aA
Suplyšus batams, sugedus mobiliajam telefonui ar sulūžus spintelei vis mažiau gyventojų svarsto galimybę tokius daiktus taisyti ir skuba į prekybos centrus įsigyti naujus. Siekiant keisti tokią praktiką ketinama finansinėmis priemonėmis skatinti daiktų taisymo veiklą. Ekspertai dalinasi įžvalgomis, kokia kitų šalių patirtis ir kaip ši priemonė prisidėtų prie išteklių tausojimo ir darbo vietų kūrimo.
Seni batai
Seni batai
© Shutterstock

Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekte, kurį iki šių metų pabaigos Lietuva turi pateikti Europos Komisijai, teigiama, kad valstybė kurs finansines paskatas daiktų taisymo veiklai. Taip gyventojai bus skatinami neišmesti senų daiktų ir juos pakartotinai panaudoti. Tikimasi, kad sukūrus paskatas plėstis dviračių, batų, odos gaminių, drabužių, baldų bei panašių daiktų remonto paslaugų sektoriui, sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis kasmet sumažės 0,5 proc. O tai reiškia, kad ši priemonė padėtų sutaupyti 43,2 tūkst. t CO2 ekv. per 2021–2030 m.

Kitų šalių patirtis

„Panaši praktika jau paplitusi kai kuriose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Švedijoje tiek avalynės, drabužių, tiek ir buitinės technikos remontas skatinamas mokestinėmis priemonėmis. Daiktų taisymo paslaugoms galioja mažesnis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas: vietoje standartinio 25 proc. siekiančio PVM daiktų taisymo paslaugoms taikomas 12 proc. tarifas. Paslaugos paklausa taip pat skatinama suteikiant galimybę vartotojui susigrąžinti pusę už paslaugos teikėjo darbą (atskaičius išlaidas detalėms) sumokėtos sumos per pajamų mokesčio lengvatą. Paskaičiuota, kad toks priemonių kompleksas daiktų taisymą atpigina net iki 87 procentų“, – teigia Žaliosios politikos instituto vadovė Ieva Budraitė.

Batų taisymas
Batų taisymas
© Shutterstock

Kaip rašoma pranešime spaudai, mokestine lengvata jau trejus metus Švedija siekia skatinti žiedinės ir dalijimosi ekonomikos įgyvendinimą. Tokia praktika keičia visuomenės požiūrį į daiktų taisymo kultūrą ir pasirinkimas daiktą remontuoti, o ne įsigyti naują, gyventojams tampa ekonomiškai racionaliu sprendimu. Ekspertės teigimu, lengvatinis PVM tarifas smulkioms remonto paslaugoms (odos, avalynės, dviračių taisymui ar perdirbimui) taikomas ir Airijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Slovėnijoje, Suomijoje. Prancūzijoje ši lengvata galioja socialinėms dėvėtus daiktus surenkančioms ir jais prekiaujančioms įmonėms, kai jos įdarbina socialiai remiamus asmenis ar žmones su negalia. Europoje taip pat populiarėja bendruomenių centrai, kuriuose įrengtos dirbtuvės su nemokamai prieinamais įrankiais ar net 3D spausdintuvais, kuriais gyventojai gali atsispausdinti trūkstamą detalę.

„Kol kas sunku vertinti, ar Švedijos bei kai kurių kitų šalių praktika prigytų Lietuvoje. Dažniausiai avalynės ir panašių gaminių taisymas priskiriamas prie smulkaus verslo, didelė dalis batsiuvių ar panašia profesine veikla užsiimančių žmonių dirba pagal individualios veiklos pažymą ir neturi PVM mokėtojo statuso. Tad šis konkretus siūlymas būtų aktualus tik didesnėms įmonėms, teikiančioms taisymo paslaugas. O Lietuvos parengtame plane iki šiol nėra numatyta, kaip finansinės paskatos atrodys. Nėra aišku, kokio tiksliai pobūdžio paslaugas lengvatos apims, kas galės jomis naudotis“, – pastebi I. Budraitė.

