiau išsivysčiusiose ES šalyse – tuo labiau. Pasaulyje jau yra įrengta šimtai tokių saulės elektrinių su ant vandens plūduriuojančiais modulynais.

„Mūsų pasiūlyta saulės elektrinė būtų unikali tuo, kad pasaulyje tai būtų galingiausia tokio tipo saulės elektrinė – 300 MW galios. Taip pat ji išsiskirtų tuo, kad vandens lygis hidroakumuliacinės elektrinės aukštutiniame baseine smarkiai svyruotų, t. y. iki 13,5 m. Šiuo metu galingiausia pasaulio elektrinė su ant vandens plūduriuojančiu modulynu yra Huainano saulės elektrinė, įrengta Kinijoje. Jos galia – 40 MW“, – atskleidžia V. Adomavičius.

Vytautas Adomavičius
Vytautas Adomavičius
© KTU archyvas

Tokio galingumo Kruonio HAE būtų didžiausia pasaulyje. Vis tik M. Vitkauskas sako, kad tokios elektrinės idėja yra tik pamąstymai, o tokį projektą būtų sunku įgyvendinti. Be to, įgyvendinimas būtų labai brangus.

„Tačiau jei Europos elektros tinklas taptų labiau susistemintas, atnaujintas ir bendras, tuomet galėtume kalbėti ir apie tokios elektrinės įrengimą“, – teigia jis.

„Sumažinus įrengtos galios kiekį, mūsų nuomone, tokios elektrinės idėja būtų ekonomiškai patraukli investuotojams ir naudinga akademinei bendruomenei. Tokio mąsto įrenginys tikrai patrauktų užsienio mokslininkų bei spaudos dėmesį, tačiau didžiausia nauda būtų gamtai. Be to, galinga elektrinė būtų labai paranki Europos mokslininkams, nes informacijos ir mokslinių tyrimų, susijusių su šia sritimi, tikrai nėra apstu“, – pažymi jaunieji KTU mokslininkai.

Atsinaujinančiosios energetikos perspektyvos itin didelės

R. Vizgirda pasakoja, kad saulės energetika – viena iš paprastesnių atsinaujinančios energetikos šaltinių rūšių, kurią gana pigu įrengti, todėl jos apžvalgą atlikti tampa vis lengviau.

„Tuo tarpu hidroelektrinių plėtra, galima teigti, Lietuvoje yra sustojusi. Vėjo energetikos plėtra yra sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau leidimų, o kartu ir brangesnė. Apskritai, saulės energetika yra labai paprasta“, – teigia jaunasis KTU mokslininkas.

Atsinaujinančios energetikos studentai įsitikinę, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai, apskritai, yra vienas iš kovos su klimato kaita sprendimo būdų.

„Visos mūsų studijos ir darbai atsiremia į vieną – ekologiją ir gerovės Žemėje išsaugojimą. Žinoma, ekonominė nauda taip pat pagaliau įgavo pagreitį. Anksčiau žmonės net negalvojo apie racionalią ekonominę naudą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau dabar vis dažniau pastebime, jog tam tikruose regionuose atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa pigiausia energijos rūšimi. Smagu girdėti, kad kažkada laikyta utopine idėja palengva tampa tikrove“, – sako KTU studentai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Doveika įvertino Vėlyvio provokaciją bažnyčioje: ar nusišlapinti ant artimo žmogaus kapo taip pat būtų labai meniška? (159)

„Čia nieko originalaus. Nieko. Tuščia. Čia garbėtroškos priemonė“, – apie Emilio Vėlyvo...

Šią šeimą prisimena kiekvienas lietuvis, tačiau tik retas žino, ką jai iš tiesų teko iškęsti (45)

Jie – broliai dvyniai. Ji – vyresnioji sesuo, vadinta eterio lakštingala. Visi trys bajoriškos...

Nausėda pasveikino važiuojančius apsipirkti į Lenkiją (482)

Pirmadienį „Žinių radijuje“ viešėjęs Gitanas Nausėda kiek netikėtai pasidžiaugė į...

Gandus apie aplinkos ministrą Karbauskis kategoriškai neigia: čia kaip su ligoninių naikinimu (109)

Pirmadienį socialdemokratų frakcijos nariai kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir...

Kauniečiai suirzo: laukė saugesnės stotelės, bet nauja pasiekiama krūmynais arba keliu be kelkraščio (30)

Kauno Jiesios mikrorajono gyventojai nerimsta dėl nesaugios autobuso stotelės. Prieš porą...

Airinas parašė DELFI laišką apie savo gyvenimą Lukiškėse: patyrė egzekuciją, po kurios prasidėjo haliucinacijos (579)

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kiek daugiau nei mėnesį kalintis „ Alfa vyras “...

„Lietkabelio“ strategas rado išeitį dėl rinktinei atstovausiančio naujoko: svarbu, kad neprarastume ritmo (3)

Panevėžio „Lietkabelio“ komandos pasiruošimas naujajam sezonui įgauna vis didesnį pagreitį...

Pasakė, į ką atkreipti dėmesį, jei norite patogiai gyventi mikrorajone (1)

Ramybės ir jaukumo ieškančios, tačiau tuo pačiu jausti miesto pulsą norinčios šeimos būsto...

Surplys: EK nekompensuos dėl sausros patirtų nuostolių (2)

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad Europos Komisija (EK) patirtų nuostolių dėl...

Vaikų drabužių kainos stebina: kai kur už striukytę teks pakloti 100 eurų (11)

Sezonų kaita kai kuriuos tėvus, turinčius daugiau nei vieną vaiką arba ribotus finansus, gali...