aA
Atvykus čia pirmiausia pasitinka baltųjų kirų būrio klegesys. Kas kelias minutes apsaugos postą kerta sunkiasvorės mašinos, atvežančios po 8–9 tonas mišrių atliekų. Aikštelėje tarp šiukšliavežių išdidžiai žingsniuoja ir raudonsnapis gandras. Nosį riečia ne pats maloniausias kvapas.

Taip prasideda DELFI apsilankymas mechaninio-biologinio apdorojimo centre. Prieš dvejus metus gegužės 3-iąją Vilniuje, Jočionių gatvėje, pradėjo veikti mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai. Nuo minėtosios dienos su UAB „Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centru“ (VAATC) sutartis sudariusios įmonės mišrias komunalines atliekas pristato būtent čia. Kitaip tariant, visas Vilniaus regiono komunalinių atliekų konteinerių turinys pirmiausia keliauja į MBA.

„Tokios yra taisyklės - tiesiai į sąvartyną šiukšliavežis negali nuvažiuoti. Anksčiau pirmadieniai būdavo sunkiausia diena – atvažiuodavo net 1000 tonų atliekų per dieną – tai beveik 100 mašinų. Atliekas priimame 7 dienas per savaitę ir dirbame visus metus. Per dieną sulaukiame vidutiniškai 80-ies šiukšliavežių“, – pasakoja MBA įrenginių operatoriaus UAB „Energesman“ direktorius dr. Donatas Majus.

Paramą gavo ne be priežasties

D. Majus teigia, jog MBA buvo skirta Europos Sąjungos fondų parama tam, kad šie įrenginiai mažintų biologiškai skaidžių atliekų patekimą į sąvartynus tam, kad sąvartynai taptų saugesniais: „Tai buvo pagrindinis prioritetas, beveik visų MBA įrenginių Lietuvoje pagrindinis tikslas – apdoroti atliekas biologiškai tam, kad būtų saugu jas šalinti.

Antras prioritetas – antrinių žaliavų rūšiavimas – skirtingiems MBA sekasi skirtingai, mums sekasi geriausiai. Trečias – ruošti atliekas deginimo jėgainėms kaip kurą. Tai 3 pagrindinės MBA užduotys.“

Jau kurį laiką veikiantiems MBA įrenginiams D. Majus priskiria ir šalutinius teigiamus efektus. Pavyzdžiui, pašnekovas išskyrė, jog nuo MBA įrenginių veikimo pradžios pagaliau tapo aiški atliekų apskaita – pagaliau aišku, kiek iš tiesų mišrių komunalinių atliekų, susidariusių regione, yra surenkama.

„Dar viena nauda – kainos, bent jau Vilniuje. <...> Aš, kaip gyventojas, matau, kad jos grįžo į 2015 metų lygį. Taigi, veiklų atskyrimas leido atsirasti skaidrumui, tai sumažino ir atliekų tvarkymo kaštus“, – teigia D. Majus.

Netinkamas atliekas atiduoda atgal

MBA kasdienybė atrodo taip: pirmiausia į MBA atvažiuoja šiukšliavežis, jis yra pasveriamas ir nukreipiamas šiukšles išpilti priėmimo zonoje. Vizualiai yra patikrinama, ar nėra gamybinių, statybinių atliekų – jas į konteinerius išmeta ne tik žmonės, bet ir įmonės. Pagal atliekų priėmimo tvarką, tokias pastebėtas atliekas MBA grąžina vežėjui.

Tuomet atliekos yra pakraunamos į vieną iš trijų linijų – pirmas etapas – rūšiavimas rankomis – praplėšiami šiukšlių maišai, atrenkama plėvelė, stiklo buteliai, kol jie nėra sudužę, dideli kartono lakštai. Šiame etape atliekos rūšiuojamos ir pagal dydį – mažoji frakcija – ta, kurioje daugiausia bioskaidžių atliekų, vidutinė – ta, kurioje daugiausia antrinių žaliavų. Pastaroji yra siunčiama į automatinio rūšiavimo sekciją.

Automatinio rūšiavimo sekcijoje veikia optiniai seperatoriai, kurie atpažįsta medžiagą pagal jos tipą – popierius, plastikas ir pan. D. Majus pasakoja, jog užprogramuoti sistemą galima bet kuriai pasirinktai medžiagai ir įrenginys ją rinks. Atrinktos antrinės žaliavos yra atiduodamos perdirbimui, kas netinkama, yra šalinama.

