aA
Prieš 30 metų beveik nenaudotas, šiandien palmių arba alyvpalmių aliejus aptinkamas įvairiuose produktuose, kuriuos naudojame ar valgome kasdien. Atogrąžų miškų kirtimas, natūralių gyvūnų buveinių nykimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimas – tai tik keletas neigiamų padarinių, kuriuos sukelia palmių aliejaus gamyba. Europos Parlamento pranešime teigiama, kad palmių aliejus pavojingas ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
Palmių aliejus
Palmių aliejus
© Scanpix

Kaip palmių aliejus „užvaldė” pasaulį?

Palmių aliejus išgaunamas įvairiuose Afrikos, Azijos, Šiaurės ir Pietų Amerikos regionuose, o daugiausia šio aliejaus eksportuoja Indonezija ir Malaizija. Kaip rašoma EP pranešime, eksportui į ES skirto palmių aliejaus gamyba susijusi su beveik 1 mln. hektarų atogrąžų miškų iškirtimu. Kone pusė ES importuojamo aliejaus naudojama ir biodegalų gamyboje.

Nors skirtingi šaltiniai nurodo skirtingas datas, kada palmių aliejus buvo pradėtas masiškai naudoti pramonėje, tačiau EP teigia, kad šis aliejus kasdienėse maisto ir buities prekėse pasirodė prieš tris dešimtmečius.

Vis dėlto, Baltijos aplinkos forumo jaunesnioji gamtosaugos specialistė Kristina Valavičiūtė nurodo, kad palmių aliejaus pėdsakai aptinkami kur kas anksčiau.

Palmių plantacija
Palmių plantacija
© Scanpix

„Pats palmių aliejus žmonių poreikiams yra naudojamas jau nuo labai seniai. Archeologai aptiko palmių aliejaus, sandėliuoto žmonėms vartoti, kurio amžius siekia 3000 metų prieš mūsų erą. Žinoma, senovėje palmių aliejus naudotas labai lokaliai, ten, kur aliejinės palmės auga natūraliai – pavyzdžiui, Afrikoje.

XVIII amžiuje britai pradėjo kelti palmių aliejaus paklausą, jis buvo pradėtas naudoti žvakių gamyboje ir įvairių mašinų sutepimui. Tik 1940–1960 metais buvo atrastos technologijos, kaip būtų galima palmių aliejų panaudoti maiste. Nuo šio laikotarpio palmių aliejaus sunaudojimas pasaulyje ėmė sparčiai augti.

Pasaulyje jis toks populiarus dėl labai paprastos priežasties – jis yra labai pigus ir jį išgauna kažkur toli gyvenantys žmonės, todėl nereikia patiems dėl to sukti galvos, taip pat jo pritaikymas yra labai platus”, – pasakoja K. Valavičiūtė.

Dėl palmių aliejaus gyvūnai nušaunami vietoje

Šiandien palmių aliejus yra masiškai naudojamas maisto produktuose, tokiuose kaip margarinas, šokolado tepiniai, traškučiai, įvairūs konditerijos gaminiai, saldainiai, taip pat kosmetikoje, plovimo priemonėse ar biodegaluose.

Dėl palmių auginimo plantacijų vertingos atogrąžų ekosistemos, apimančios tik 7 proc. žemės paviršiaus, patiria vis didesnį spaudimą, susijusį su miškų naikinimu. Tai lemia, pavyzdžiui, masinius miškų gaisrus, upių sekimą, dirvožemio eroziją, gruntinio vandens praradimą, vandens kelių taršą ir retų natūralių buveinių naikinimą. Tai turi neigiamos įtakos ir visuotiniam klimatui.

