aA
Kasmet į Lietuvos rinką patiekiama mažiausiai 40 tūkst. tonų padangų ir maždaug tik pusė jų yra sutvarkoma. Ką keisti, kad veikianti sistema užtikrintų visų senų padangų surinkimą ir sutvarkymą bei sudarytų sąlygas gyventojams ir verslui padangų atliekas nemokamai atiduoti atliekų tvarkytojams?
Padangos
Padangos
© Shutterstock

Lietuvoje padangų atliekų sutvarkymas pagrįstas gamintojo atsakomybės principu ir įgyvendinimas per ne pelno siekiančias organizacijas ir individualiai. Pareigas vykdantys padangų gamintojai ir importuotojai kartu su atliekų tvarkytojais sukūrė tvarkymo sistemą, tačiau ji užtikrina tik dalies Lietuvoje susidarančių padangų atliekų tinkamą sutvarkymą.

Viena iš priežasčių – dalis padangų gamintojų ir importuotojų neturi prievolės ar nevykdo jiems nustatytų pareigų. Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų duomenimis, 2018 metais padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai atskirai patiekė 27,5 tūkst. tonų padangų, o finansavo 21 tūkst. tonų arba 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymą. Prievolės neturintys ir pareigų nevykdantys padangų gamintojai ir importuotojai vidaus rinkai per metus patiekia daugiau kaip 10 tūkst. tonų, tačiau šių padangų sutvarkymo nefinansuoja.

Be to, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonės, ypač mažos, turi mokėti už padangų atliekų pridavimą. Kadangi didelė dalis autoservisų veiklą vykdo šešėlyje, vengiama teisėtai priduoti netinkamas naudojimui padangas ir jos lieka nesutvarkytos. 



Kokių reikia pokyčių?

„Pokyčiai padangų atliekų rinkoje būtini – tą dar kartą parodė ir nelaimė Alytuje bei sukaupti padangų kiekiai regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) aikštelėse ar pas padangų perdirbėjus. Tam, kad keistųsi situacija, verslas būtų ištrauktas iš šešėlio ir pagaliau išvengtume aplinkos taršos, būtina teisės aktuose numatyti pareigą visiems padangų gamintojams ir importuotojams, nepriklausomai nuo padangų tiekimo rinkai būdo, organizuoti ir finansuoti padangų sutvarkymą. Teisės aktai turėtų užtikrinti, kad senų padangų turėtojams (transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto įmonėms, padangų pardavėjams, gyventojams) šių atliekų pridavimas nieko nekainuotų ir būtų patogus“, – penktadienį Aplinkos apsaugos instituto surengtoje konferencijoje sakė instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Alfredas Skinulis
Alfredas Skinulis
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasak jo, tokie pokyčiai ne tik sudarytų sąlygas verslui ir gyventojams nemokamai ir patogiai atiduoti senas padangas, bet ir leistų sumažinti padangų gamintojams ir importuotojams nustatytą padangų atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotį iki 75 proc., atpigintų padangų atliekų tvarkymą.

„Individualiai ar kolektyviai pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai turėtų įsteigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje (savivaldybėje), o bendradarbiaujant su RATC organizuoti padangų surinkimą iš gyventojų. Sudarius galimybę nemokamai ir patogiai atiduoti padangas visiems jų turėtojams sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs pakelėse, pamiškėse, prie komunalinių atliekų konteinerių ar bus sandėliuojamos, padangos būtų tinkamai sutvarkomos“, – teigia A. Skinulis.

Šiuo metu teisės aktai numato, kad Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 80 proc. atskirai vidaus rinkai patiekto padangų kiekio. Regioniniams atliekų tvarkymo centrams priklausančios didelio gabarito atliekų aikštelės tik iš gyventojų, bet ne verslo subjektų nemokamai priima iki 4 ar 5 senų padangų per metus.

Kaip rašoma pranešime spaudai, Aplinkos apsaugos instituto vadovas vardija ir kitus būtinus pokyčius, siekiant tinkamo Lietuvoje susidarančių padangų atliekų sutvarkymo.

„Valstybės institucijos turėtų priimti sprendimus, kurie užtikrintų gaminių iš perdirbtos padangų gumos rinkos sukūrimą ir šių atliekų panaudojimą. Valstybės valdomos įmonės gaminius iš perdirbtų padangų galėtų panaudoti viešai infrastruktūrai (keliams tiesti ir atitvarams gaminti). Šioje vietoje nereikia išradinėti naujo dviračio – senos automobilių padangos naudojamos įvairiems gaminiams ir keliams tiesti tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose“, – sako A. Skinulis.

