Balandžio 17–18 dienomis Vokietijoje vyko Berlyno energetikos kaitos dialogas – tarptautinė viešojo ir privataus sektoriaus platforma, kurioje iškeliami perspektyviausi pasaulio energetikos sektoriaus pertvarkymo būdai. DELFI pasidomėjo, apie ką buvo kalbamasi konferencijos metu?
Bangladešas
© K.Stalnionytės nuotr.

Šiais metais vykdamas į Berlyno energetikos kaitos dialogo konferenciją, Seimo narys, Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys ketino parsivežti idėjų Lietuvai. Paklausus, kuo gi svarbus šis dialogas, pašnekovas kalbėjo: „Tai aukšto lygio konferencija. Iš pradžių ji buvo skirta Vokietijos energetikos transformacijai aptarti, tačiau dabar žodis energiewende (liet. energijos kaita, transformacija – DELFI) įgauna ir pasaulinę reikšmę, tampa tarptautiniu. Dabar konferencija skirta aptarti pasaulio ėjimą žaliosios, švarios energetikos link.“

V. Poderio teigimu, daug dėmesio buvo skirta mažajai, decentralizuotai energetikai ir jos plėtrai aptarti: „Buvo kalbama apie išmaniąją energetiką, išmaniuosius tinklus, išmaniąją generaciją, kaip reiktų priartinti energijos gamybą prie žmonių, žmones įtraukiant į energiją gaminančias bendruomenes.“

Pasimokyti galime ir iš Bangladešo

Pašnekovas teigia, jog Vakaruose, kalbėdami apie naująją energetikos kryptį, išskiriame vartotojų galimybę patiems pasigaminti energiją ir tapti gamintojais: „Nors mes apie tai daug kalbame, aptariame sudėtingas konstrukcijas bei būdus, kaip būtų galima įgyvendinti šį procesą, tačiau jei paimtume kaip pavyzdį vieną labiausiai ekonomiškai atsilikusių šalių – Bangladešą, ši valstybė gaminančių vartotojų keliu jau praktiškai nuėjo.

Kodėl taip atsitiko? Bangladešas neturėjo išvystytos vadinamosios klasikinės energetikos, kurioje yra galingi tinklai, galingos elektros generacijos įmonės, infrastruktūra, todėl Bangladešas iškarto nuėjo mažosios, žaliosios energetikos keliu, aplenkdamas klasikinę energetiką.“

V. Poderys pasakoja, jog Bangladeše jau yra skaičiuojama virš 4 mln. gaminančių vartotojų, kurie daugeliu atvejų nėra prijungti prie galingos sistemos, galingų tinklų. Tokie gaminantys vartotojai Bangladeše turi savo lokalius tinklus.

Saulės energetika, saulės jėgainės
Saulės energetika, saulės jėgainės
© Reuters / Scanpix

„Tarkime, jeigu vienas gamina, kitas negamina – jie tarpusavyje atsiskaito elektra. Atsiskaitymai yra organizuojami per mobiliąją bankininkystę, specialių telefono programėlių pagalba. Tokie mikrotinklai yra išmanūs, šiuose procesuose yra diegiamos ir blockchain technologijos – atsiskaitymams bei sandorių organizavimui.

Taigi, mes Lietuvoje apie gaminančius vartotojus, naujų technologijų, tokių kaip blockchain, diegimą kalbame, o tokios šalys kaip Bangladešas ar kitos šalys Afrikoje, šias kalbas jau įgyvendina. Tokie pavyzdžiai sulaukė tikrai didelio susidomėjimo konferencijoje, daugeliui tai net kėlė nuostabą“, – teigia V. Poderys.

