aA
Klimato kaita kasmet tampa vis didesne globaline problema, kuri pastebimai daro įtaką ir verslui. Specialistai pastebi, kad tiek stambusis, tiek smulkusis verslas jau taikosi prie klimato kaitos diktuojamų sąlygų: pergalvoja strategijas, taiko daugiau rizikos valdymo faktorių, pradeda išnaudoti naujas atsirandančias galimybes.
Traukinys Kinijoje
© AFP / Scanpix

Verčia atsigręžti į gamtą

Kaip rašoma atsiųstame pranešime spaudai, klimato kaita pasaulyje jau yra įvardijama kaip faktorius tiesiogiai paliečiantis verslą. Mažėjant vandens, medienos, bei kitiems gamtiniams ištekliams pasaulyje, verslas susiduria su naujais iššūkiais. Pastebima, kad būtent fizinės grėsmės padeda verslui greičiau įsisąmoninti klimato kaitos grėsmes, dėl kurių pradedama investuoti į naujus rizikos valdymo instrumentus bei technologinius pokyčius kompanijų viduje.

Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo bendrovės „KPMG Baltics“ partneris Domantas Dabulis taip pat pastebi, jog klimato kaita sąlygoja naujas įmonių strategijas ir netgi jų konkurencingumą.

„Nuolat griežtėjant aplinkosauginiams reglamentavimams, verslas yra įpareigotas juos taikyti ir savo veikloje. Laiku nesureagavus, gresia tikimybė iškristi iš konkurencinės kovos ir likti nuošalyje. Įmonės, diegiančios gamtą tausojančias strategijas, turi akivaizdų privalumą, o ši tendencija dar labiau išryškės ateinantį dešimtmetį“, – sako pašnekovas.

Pasak specialisto, dabartinėje konkurencinėje kovoje verslui itin svarbu įsivertinti reputacijos klausimą. Augantis žmonių aplinkosauginis sąmoningumas skatina juos įsitraukti į dalinimosi ekonomiką, laikytis žiedinės ekonomikos principų. Tai užima vis didesnę žmonių gyvenimo dalį, tad verslas, nesugebantis prisitaikyti prie šių vartotojų poreikių, laikui bėgant gali tapti nebepatrauklus vartotojams.

Išliks tik „žaliausi“?

„Žaliosios politikos instituto“ steigėjas ir prezidentas Remigijus Lapinskas pabrėžia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja klimato kaitai neabejingų verslų, susijusių su biodujų, natūralių organinių trąšų gamyba, biodegraduojančių atliekų kompostavimu, plastiko perdirbimu, dalinimosi ekonomika, atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo sritimis.

„Mes miestuose jau įpratę matyti besidalinant dviračiais, paspirtukais, automobiliais. Tai ne kas kita, o naujoviško požiūrio žaliojo verslo pavyzdys“, – teigia R. Lapinskas.

Raminta Radavičienė
Raminta Radavičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė pabrėžia, kad, nors sektinų žaliojo verslo pavyzdžių Lietuvoje jau turima, tačiau didžiosios verslo ir visuomenės dalies dar laukia perėjimas nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio prie žiedinės ekonomikos.

„Kuo greičiau pasuksime ir judėsime šia kryptimi, tuo paprasčiau įvyks pramonės transformacija, suskubsime išnaudoti atsiveriančias galimybes. Jei mes nesukursime ir neįgyvendinsime inovatyvių ir aplinką tausojančių sprendimų, tai padarys kiti, o mums beliks juos perimti ar kopijuoti“, – teigia R. Radavičienė

Pramonininkų konfederacijos atstovės teigimu, mažėjant ir dėl to brangstant turimiems ištekliams, privaloma išmokti sumaniau juos panaudoti. Išmokęs sumažinti naujų žaliavų poreikį ir pakeisti jas turimomis žaliavomis, Lietuvos verslo sektorius taps mažiau priklausomas nuo importo. Taip pat – prisidės prie CO2 pėdsako mažinimo ir augins aplinką tausojančių vartotojų gretas.

Didieji pokyčiai – po dešimtmečio

Pastebima, jog naujos žalesnio verslo paskatas formuojančios iniciatyvos jau yra kuriamos. Kovo pradžioje Aplinkos ministerija patvirtino Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą, kurioje orientuojamasi į energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą fiziniams asmenims bei privačiajam verslui.

Specialistų teigimu, iki 2035 m. Lietuvos žiedinės ekonomikos srityje užsibrėžti tikslai paveiks visus pramonės sektorius ir skatins ieškoti naujų priemonių, leidžiančių dar geriau prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente rinkimuose balsavęs Skvernelis: turiu savo planų; nuolat atnaujinama (1149)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (21)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (26)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Savi tik dėl kvapo: Eurolygos grandai išsigimė, o ar atsilaikys „Žalgiris“? tik kas penktas taškas – vietinio

„Retas atvejis, kad rusai taip džiaugtųsi amerikiečių sėkme“, – Maskvos CSKA triumfą...

Turistų rojus Šiaurės Europoje slepia augančią grėsmę: turime priešą (185)

Šio ledinio turistų rojaus fasadas slepia augančią grėsmę, apie kurią dauguma turistų net...

Abejingų nepalikusios daininkės Alizee gyvenimo vingiai: suklastotos nuotraukos, iširusi santuoka bei turtai (1)

Alizee Jacotey, vadinama tiesiog Alizee, yra prancūzų dainininkė, šokėja ir balso aktorė. Ji...

Ateitis jau čia – robotai, purškiantys kiekvieną piktžolę ir savarankiškai dirbantys traktoriai (5)

Robotai įsigali žemės ūkyje sparčiau nei kas galėjo įsivaizduoti. Pirmosios visiškai...

Lietuvės planuotos ir vos 6 tūkst. eurų kainavusios vestuvės sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio (99)

Sandros Dainaravičienės planuotos vestuvės pateko į įžymaus užsienio naujienų portalo...

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (190)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...