aA
Nuolat aptarinėjimo klimato atšilimo diskusijose įtraukiamas ir šio reiškinio poveikis žmonijos sveikatai. Šylant klimatui į šiauriau apsigyvena ne tik nekalti naujakuriai, bet ir ligas pernešantys vabzdžiai. Apie tai, kokią įtaką žmogaus sveikatai ir ligoms gali turėti klimato kaita, pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Uodas
Uodas
© Shutterstock

„Esame vidutinės klimato zonos centre. Tai jau ką turime, tai turime. Jau dabar Lietuvoje turime didžiausią sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo ligomis. Mūsų krašte gyvenančios erkės yra gerai prisitaikiusios ir joms mūsų klimatas labai tinka“, – pasakoja specialistė.

Išsitęsė aktyvumo laikotarpis

Pasak jos, dėl klimato šiltėjimo Lietuvoje galima jau dabar fiksuoti minėtų ligų pernešėjų elgsenos ir biologinio ritmo pasikeitimus.

„Paskutiniais metais erkių aktyvumo laikotarpis labai pailgėjo. Jei anksčiau mūsų erkių stebėsenos rekomendacijos nurodydavo, kad erkes stebėti reikia nuo balandžio iki spalio, tai prieš kelerius metus rekomendacijos buvo pakeistos ir dabar erkes stebime nuo kovo iki tol, kol jos aktyvios gamtoje“, – teigė ji.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje ruduo ir žiema ateina šiek tiek vėliau nei žemyninėje šalies dalyje, todėl minėtame regione pavienių aktyvių erkių aptinkama ir gruodžio pradžioje.

„Todėl dabar, kalbant apie erkes, ramius mėnesius beturime tik du – sausį ir vasarį“, – akcentavo M. Žygutienė.

Kaip pasakojo specialistė, kai išsitęsia erkių aktyvumo laikotarpis, jos turi ilgesnį laiką ir reprodukcijai. O tai daro įtaką jų populiacijos augimui šalyje, o kartu ir pernešamų ligų plitimui.

Milda Žigutienė
Milda Žigutienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Anksčiau erkių mažiausias aktyvumas buvo liepą, nes daugelis jų jau būdavo pasimaitinusios ar vystymosi į kitą stadiją procese. Dabar šios ribos ištirpo ir nebegalime pasakyti, kad tam tikru periodu jų bus mažiau. Joms sąlygos yra pagerėjusios būti aktyvioms visą nešaltą metą“, – toliau pasakojo pašnekovė.

Pasiteiravus, ar dėl vykstančios klimato šilimo į Lietuvą kraustosi naujos erkių rūšys iš pietų, M. Žygutienė teigė, kad kol kas duomenų apie tai nėra. Be to, Lietuvoje įsikūrusios labiau šaltesnį klimatą mėgstančios erkės.

Kalbant apie erkinį encefalitą Lietuvoje ir toliau dominuoja europinis subtipas. O Laimo ligą sukelia borelijos, kurių mūsų šalyje aptinkamos trys pagrindinės rūšys: Borrelia garinii, Borrelia afzelii, Borrelia burgdorferi. Lietuvoje dominuojanti yra Borrelia afzelii. O pagal tai, kokio tipo borelija patenka į organizmą, priklauso klinikinės ligos formos. Pavyzdžiui, kaip pasakojo pašnekovė, dažniausiai Lietuvoje aptinkamo tipo borelija pasireiškia raudone. Borrelia garinii sukelia neuroboreliozę, o trečioji rūšis daugiau pažeidžia sąnarius.

Daugiau pavojų gali atkeliauti su uodais

Nors klimato kaita Lietuvoje ir toliau prisidės prie erkių populiacijos didėjimo, be jų, pasak entomologės, Europa susiduria su dar vienais ligų nešėjais, kuris gali sukelti dar daugiau bėdų. Tai – uodai.

Miškas
Miškas
© Mindaugas Milinis

Europoje jau prasidėjo bėdos, ypač pietinėse šalyse, nes ten jau įsikūrė Azijos tigrinis uodas, kuris kelia pavojų visuomenės sveikatai. Šie uodai platina tokias ligas kaip, pavyzdžiui, dengės karštinė“, – kalbėjo ji.

Kol kas galime pasidžiaugti, kad vykstant klimato kaitai Europoje dar neišplitusi maliarijos problema, tačiau atskiros valstybės jau susiduria ir su grįžtančia šia liga.

„Visoje Europoje, įskaitant Lietuvą, maliarija buvo likviduota praėjusio šimtmečio antroje pusėje, bet paskutiniais metais dėl klimato atšilimo, pavyzdžiui, Ispanijoje jau atsirado vietinė maliarija. Todėl stebimas Europoje pokytis, kad atsinaujina tos ligos, kurias buvo pavykę likviduoti“, – tęsė M. Žygutienė.

Pasak jos, Lietuvoje turime uodų rūšių, kurie galėtų platinti maliariją, o virusą neretai atneša migruojantys paukščiai. Vis dėlto entomologė nuramino ir teigė, kad jokių įrodymų, kad mūsų šalyje galėtų plisti vietinė maliarija, nėra.

