aA
Beveik per metus iki šių metų rugpjūčio elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo pustrečio karto ir priartėjo prie 2 tūkst. Jų artimiausioje ateityje ir toliau sparčiai daugės – prognozuojama, kad vien įsirengusiųjų saulės elektrines skaičius artimiausiais metais pasieks 10 tūkst. Kokia situacija kitose Baltijos šalyse? Ar pozityvūs rodikliai Lietuvoje reiškia, kad šiuo aspektu lenkiame Latviją ir Estiją?
Vėjo jėgainė
Vėjo jėgainė
© Unsplash

Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) neseniai paskelbė, kad per metus iki rugpjūčio gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugo 2,6 karto – nuo 767 iki 1964, o jų įsirengtų jėgainių galia padidėjo nuo 6,066 MW iki 16,529 MW.

Akivaizdu: įtakos tam turi faktas, kad paskatų tapti gaminančiais vartotojais mūsų šalyje vis daugiau. Jos apima ir paprastesnį reguliavimą, ir finansinius aspektus, ir nuosekliai stiprėjančias ekologinės atsakomybės tendencijas. Visa tai yra itin svarbu siekiant tiek ilgalaikio strateginio tikslo ateityje visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, tiek ir vieno iš tarpinių tikslų – jau 2030 metais 22 proc. šalyje pagaminamos elektros energijos sugeneruoti saulės jėgainėse.

Paskatų gaminti energiją patiems – vis daugiau

Neseni teisės aktų pakeitimai nulemia, kad įsirengti ne didesnės nei 30 kW galios elektrinę jau yra kur kas paprasčiau nei anksčiau. Planuojantiems naują jėgainę arba norintiems padidinti turimos galią iki minėtos ribos nereikia kreiptis leidimų į VERT. Be to, gamintis elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių jau netrukus bus galima vienoje šalies vietoje (pavyzdžiui, užmiesčio sodyboje), o ją vartoti – kitoje (pavyzdžiui, mieste turimame bute).

Žinoma, gyventojus tapti gaminančiais vartotojais skatina ir finansinės paskatos. Atsakingos institucijos fizininiams asmenims, norintiems savarankiškai apsirūpinti švaria elektros energija, 2019-2021 metais yra numačiusios apie 16 mln. eurų paramos. Mūsų skaičiavimais, tai reiškia, kad pasinaudoti šia parama ir įsirengti nuosavą saulės jėgainę planuos apie 7–8 tūkst. gyventojų. Vadinasi, bendras jų skaičius priartės prie 10 tūkst. Palyginimui: maždaug tiek gyventojų šių metų pradžioje buvo Lentvaryje ar Garliavoje.

Gyventojų susidomėjimas galimybėmis įsirengti saulės jėgainę nuosekliai auga – per mėnesį iš jų sulaukiame vidutiniškai 570 užklausų. Vien bendrovės klientai jau yra įsirengę jėgainių, kurių galia kartu sudėjus siekia netoli 700 kW. Šiuo metu įrenginėjama dar 284 kW saulės jėgainių, kurios bus užbaigtos ir pradės generuoti švarią energiją artimiausiu metu.

Saulės jėgainių galingumą gyventojai renkasi pagal elektros energijos suvartojimo kiekius. Dažniausi pasirinkimai – 5 kW ir 10 kW. Pastebime, kad kuo daugiau žmonės elektros energijos sunaudoja, tuo labiau domisi alternatyviais energijos šaltiniais, taip pat – ir saulės jėgainėmis. Jos gyventojų dažnai suprantamos kaip investicija. Įsirengę jėgainę pirmiausia pastebi sumažėjusias sąskaitas už elektros energiją, o pasinaudojusiems valstybės parama elektrinė visiškai atsiperka per 6–7 metus.