Viena iš idėjų – efektyvus energijos naudojimas

Pasidomėjus, kokią idėją V. Poderys parsivežė iš Berlyno ir taikytų Lietuvoje, pašnekovas įvardijo paprasčiausią energijos taupymą: „Viena iš priežasčių, tuo pačiu ir tikslų, dėl ko pasaulinė bendruomenė tariasi ir yra susirūpinusi – klimato kaita. Po Paryžiaus susitarimo kiekviena šalis turi savo įsipareigojimus dėl CO2 taršos mažinimo.

Nepaisant poreikio pereiti prie žaliosios, netaršios energetikos, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatih Birol savo pranešime kalbėjo, jog yra ir kitas „žemai kabantis vaisius“ – energijos nešvaistymas, efektyvus jos naudojimas. Energijos efektyvaus panaudojimo, jos taupymo srityje reikalinga valstybės pagalba, nes atsipirkimo laikotarpiai žmonėms per ilgi. F. Birol ragino visas šalis būtinai prisidėti prie energijos taupymo.

Mūsų atveju tai pastatų renovacijos problematika – procesas yra įsibėgėjęs, tačiau, mano nuomone, renovuojant pastatus, mes kreipiame per mažai dėmesio į energetinį taupumą, į tai, kiek renovacija padės sutaupyti energijos. Projektai kompleksiniai, jų atsipirkimo laikas virš 20–25 metų, kitaip sakant, įdėtas euras mažai taupo energijos.

Galbūt vertėtų siūlyti kitokius projektus bendrijoms – mažesnės apimties, bet kuo didesniam energijos sutaupymui – kurie atsipirktų per 7–9 metus. Atitinkamas įstatymo pataisas esu pasiūlęs ir įregistravęs, kad renovuotas pastatas padėtų sutaupyti kuo daugiau energijos, o ne tik būtų pagražintas.“

Renovacija
Renovacija
© Shutterstock

Neaptartas klausimas – subsidijavimas

V. Poderys išskiria vieną iš pastebėjimų, jog visos konferencijos metu nebuvo kalbama apie subsidijas žaliajai energetikai. Pašnekovo nuomone, fakto nebuvimas taip pat daug ką pasako apie patį faktą: „Praktiškai nebuvo kalbama apie piniginę pagalbą žaliajai energetikai. Pasaulyje jau atėjo laikas, kada saulės ir vėjo energetika pagal savo energijos gamybos kainą jau susilygina su klasikine energetika, o žiūrint į priekį ji bus ir pigesnė.

Visuomenė, politikai turi ruoštis žaliosios energetikos proveržiui, nes ji tikrai nebesustos, o tik pagreitės. Politikai turi priimti atitinkamus sprendimus. Teigti, jog tai vien tik subsidijomis paremta energetika jau nebeišeina.“

Žaliąją energetiką turime plėsti protingai

Kalbant apie žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje, V. Poderys teigia, jog mūsų atveju reiktų kalbėti apie elektros sistemos atjungimą su rusiškosios sistemos ir jungimąsi prie Vakarų: „Šio perėjimo metu didelis iššūkis – tinklo stabilumas, nes seniai buvome integruoti į didelę ir galingą sistemą. Taigi, esant tokiam perjungimui, be abejo, turime plėsti žaliąją energetiką, tačiau turime tai daryti protingai.

Kaip žinia, žalioji energetika ne visada yra kontroliuojama ir ne visada gali garantuoti tinklo stabilumą – ne visada vėjas pučia, ne visada saulė šviečia. Manau, kad žaliosios energetikos plėtra, šiuo atveju, turi netrukdyti tinklų perjungimui.“

Virgilijus Poderys
Virgilijus Poderys
© DELFI / Karolina Pansevič

Spręsti problemas galime ir tapę vegetarais?

Berlyno energetikos kaitos dialogo metu buvo užsimenama ir apie kitas galimybes sumažinti taršą planetoje – energetikos srityje yra pakankamai aišku, kokie yra išsikelti tikslai, pagal šalis ir jų galimybes. Tačiau mažinti taršą žemės ūkio ir transporto srityse vis dar sudėtinga ir, V. Poderio teigimu, labai aiškių sprendimų vis dar nėra.

