aA
25 milijonai tonų plastiko atliekų – tiek per metus sugeneruoja Europos gyventojai. Dalis tokių atliekų – plastikiniai maišeliai. Lietuvoje kovoje su plastiko atliekomis imamasi priemonių – nuo kitų metų pradžios nemokamų storesnių plastikinių maišelių parduotuvėse turėtų nebelikti – juos siūloma apmokestinti. Ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ buvo diskutuojama, ar pastaroji permaina būtų veiksminga ir kodėl jos reikia.
Plastikiniai maišai prekėms bus apmokestinti
© AP / Scanpix

Plastikas aptinkamas ir žmonių plaučiuose

„Turime vykdyti Europos Sąjungos direktyvas, jos įpareigoja visas ES šalis atsisakyti tos praktikos, kai maišeliai dalinami nemokamai pirkėjams, dėl jų patogumo. Skaičiavimai jau rodo, jog po keliolikos ar keliasdešimt metų plastiko jūroje bus daugiau nei žuvų – tai signalizuoja, kad problema yra opi“, – apie pasikeitimų priežastį „Žinių radijuje“ kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

K. Mažeika teigia, kad tokia permaina paskatintų žmones atsisakyti plastikinių maišelių bei paskatintų įsigyti daugkartinius, medžiaginius maišelius bei pernaudoti daugiau nei vieną kartą plastikinius maišelius – taip būtų mažinamas į aplinką patenkančio plastiko kiekis bei šviečiama visuomenė.

„Seime yra užregistruoti keli įstatymo projektai, kyla diskusijos, kokios galėtų būti pasitelktos papildomos priemonės“, – sakė K. Mažeika. Seimo narys tikina, kad būtų pravartu uždrausti ir bioskaidžius plastikinius maišelius, kurie irdami suskyla į mažas mikroplastiko daleles: „Pasirodo, kad suyrantys maišeliai, ne taip jau ir suyra. Mikroplastiko pėdsakų randama ir žuvų organizmuose ir žmonių plaučiuose. Taip siekiame atkreipti ir žmonių dėmesį.“

Naudotis plastikiniais maišeliais nemokame

Visgi, K. Mažeika kalbėjo, kad visko pakeisti popieriumi nepavyktų – popieriniai maišeliai būtų brangi ir ne visai tinkama alternatyva: „Juk būtų kertami medžiai.“ Plonus plastikinius maišelius, naudojamus biriems ar nesupakuotiems produktams (vaisiams, daržovėms), pašnekovo teigimu, taip pat reiktų apmokestinti, tačiau kitaip – pritaikyti pakuotės mokestį: „Mokėtų gamintojai ir importuotojai. <...> Pavyzdžiui, kiek tų maišelių įsivežei – už tiek ir susimokėk.“

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Karolina Pansevič

Už prekių pakuočių atliekų tvarkymą atsakingos VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius teigė, kad didžioji dalis prekybininkų jau yra apmokestinusi maišelius: „<...> Tokių nemokamai dalinamų maišelių yra tikrai nedidelė dalis.“

Kiek turėtų kainuoti vienas plastikinis maišelis, kol kas nėra įstatymiškai nustatyta. Kai kurie prekybininkai teigia, kad, jei reikės maišelius apmokestinti – juos parduos ir po 1 euro centą. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius tikino, kad tokia plastikinio maišelio kaina pokyčio nepadarys.

„Manau, kad būtų galima pasitelkti ir kitas priemones, kurios turėtų didesnę įtaką. Galbūt įvesti kažkokį mokestį, kurio lėšos būtų skirtos žmonių švietimui, nes būtent švietimas yra svarbiausias. Pats plastiko maišelis – nėra blogis, juk tai labai geras dalykas, tiesiog kaip mes su juo elgiamės – ar mes jį panaudojame vieną kartą, statiškai – tik 20 minučių, ar mes patį maišelį naudojame metų metais“, – diskusijoje kalbėjo D. Tracevičius.

D. Tracevičius, remdamasis kitų valstybių patirtimi, tikino, kad įvedamas mokestis turėtų būti didesnis, tam, kad pirkėjui „pasijaustų“. Kitas sprendimo būdas, kurį pasiūlė pašnekovas – kompostuojami maišeliai.

Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Domantas Pipas

Skatina ieškoti alternatyvų patiems

Lietuvoje plastikinių maišelių sunaudojimas nėra toks ženklus kaip kitose šalyse. Išsikeltą tikslą, suvartoti 40 storesnių pirkinių maišelių vienam gyventojui iki 2025-ųjų, Lietuva jau pasiekė – dabar vienas gyventojas sunaudoja apie 37 plastikinius maišelius per metus. Plonesnių plastikinių maišelių vienas lietuvis sunaudoja apie 239, kai tuo tarpu ES vidurkis – apie 500 plonų plastikinių maišelių vienam gyventojui per metus.

Susivienijimo „Žali.lt“ veiklų koordinatorė Austė Juozapaitytė teigė, kad sprendžiant šią problemą reiktų vėl grįžti prie švietimo – žmonės turėtų atsižvelgti ne tik į maišelio kainą, bet ir suvokti, kokią žala pasirinktas maišelis gali padaryti: „Lietuvoje neturime tokios didelės problemos dėl to, kad dar visai neseniai, palyginus su kitomis ES šalimis, perėjome iš medžiaginių maišelių į plastikinius. Grįžti ir tai pristabdyti yra dar pakankamai lengva palyginus su ES ar net Amerika.“

Pašnekovė pasakojo, kad atsiranda vis daugiau į „Zero waste“ grupes susibūrusių žmonių, kurie dalijasi idėjomis, pernaudoja plastikinius ar naudoja daugkartinius maišus prekėms bei patys siuvasi medžiaginius maišelius vaisiams ar daržovėms. „Turime ieškoti daugiau alternatyvų tiems ploniesiems maišeliams parduotuvėse“, – papildė A. Juozapaitytė.