Daugiau darbo vietų ir mažiau išteklių

Anot Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko, taisymas yra vienas svarbiausių žiedinės ekonomikos principų. O perėjimas nuo linijinės prie žiedinės ekonomikos padėtų mažinti naujų žaliavų poreikį. Mokslininkai teigia, kad spartus žiedinės ekonomikos įgyvendinimas padėtų iki 2030 metų visų pasaulyje išgaunamų žaliavų kiekį sumažinti 10 proc. Tikimasi, kad metalo naudojimas susitrauks 27 proc., medienos produktų – 8 proc.

„Mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį viso pasaulio pramonėje antrinių (perdirbtų) medžiagų dalis pakils iki 65 proc., o tai leis pirminių žaliavų dalį sumažinti iki 35 proc. Šiuo metu situacija priešinga – pirminės žaliavos sudaro maždaug du trečdalius. Žinoma, svarbu ir tai, kad būtų gaminami ilgaamžiškesni, patvaresni ir kokybiškesni daiktai. Perdirbtos ir perdirbamos medžiagos būtų integruojamos į naujus produktus“, – sako R. Lapinskas.

Išteklių gavyba
Išteklių gavyba
© Shutterstock

Remiantis mokslininkais, perėjimas prie žiedinės ekonomikos taip pat paskatintų 3 proc. didesnį užimtumo lygį, o žemos ir vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus gamybos ir kasybos sektoriuose keistų vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbo vietos paslaugų sektoriuje.

Tuo tarpu Lietuvos rengiamame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta parama daiktų taisymo veiklai, R. Lapinsko požiūriu, prisidėtų prie tokių sričių, kaip amatininkystė bei pameistrystė skatinimo ir smulkaus verslo plėtros. Be to, kuriant darbo vietas šiose srityse būtų galima didinti socialiai jautrių grupių užimtumą – vyresnio amžiaus ar žmonių su negalia.

„Daiktų taisymo, jų tobulinimo ir pritaikymo naujiems poreikiams paslaugos – tai puiki žaliosios ekonomikos veikimo išraiška. Ši veikla gali tapti puikia niša tiek socialiai jautrioms grupėms, tiek ir norintiems pradėti nuosavą verslą greitai besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje“, – teigia R. Lapinskas.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.5000

Top naujienos

Pakeliui į pajūrį rastas šuo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: kartais jau neužtenka jėgų tą išgyventi

Tautmilės prieglaudos gyventojai mus pasitinka vos atvykus į gyvūnų prieglobstį netoli...

Lietuviai darbų dairosi užsienyje: už tą patį darbą gauna dvigubai daugiau nei Lietuvoje (71)

Paprastai sezoninių darbuotojų Lietuvoje pradedama ieškoti prasidėjus pavasariui. Tačiau...

Pavasaris grįš savaitgalį ir džiugins malonia šiluma

Šiandien šalis išliks po truputį nykstančio ciklono šiaurės vakariniame pakraštyje. Vyraus...

Daškevičiaus nužudymo tyrime – netikėti pokyčiai: įtariami užsakovai laisvėje, prokurorai tyli (193)

Prieš du dešimtmečius sostinėje nuo į širdį paleistos snaiperio kulkos krito Kauno šešėlinio...

„Siaubo namai“, kuriuose tėvai metų metus kankino ir kalino 13 savo vaikų (55)

Davidas ir Louise Turpinai savo 13 atžalų vertė kentėti tokias didžiules fizines ir dvasines...

Mylimą veiklą dėl karantino nutraukiantis verslininkas neslepia nuoskaudos: 25 metų įdirbį sudraskė į gabalus (144)

Nors Vyriausybė ir atveria duris kai kuriems verslams, dalis iš jų veiklos taip ir nepradės....

Profesorius Čaplinskas: tam tikri apribojimai naujoje realybėje turi likti ir liks dar ilgai (157)

Neseniai vyriausiasis Jungtinės Karalystės medicinos pareigūnas profesorius Chrisas Whitty...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas, sąlygos griežtėja atvykstantiems iš 3 valstybių (16)

Nuo pirmadienio, balandžio 19 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams,...

Per karantiną prigijo naujas prekybos formatas: per 4 valandas – keli šimtai pardavimų (45)

Per karantiną uždarius fizines parduotuves, nedidelės drabužiais prekiaujančios įmonės rado...