„Palmių aliejus prie biologinės įvairovės nykimo prisideda labai smarkiai, nes aliejinių palmių plantacijų auginimui naikinamos ištisos buveinės. Kertant arba deginant miškus, žala padaroma visai ekosistemai, nes prieš tai egzistavęs mikroklimatas yra visiškai sunaikinamas, dėl ko kenčia ir unksmę mėgstantys augalai ir čia įsikūrę gyvūnai, mechaniškai pažeidžiamas dirvožemis.

Viena iš jautriausių rūšių, esančių dideliame pavojuje, yra orangutanai. Neretai nesivarginama juos perkelti į kitas buveines, bet kaip tik dažnai konfrontuojama su jais labai paprastai ir žiauriai – gyvūnai yra tiesiog nušaunami ar sužalojami medžių kirtimo metu, o jeigu pasirenkamas dar lengvesnis būdas – pašalinti prieš tai buvusį mišką deginant, tuomet jau nesunku suprasti, kokiais būdais kenčia ir kaip žūva ten gyvenę gyvūnai”, – tikina K. Valavičiūtė.

Plantacijų kūrimas prisideda prie klimato kaitos

Alyvpalmių plantacijų plėtimas prisideda ne tik prie orangutanų, bet ir prie Sumatros raganosių bei tigrų išnykimo. Anot K. Valavičiūtės, miškai taip sparčiai kertami dėl smarkiai augančios palmių aliejaus paklausos, o tam įtakos turi ir tai, jog palmių plantacijų amžius yra ganėtinai trumpas: po 25–30 metų jau tampa nebeįmanoma nuimti naujo derliaus.

„Tada dažnai yra einama paprasčiausiu keliu – plantacija perkeliama į naują vietą, kertamas ar deginamas kitas miškas ir sodinamos aliejinės palmės. Taip pat svarbu suvokti ir tai, kad tokioje monokultūrinėje plantacijoje biologinė įvairovė yra labai maža, o palmės labai smarkiai nualina dirvožemį ir prireikia daugybės metų, kad jis galėtų atsistatyti. Šis procesas savo trukme nepasiveja kirtimų masto”, – pasakoja pašnekovė.

Pasak K. Valavičiūtės, dažnai teritorijos paruošimas naujai aliejinių palmių plantacijai vyksta vertingus medžius iškertant, o visa, kas liko, sudeginant. Šis procesas prisideda ir prie klimato kaitos. Yra skaičiavimų, jog vieno tropinio miško hektaro sudeginimo metu į aplinką išskiriama apie 6000 tonų CO2.

„Tačiau vienas hektaras tokio miško yra tik lašas jūroje, palyginus su tuo, kokie milžiniški miškų plotai yra sunaikinami vardan šio produkto. Žinoma, pačios palmės irgi yra augalai, sugeriantys CO2 dujas, tačiau šio proceso mastai yra nepalyginamai mažesni, palyginus su prieš tai buvusia daugiaarde miško struktūra, turtingesne ir daugiau paviršiaus ploto užimančia medžių laja”, – tikina pašnekovė.

Iniciatyvos imasi Norvegija

Bene labiausiai su miškų naikinimu bei palmių aliejaus masiniu naudojimu pramonėje ir biodegaluose kovoja Norvegija. Kaip rašoma independent.co.uk, ši valstybė yra pirmoji pasaulyje, kurios parlamentas nusprendė, kad nuo 2020-ųjų metų Norvegija nustos pirkti palmių aliejų, naudojamą biodegalų gamyboje. Panašų sprendimą siekiama priimti ir ES.

K. Valavičiūtė teigia, kad alternatyvų palmių aliejui kasdieniniame gyvenime yra tikrai gausu – saulėgrąžų aliejus, rapsų aliejus, shia sviestas, mangų branduolių aliejus, alyvuogių aliejus, kakavos sviestas, kokosų aliejus, sojų aliejus ir t. t.