Plastikiniai  maišeliai vandens telkinyje
Plastikiniai maišeliai vandens telkinyje
© Shutterstock

Reiktų tinkamai pasverti naudą ir žalą

K. Pocius vykusios diskusijos metu teigė, kad žmonėms reiktų suvokti ne tik plastiko teikiamą naudą, tačiau ir žalą – taip greičiau ateitų ir suvokimas, padėsiantis įsitvirtinti permainoms. „Daug plastiko naudojama pramonėje, lėktuvų, automobilių gamyboje, izoliacinėse medžiagose, pakuotėse ir panašiai. Kuo tobulėja plastiko gamyba – tuo tobulėja mūsų gyvenimas.

<...> Bet Europoje kasmet į vandenynus patenka apie 500 tūkst. tonų plastikų, pasaulyje – apie 100 mln. tonų. Plastikas irsta vandenynuose, tokiu būdu patenka į maisto grandinę ir daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Europos Komisija yra parengusi plastikų strategiją, kurioje numatyta iki 2030 metų padaryti taip, kad visi plastikai būtų perdirbami ir kad pusė jų būtų perdirbta“, – sakė K. Pocius.

Kęstutis Pocius
Kęstutis Pocius
© DELFI / Kiril Čachovskij

A. Juozapaitytė teigė, kad daugeliui lietuvių, taip pat ir europiečių, plastiko taršos problema vis dar atrodo labai tolima, nes dažniausiai žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose matomos su plastiko tarša susijusios nuotraukos yra padarytos Havajuose, Indonezijoje ar kituose tolimuose paplūdimiuose: „Tačiau su šia problema susiduria jau ir Skandinavija, ne dėl to, kad jie patys prišiukšlino, išmetė ten plastikus, bet dėl to, kad juos ten atnešė vandenyno srovės.“

Nors daugiausiai šiukšlina ne lietuviai, tačiau D. Tracevičius patikino, kad „maišelis prie maišelio“ ir sudaro krūvą atliekų: „Darydami (teisingus – DELFI) pasirinkimus, mes parodysime pavyzdį ir kitiems. <...> Mūsų pasirinkimai gali pakeisti ir pramonę, paskatinti ją gaminti kitokius plastikus.“

Mokesčiu skatins keisti įpročius

A. Juozapaitytė patikino, kad teigiamą pavyzdį kitiems, kaip spręsti susidariusią plastiko taršos problemą, gali parodyti susibūrusios ir dar besiburiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios organizuoja informacines veiklas, akcijas į parduotuves, pavyzdžiui, „Eikime su savo maišeliais“ akciją ir kita.

Visgi K. Mažeika patikino, kad kovoje su plastiku atsakomybę turėtų prisiimti ir valdžia. Būtent valdininkai turėtų užtikrinti, kad, apmokestinus plastikinius maišelius, surinktos lėšos būtų skaidriai paskirstomos tiek vaikų, tiek suaugusiųjų švietimui.

„Manau, kad mokestis plastikiniams maišeliams turėtų didėti ir jis neturėtų būti simbolis – 1 ar 2 centų. Tai nėra siekiamybė. Tai turi būti adekvatus mokestis, kuris skatintų nesirinkti plastikinio maišelio“, – sakė K. Mažeika.

DELFI primena, kad Seimas 2016 metų birželį priėmė pataisas, kurios nuo 2019 metų leis prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams. 15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebebus galima dalinti veltui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (22)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (178)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Grasinimų sulaukusi Šakalienė raginama išsklaidyti jai metamus kaltinimus (9)

Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė , dirbdama...

Kaip tvarkyti savo pinigus, kad užtektų ne tik duonai: keli būdai, kurie tinka daugeliui (19)

Demografinė Lietuvos padėtis verčia vis daugiau gyventojų susimąstyti, kad orios senatvės tik...

Mokytoja Rusijoje įsiuto dėl užrašo ant lentos (386)

Krasnodaro krašto Bogučiansko rajono Tajožnyj gyvenvietėje 20-osios mokyklos istorijos ir...

Traukiasi JK „Brexit“ derybų sekretorius Dominicas Raabas pildoma

Ketvirtadeinio rytą apie savo pasitraukimą pranešė Jungtinės Karalystės „Brexit“ derybų...

Kaip į pirmąjį kalėdinį vakarėlį puošėsi sostinės stileivos (10)

Trečiadienio popietę mados ir grožio viešųjų ryšių agentūra „ Polhem PR “ stilingąją...

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (495)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

Gyvai / DELFI TV Gyvai: Linas Adomaitis pristato Čilėje nufilmuotą vaizdo klipą „Vandenynai“ (4)

Ketvirtadienį 11 val. DELFI TV Gyvai studijoje muzikos prodiuseris ir dainininkas Linas Adomaitis...

„Lietkabeliui“ į kompaniją: išsinerti iš senos odos panoro ir Prienų klubas (2)

Panevėžio „Lietkabelis“ nėra vienintelis klubas, siekiantis perkelti veiklą į naują...