„Maliarijos viruso prisisiurbęs uodas iškart užkrėsti žmogaus negali. Turi praeiti tam tikras laikas, kol parazitas uodo organizme pereis tam tikrą ciklą, vadinamą sporogonija. Tam reikalingas tam tikras šilumos kiekis. Kuo daugiau šilumos ir drėgmės, tuo didesnis pavojus, kad uodė išgyvens ir perneš parazitą. Vis dėlto apie Lietuvą kalbame ramiai, nes kol kas neturime jokio infekcijos šaltinio. Uodui čia nėra kur prisisiurbti kraujo su parazitu, nes tai jis turėtų padaryti iš žmogaus, kad būtų perduota kitam žmogui“, – aiškino V. Žygutienė.

Uodas
Uodas
© Shutterstock

Nepaisant to, įvežtinių maliarijos atvejų, kai gyventojai po kelionių egzotiškose šalyse grįžę suserga maliarija, Lietuvoje jau būta. Tačiau ir čia specialistė teigė, kad baimių maliarijos protrūkiui neturėtų būti, nes įsivežamas dažniausiai tropinės maliarijos parazitas. Be to, labai svarbu ir metas, kai žmogus suserga maliarija. Pavyzdžiui, tai nutikus metų laiku, kai uodų sezonas neprasidėjęs, baimėms dėl ligos plitimo atsirasti sąlygų nėra.

Dar viena su uodų plitimu keliaujanti liga – Vakarų Nilo karštinė, pasireiškianti panašiais simptomais kaip gripas. Nors įprastai šio viruso infekcija registruojama Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Europoje taip pat jau užregistruoti pavieniai atvejai ir protrūkiai tarp žmonių ir arklių. Susirgimai buvo nustatyti Rumunijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Graikijoje, Italijoje, Čekijoje.

„Apie Lietuvą nieko pasakyti negalime, nes teorinės sąlygos šiam virusui plisti yra, šilumos čia užtenka, o viruso šaltinis yra migruojantys paukščiai. Tačiau Lietuvoje uodai netirti, todėl negalime pasakyti, ar turime šio viruso, tačiau kaimyninės šalys yra tyrusios uodus − virusas buvo aptiktas ir paukščiuose, ir žmonėse, ir uoduose“, – pasakojo specialistė.

Kalbant apie erkių ir uodų platinamas ligas bei klimato atšilimą svarbu atsižvelgti ne tik į pačių kraujasiurbių populiaciją, bet ir į juos maitinančios gyvūnijos gausą. Kaip pastebėjo specialistė, klimatui šylant gerėja sąlygos šalyje gyventi ir miško žvėrims, paukščiams, smulkiems gyvūnams, tokiems kaip graužikams, o būtent jie ir tampa erkių ir uodų maitintojais, kurie perima jų turimus virusus.

euroblogas.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.3333

Top naujienos

Septynių vaikų tėtis Vytautas atvirai apie šeimos kasdienybę ir mintis dėl aštuntojo vaiko: kantrybė ir galimybės nėra beribės (161)

Kol vienos šeimos svarsto, ar susilaukti antrojo ar trečiojo vaiko, Vytautas Salinis prie savo...

Mokslininkas palygino pirmąjį ir antrąjį karantinus: pasakė, kurioje vietoje padarėme klaidą (226)

„Euromonitor International“ duomenų mokslininkas, Prezidento Gitano Nausėdos suburtos Sveikatos...

Tapinas: Šimonytei vienu metu gali tekti gesinti gaisrus 5-6 ministerijose (133)

Darbą pradėjo naujasis Seimas, paaiškėjo kandidatų į ministrus pavardės. Tačiau...

Viena taisyklė, kaip tinkamai vartoti česnaką: organizmui – kone stebuklingas poveikis (69)

Turbūt daugeliui teko girdėti apie česnako naudą mūsų organizmams. Sako, kad vyraujant...

Akibrokštas KET pažeidėją nufilmavusiam vyrui: po trijų mėnesių policija pranešė „trūksta duomenų“ (86)

Prieš kelis mėnesius kovinio filmo verstą sceną Vilniaus gatvėse įamžinęs vyras tuojau apie...

Vienas kitą keičiantys ciklonai atneš nemalonius orų pokyčius (1)

Šiandien pirmoje dienos pusėje Lietuva trumpam pateks į aukštesnio slėgio lauko pakraštį, o...

Gabrieliaus Landsbergio laukia nelengvi metai, o Nausėdos – sunkūs sprendimai (510)

Tėvynės sąjungai -Lietuvos krikščionims demokratams ( TS-LKD ) laimėjus rinkimus ir su...

Gydytoja Babajan – apie vampyrišką procedūrą nuo senėjimo: jaunystės eliksyras slypi mūsų pačių kūne (62)

Viena iš klinikos „GK klinika“ steigėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos...

Prieš išvyką į Kauną – Gudaičio tempiamo „Zenit“ pergalė prieš baskus su karštu Giedraičiu (9)

Pirmadienio vakarą Baskijoje sužaistos atidėtos Eurolygos trečiojo turo rungtynės, kuriose...

|Maža didelių žinių kaina