aA
Klimato kaita gali būti laikoma viena iš priežasčių, dėl kurios kilo vienas iš daugiausiai gyvybių per Kalifornijos istoriją nusinešęs gaisras. Nors Lietuvoje kol kas klimato kaitos požymiai nėra tokie skaudūs ar lengvai pastebimi, tačiau tirpstant ledynams, gali pasikeisti ir mūsų pajūris.

Prie gaisro prisidėjo ir klimato kaita

Remiantis naujausiais duomenimis, aukų skaičius per miškų gaisrą Kalifornijoje jau nusinešė 77 gyvybes. Kalifornijos gubernatorius Džeris Brownas šiuos gaisrus pavadino „naująja anomalija”, kilusia dėl klimato kaitos. Vis dėlto Vilniaus universiteto Chemijos ir Geomokslų fakulteto Geomokslų instituto doktorantas Justinas Kilpys tikina, kad šis gaisras, kaip ir daugelis kitų tokių reiškinių, yra kompleksiniai.

„Kalifornijos gaisrai yra sudėtinė problema. Iš vienos pusės taip – dėl klimato kaitos susidaro palankios sąlygos gaisringumui didėti. Šiais metais mes matėme ir Europoje, ir Amerikoje nuo pavasario pradžios susiformavo labai sausringos sąlygos, kritulių buvo gerokai mažiau nei įprasta.

Kalifornijoje yra pastebima, kad sausringas laikotarpis darosi vis ilgesniu. Jei anksčiau Kalifornijoje lapkričio pradžioje prasidėdavo lietūs ir miškų gaisringumas mažėdavo, tai šiais metais pusę lapkričio Kalifornijoje buvo sausra.

Miškų gaisrai Kalifornijoje
Miškų gaisrai Kalifornijoje
© AFP / Scanpix

Tačiau, jei kalbėtume apie pačius gaisrus, juos sukelia ne klimato kaita, o patys žmonės. <...> Bet klimato kaita tikrai prisidėjo ir buvo sudedamoji gaisro dalis”, – apie situaciją Kalifornijoje pasakojo J. Kilpys.

Pusė laipsnio gali sukelti didžiulius pokyčius

Pašnekovui JAV prezidento Donaldo Trumpo neigiama pozicija klimato kaitos ir Paryžiaus susitarimo atžvilgiu yra nesuprantama. D. Trumpui priėmus sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo, tai sukėlė baimę pasaulyje, jog JAV pavyzdžiu paseks ir kitos valstybės, tačiau, anot J. Kilpio, efektas buvo priešingas – valstybės mobilizavosi ir net tos, kurios nebuvo pasirašiusios Paryžiaus susitarimo, jį priėmė, kaip pavyzdžiui, Sirija ir Nikaragva.

Vidutinei pasaulinei temperatūrai pakilus 1,5 laipsnio, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu, anot J. Kilpio, planetos veidas pasikeistų. Arkties jūrų ledas, esant 1,5 laipsnio pokyčiui palyginus su 2 laipsnių pokyčiu, sumažėtų 10 kartų.

Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas
© AP / Scanpix

„Pusės laipsnio pokytis turi 10 kartų didesnį poveikį Arkties jūrų ledui. 1,5 laipsnių pokytis lemtų apie 70 proc. koralinių rifų sunykimo, jei vidutinė temperatūra Žemėje pasiektų 2 laipsnių pokytį, tuomet sunyktų 99 proc. koralinių rifų. Tai reikštų, kad iš principo, koraliniai rifai negalėtų išgyventi tokioje karštoje planetoje”, – kalbėjo J. Kilpys.

Amžiaus pabaigoje gali tekti kovoti dėl vandens

Mokslininkų prognozės, paremtos tyrimais, kiek gali pakilti vidutinė mūsų planetos temperatūra, yra kelios. Anot pašnekovo, vienas iš „ekstremaliai žaliausių” scenarijų yra tas, kuomet vidutinė temperatūra sustotų ties 2 laispniais, tačiau teršti 2070-aisias metais turėtume nustoti visiškai ir neutralizuoti visus teršalus.

„Kitas ekstremumas – nieko nedarymas. Scenarijus, kuomet teršiame toliau ir nieko nekeičiame, nepereiname prie atsinaujinančių šaltinių. Tokiu scenarijumi amžiaus pabaigoje vidutinė pasaulinė temperatūra pakiltų 5 laipsniais. Tuomet pokyčiai būtų drastiški ir mūsų planeta būtų visai kita”, – teigė J. Kilpys.

Planetos vidutinei temperatūrai pakilus 5 laipsniais, žmonės joje galėtų gyventi, nes, pasak pašnekovo, žmonės ir išsiskiria tuo, jog yra linkę prisitaikyti, tačiau taip pasikeitęs pasaulis būtų labai nesaugus – neužtektų nei išteklių, nei geriamo vandens, o tai galėtų nulemti ir karinius konfliktus.

Koralai
Koralai
© Shutterstock

Nobelio premijos laureatas siūlo taršos mokestį

J. Kilpys išskyrė ir Nobelio ekonomikos mokslų premijos šiųmetį laureatą Viljamą Nordhausą, kuris dirba ir tyrinėja ekonominius modelius susietus su klimato kaita bei aplinkosauga. V. Nordhauso pasiūlymas kovoje su klimato kaita – ekologinio pėdsako mokestis.

„Pats efektyviausias būdas – įvesti visuotinį CO2 mokestį. Kaip mes mokam PVM, taip turėtume mokėti ir taršos mokestį, nes bet koks produktas, gaminys – jie turi savyje ekologinį pėdsaką.

Jei už tai mokėtume, būtų paskata mažinti taršą. Jei toks mokestis bus taikomas visame pasaulyje, anot ekonomikos Nobelio premijos laureato, tai būtų vienas efektyviausių ir paprasčiausių būdų (kovojant su klimato kaita – DELFI)”, – pasakojo J. Kilpys.

Lietuvoje jūros lygis jau kyla

Kylant temperatūrai pasaulyje ir tirpstant ledynams kyla ir vandenynų lygis. J. Kilpys teigė, kad ši permaina neaplenks ir Lietuvos – juk Baltijos jūra irgi yra vandenyno dalis.

Justinas Kilpys
Justinas Kilpys
© DELFI / Domantas Pipas

„Per pastaruosius 50 metų yra stebimas ties Klaipėda 16 centimetrų jūros lygio pakilimas. Mūsų krantai yra gana statūs, aukštėjantys ir pastarasis pakilimas gal ne taip jaučiasi. Bet iš kitos pusės tai prisideda prie egzistuojančių problemų – paplūdimiai ties Palanga, Melnrage yra plaunami, daugiausiai dėl žmogaus technologinės veiklos. Bet klimato kaita ir aukštėjantis jūros lygis tikrai nepadeda šios problemos suvaldyti.

Prognozuojama, kad Baltijos jūros lygis ties mūsų krantais, remiantis tuo „žaliuoju” scenarijumi, pakiltų apie 50 centimetrų, o remiantis pačiu blogiausiu (klimato kaitos – DELFI) scenarijumi, Baltijos jūros lygis pakils iki 1 metro dar iki šio šimtmečio pabaigos”, – tikino J. Kilpys.

Daugiau apie klimato kaitą bei jos padarinius ir galimybes šį procesą sustabdyti žiūrėkite „DELFI TV Gyvai” konferencijos įraše.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (10)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (103)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (112)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (358)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (28)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (27)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (112)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (689)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (667)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...