Situacija kitose Baltijos šalyse

Atsinaujinančią (taip pat – ir saulės) energetiką įvairiomis priemonėmis skatina ir kitos Baltijos šalys. Pavyzdžiui, Estijoje mažieji gamintojai, o tarp jų – ir buitiniai vartotojai, turintys saulės jėgaines, kurių galia siekia iki 50 kW, yra skatinami valstybės. Už kiekvieną pagamintą, į tinklą perduotą ir už rinkos kainą parduotą megavatvalandę jiems pridedama 53,7 euro. Be to, čia jau nuo kitų metų didelei daliai naujų pastatų bus privalomi elektros energijos generacijos šaltiniai.

Be to, tiek Estijoje, tiek ir Latvijoje įsirengti saulės jėgainę ir gaminti švarią elektros energiją galima vienoje šalies vietoje, o naudoti – jau kitoje. Estijoje 2019-ųjų pradžioje suskaičiuota daugiau kaip 1,6 tūkst. vartotojų įsirengusių saulės jėgaines, tuo metu Latvijoje šis skaičius buvo perkopęs 400.

Nors skaičiai šiuo atveju skiriasi, visos trys Baltijos šalys nuosekliai siekia savų atsinaujinančios energetikos tikslų. Kiek anksčiau šiemet paviešinti ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenys parodė, kad jos dar 2017 metais buvo viršijusios 2020-iesiems numatytą reikalavimą 20 proc. elektros energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuvoje jau tuomet ši dalis siekė 25,8, Latvijoje – 39, o Estijoje – 29,2 proc.

Komentaro autorius – Kostas Dryžas, „Elektrum Lietuva“ Saulės energijos projektų vadovas

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
4.6667

Top naujienos

Šešių vaikų mama pasibaisėjusi situacija mokykloje: kad nereikėtų ten eiti, jie grasina susilaužyti ranką psichoterapeutė: atsakomybę turi prisiimti kiekvienas

Leisti vaiką į valstybinę ar į privačią mokyklą ? Tai klausimas, kamuojantis vis daugiau...

Pagrindinėms šalies ligoninėms opi problema: taip prarandamas laikas, gelbėjant sunkius ligonius (8)

Pasirengimas organų transplantacijai, ypač jų pervežimas – itin kruopščiai planuojamos...

Lavrovas po pokalbio su Blinkenu plūdo Baltijos šalis, atsakymų iš JAV laukia kitą savaitę papildyta (407)

Po 1,5 val. trukusio pokalbio Ženevoje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Rusijos...

Palangoje įgriuvo legendinė „Vila Auska“, savininkas Rokas Galvonas sako: skaičiuojami didžiuliai nuostoliai (32)

Palangos kurorte esantis išskirtinis objektas – „Vila Auska “ tapo vienu didžiausių...

Šie specialistai yra geriausiai mokamų profesijų penketuke: be jokios patirties gauna 1000 eurų į rankas ir atlygis nuolat auga (19)

Jau dabar pirmą darbą gavę šios profesijos atstovai pradeda nuo maždaug 1000 eurų atlyginimo į...

Lagaminus į Pekiną kraunantiems lietuviams galvas kvaršina ne diplomatija, o logistika paskutiniai klaustukai išnyks pirmadienį

Senkant dienoms iki Pekino olimpinių žaidynių atidarymo Lietuvos delegacijai nekyla nuogąstavimų...

Tiesioginė transliacija / Iš esmės: į ką gali išvirsti nepatenkintų žmonių ignoravimas? (5)

Sausio 13-osios protestas atskleidė, jog dabartinė įtampa ir poliarizacija visuomenėje yra kur kas...

Naujas iššūkis darbdaviams – masiškai sergantys darbuotojai: įtaria piktnaudžiavimą (72)

Ne pirmi metai, kai verslas skambina pavojaus varpais, kad nebeliko norinčiųjų dirbti. Dar labiau...

Koronavirusas įsisuko į TS-LKD frakciją: susirgo Seimo narys ir ministrė (47)

Koronavirusas įsisuko į valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (...

„Bloomberg“: JAV svarsto evakuoti į Ukrainą išsiųstų diplomatų šeimų narius (2)

JAV svarsto būtinybę evakuoti į Ukrainą išsiųstų diplomatų šeimų narius, kadangi Rusijos...