„Alternatyvų tikrai yra, priklausomai nuo to, ar aliejus reikalingas kuro gamybai, kosmetikai ar maistui. Žinoma, visos šios alternatyvos turi savų kabliukų, tokių kaip kaina, taip pat svarbu, kad ir šių išteklių išgavimas būtų racionalus ir pamatuotas, nes visuomet galima pereiti nuo vieno kraštutinumo, prie kito, kas lengvai gali virsti kita problema”, – tikina pašnekovė.

Pasiteiravus, ar būtų įmanoma visiškai atsisakyti palmių aliejaus, K. Valavičiūtė vienareikšmiško atsakymo negalėjo pateikti: „Palmių aliejaus poveikis sveikatai ir gamtai yra žinomas ir jis nėra teigiamas. Visiškai atsisakyti vargiai įmanoma, tačiau svarbu, kad žmonijos poreikis šiam produktui nedidėtų ir nebūtų poreikio kasmet naikinti tokius didžiulius natūralaus tropinio miško plotus.

Staigus perėjimas prie alternatyvų taip pat gali turėti pasekmių biologinei įvairovei. Visuomet geriausia rinktis vietinius produktus, kurių sudedamosios dalys išgaunamos kuo lokaliau, taip poveikis aplinkai bus mažesnis, o ir patys žinosite, kaip ir iš kur atkeliauja produktas.”

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.2453

Top naujienos

Audrą sukėlęs Nausėdos pasisakymas: ar koketavimas su Šeimų maršo dalyviais atskleidė prezidento kortas dėl partnerystės (290)

Prezidentui Gitanui Nausėdai šeštadienį „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ metu išplatinus...

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis užfiksavo, kaip per savaitę butas pabrango 100 tūkst. eurų: brokeris patarė, kaip ir kada geriausia pirkti

Nuosavo būsto ieškantys vilniečiai stebisi kone kasdien augančiomis būsto kainomis . Kai kurie...

Vienas apsilankymas miške Algirdui baigėsi stuburo ir dubens kaulų lūžiais: dažnas šio pavojaus tiesiog neįvertina (19)

Nors įprastai, gavus nedarbingumą dėl traumų ar ligų, po kurio laiko sėkmingai grįžtama į...

Bloomberg | D+

Nemaloni pasaulinė ataskaita: dauguma miestų vis dar neturi planų, kaip prisitaikyti prie klimato kaitos

Į priemones kovoti su klimato kaita ir švelninti gamtos stichijų pasekmes savo bendruomenėms...

„Eurovizijos“ generalinėje repeticijoje – techniniai nesklandumai, prieš žiuri narius ir žiūrovus teko kartoti pasirodymus (3)

Pirmadienį pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio dalyviai, tarp jų ir konkursą pradėsiantys „The...

Dietologė pasakė, kiek kartų valgyti, kad neaugtų svoris: daug kas neteisingai vertina užkandžius (8)

Dėl karantino pakitęs bendras dienos režimas padarė didelę įtaką ir pasikeitusiems žmonių...

Speciali apklausa: susipažinkite su visais šių metų „Eurovizijos“ dalyviais ir atiduokite savo balsą už verčiausius laimėtojų titulo! (25)

Iki 2 metus lauktos „Eurovizijos“, kuri Roterdame vyks jau gegužės 18-22 dienomis, lieka visai...

Po kiekvienos stipresnės liūties gyventojai skęsta balose: „Grinda“ problemos sprendimui siūlo susimesti (13)

Vienoje Vilniaus miesto dalyje, Kairėnuose, po kiekvieno smarkesnio lietaus gyventojai bijo praverti...

Švedų kaimelio eksperimentas gali tapti pavyzdžiu visiems: mažesnės sąskaitos – tik papildomas privalumas (15)

Tūkstančio metų senumo Švedijos kaimelis gali tapti pavyzdžiu vietiniams ateities energijos...

Kaip greitai patiems pasigaminti efektyvią lašelinio laistymo sistemą (9)

Sakoma, visi genialūs išradimai iš tiesų yra labai paprasti. Prie tokių išradimų priskirtina ir...