„Žemės, miškų ūkyje ir transporto srityje, deja, aiškių sprendimų dar nėra. Tarkime, transporto srityje – daugėja valstybių, kurios užsibrėžia tikslą net nebeįleisti į miesto centrus įvažiuoti dyzeliniams automobiliams. Arba kaip Kinijoje, Šendženo mieste, daugiau kaip pusė visuomeninio transporto yra elektrinis. Deja, Lietuvoje perkamos naujos visuomeninio transporto priemonės, kaip taisyklė, būna dyzelinės. Gaila, tačiau mums trūksta aiškios strategijos šioje srityje – čia turime pasistengti.

Kinijoje
Kinijoje
© Reuters / Scanpix

Žemės ūkio srityje daugiausia taršos planetai padaro galvijų auginimas. Vienos sesijos metu buvo išsakyta ir paprasta mintis, bei gana nuotaikingas šios problemos sprendimo būdas – mėsos atsisakymas. Tačiau aš nelaikau šio pasiūlymo labai rimta strategine diskusija, bet, matyt, aiškaus kelio ir sprendimo nėra, apart biodujų išgavimo panaudojant galvijų mėšlą.

Tiek transporto, tiek žemės ūkio srityse labai reikalingos aiškios užsibrėžtos strategijos, planai bei paskatos“, – apibendrino V. Poderys.

Šiemet Berlyno energetikos kaitos dialoge dalyvavo apie 2000 dalyvių iš daugiau nei 90-ies valstybių, 30 valstybių ministrų bei kalbėjo daugiau nei 100 pranešėjų – taip pat ir Lietuvos Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lenkijos Senato maršalkos atsakas prieš Lietuvą užsimojusiai Cytackai: ponia, to nebus (14)

Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei Renatai...

Streikus išprovokavusios žydų reformos: ar tai gresia visos Europos krepšiniui?

„Eurolyga virsta monstru“, – Krepšinis.lt pareiškė Nikola Vujčičius. Tokiais žodžiais...

Naujausia statistika: kuriose įmonėse algos skiriasi labiausiai (51)

Tarp didžiausių darbdavių daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų darbuotojų atlyginimai...

Dingusios trijų vaikų mamos istorija darosi vis keistesnė: moters kortele atsiskaityta parduotuvėje (2)

Dingusi vilnietė 36 metų Viktorija Šestelinskaja iki šiol nerasta. Iš namų ji išėjo...

Dvi šalys prieš Rusiją imasi veiksmų dėl virš Ukrainos numušto lainerio „Bellingcat“ įvardijo atsakingą pareigūną (452)

Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją 2014 metais numušus MH17 lėktuvą virš...

Ilgai tylėjusi Pikul advokatė įvertino Jasaičių dramą: papasakojo, kodėl Oksanai iš skyrybų pasipelnyti nepavyks (170)

Dainininkės, vizažo meistrės Oksanos Pikul ir krepšininko Simo Jasaičio santykių drama tapo...

DELFI eksperimentas: ar atpažįstame tikrų lietuviškų braškių skonį (17)

Pirmosios lietuviškos braškės šį pavasarį buvo apipintos legendomis. Ne vieną šokiravo jų...

Maldeikienė: iš Dalios Grybauskaitės šito nesitikėjau (623)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniai pranešimai – lėkšti, o viešai skelbtas jos galimas...

Mitybos specialistė pataria: rinkitės sveikus ir figūrai nekenkiančius ledus 6 naminių ledų receptai

Įsibėgėjant karštajam sezonui metas sužinoti, kokius ledus rinktis sveikiausia, o dar geriau...

„Samsung“ dėl telefonų dizaino kopijavimo „Apple“ turės sumokėti milžinišką baudą (10)

Pietų Korėjos technologijų milžinas „Samsung“ privalo sumokėti konkurentui „Apple“ 539...