Maži pokyčiai kitąmet

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė pažymi, kad tam tikrų teigiamų pokyčių padangų atliekų sutvarkymo rinkoje sulauksime dar 2020 metų pradžioje.

„Nuo kitų metų pradžios padangų gamintojams ir importuotojams atsiranda prievolė vykdyti padangų atliekų surinkimą iš didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelių ir iš dalies aikšteles finansuoti. Šie reikalavimai galios tiek kolektyviai, tiek individualiai pareigas vykdantiems padangų gamintojams ir importuotojams. Tačiau akivaizdu, kad ši prievolė neišspręs visų susikaupusių problemų padangų atliekų sutvarkymo sektoriuje“, – sako V. Masalienė.

Netinkamai tvarkomos ir ne vietoje paliktos naudotos padangos kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, jos gali tapti gaisro priežastimi. Deginamos guminės padangos į aplinką išskiria kenksmingųjų medžiagų, o, patekusios į gamtą, suyra tik per 120–140 metų. Daugiausiai perdirbtų padangų guma naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių guminėms dangoms, automobilių statymo apsauginių kuolelių gamybai, vis dažniau senos padangos naudojamos ir keliams tiesti. Iš specialiuose įrenginiuose deginamų naudotų padangų gaunama energija. Padangų deginimo procese naudojami specialūs filtrai, kurie neutralizuoja į aplinką išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Keliauti norintys lietuviai tapo COVID-19 testų įkaitais: kainas privačiose laboratorijose vadina lupikavimu, o nemokami testai nepriklauso (571)

Pasaulyje vis garsiau kalbant apie skiepų paso ar imuniteto dokumentų pasiskiepijusiems idėją, jos...

Vytautė Merkytė | D+

Ilgai neviešinta JAV paslaptis: amerikiečių karys spjovė į viską ir dezertyravo į Šiaurės Korėją (2)

Tai – Jungtinių Amerikos Valstijų gėda. Nors ji prasidėjo 1962 metų rugpjūčio 15 dieną, apie...

Atkeliauja šaltesnių orų laikotarpis: temperatūra kris, snigs ir siautės stiprus vėjas (1)

Penktadienio dieną dangumi plauks tai tankesni, tai retesni debesys, bet ir saulė dažnai pasirodys.

Eurolygoje – visiškas CSKA gvardijos krachas: Stambule pralaimėjo 30 taškų skirtumu „Real“ atsilaikė Sankt Peterburge (48)

Eurolygos 28-asis turas prasidėjo dviejų Rusijos komandų – Maskvos CSKA (18/9) ir Sankt...

Po draudimo rūkyti balkonuose daugiabučiuose kaimynai atviri: jau geriau rūkytų ten (491)

Įstatyme atsivėrė labai nelogiškų spragų: rūkyti savo buto balkone – draudžiama, o štai...

Įspėja dėl grandiozinio italų mafijos plano: bandys susigriebti viską (19)

Nusikalstamos iniciatyvos – lygiai kaip ir teisėtos – nukentėjo nuo ekonominės krizės, kurią...

Austrijoje nėra lietuvio, kuris nepažinotų klaipėdietės Angelikos: neįprasta veikla pavertė pavyzdžiu kiekvienam emigrantui (30)

Austrijos sostinėje Vienoje, o ir visoje šalyje sudėtinga rasti lietuvį, negirdėjusį šios...

Nereguliarios mėnesinės gali byloti ir apie pavojingas ligas: išvardijo dažniausias priežastis ir būdus, kaip sureguliuoti (12)

Netikėtai prasidėjusios mėnesinės gali tapti keblumu arba pokštu, o vėluojančios – sukelti...

Pas užsienietį mylimąjį lietuvė išskrido be abejonių – tik po 3 metų pastebėjo tai, dėl ko kartu būti neįmanoma (63)

Visada buvau įsitikinusi, kad mano vyras bus lietuvis. Tiesiog neturėjau kitos minties, be to, buvau...

Šimonytės patarėja: tikėkimės, kad vasarą bus galima grįžti į normalų gyvenimą (287)

Karantinas Lietuvoje sugriežtintas dar gruodžio mėnesio viduryje, dabar situacija leidžia...