Plastikų rinka „banguoja“ labiausiai

„Antrinės atliekos išrūšiuojamos ir iškeliauja perdirbėjui kaip žaliava. <...> Pirmais metais stengėmės dirbti išskirtinai tik su Lietuvos rinka, bet antraisiais metais pradėjome nemažą dalį antrinių žaliavų eksportuoti“, – teigia D. Majus.

„Pirmaisiais metais perdirbėjai Lietuvoje dar nebuvo pasirengę – jie stebi, žiūri, ar apsimoka, ar ne. Toks stebėjimas vis dar vyksta. Verslas svarsto, ar įsirengti tokius perdirbimo pajėgumus tam, kad galėtų paimti žaliavą iš MBA“, – paantrino VAATC projektų vadovas Darius Palšis.

Darius Palšis
Darius Palšis
© DELFI / Andrius Ufartas

D. Majus tikina, jog daug ką sujaukė ir Kinijos importo draudimai antrinėms žaliavoms – tokių žaliavų savaime Europoje padaugėjo: „Perdirbėjai tą jaučia. Ką pastebėjome – labiausiai svyruoja plastikų rinka, metalo išlieka daugiau mažiau tokia pati, bet nežinia, kaip metalo kainą paveiks nauji JAV importo ribojimai. Popieriaus rinka išlieka pakankamai stabili.“

Per metus Vilniaus regiono MBA įrenginiai išrūšiuoja apie 10 000 tūkst. tonų antrinių žaliavų – tai atitinka apie 500 šiukšliavežių.

Didžiosios šventės atsispindi ir jūsų šiukšlėse

D. Majus tikina, jog didelių kiekybinių atliekų srauto pokyčių dar nepastebėjo – šiemet surenkama panašiai kaip ir pernai, tačiau šiokios tokios tendencijos išryškėja: „Depozito sistema padarė savo – kiekiai sumažėjo ir tai pastebėjome dar iki komercinio įrenginių eksploatavimo. Tačiau nemažai butelių atrenkame nedepozitinių – atkeliavusių iš kitų šalių. Čia galime padaryti net ir savotišką tyrimą ir pažiūrėti, iš kur žmonės perka gėrimus.“

Paklausus, ar žmonės labiau rūšiuoja savas atliekas, D. Majus tikina, kad pažvelgus į MBA patenkantį atliekų srautą, sunku spręsti: „Pokyčio, žinokit, nematau. Labiau išskirčiau sezoninius svyravimus. Pavyzdžiui, vasarį atliekų būna mažiausiai – ne dėl to, kad tai trumpiausias mėnuo, o galbūt todėl, kad prabėgus šventėms žmonės mažiau vartoja. Gegužę padaugėja atliekų, kai prasideda sandėliukų valymai.

Velykos ir Kalėdos pristatomų atliekų srautuose taip pat ryškiai pastebimos. Surenkamų atliekų vidurkio svyravimai paprastai būna apie 20 proc. – tai mažiau, tai daugiau. Klaipėdoje, Palangoje, visur pajūryje jaučiamas didesnis sezoniškumas – vasarą atliekų daugiau.“

Pasitaiko ir kuriozų

Už vieną toną atliekų kainos skirtingos – 8 savivaldybėms, kurios savo atliekas gabena į Vilniaus regiono MBA, kainos skiriasi. Pavyzdžiui, iš Vilniaus miesto atkeliavusių atliekų tona kainuoja 60,92 Eur, o atliekų tonai, atkeliavusiai iš Švenčionių rajono, taikomas mažiausias mokestis – 32,36 Eur. „Kas gyvena arčiausiai – moka brangiausiai, o kas toliausiai – pigiausiai, nes atliekų atvežimo išlaidos irgi apskaičiuojamos“, – patikslina D. Palšis.

Mišrių komunalinių atliekų sraute tenka atrasti netikėčiausių daiktų. D. Majus pasakoja, jog kažkada teko rasti ir seną pistoletą, kurį perdavė policijos pareigūnams: „Esame radę ir smulkintų pinigų – neaišku, ar jie buvo padirbti, ar ne. Būna, atlekia žmonės ir sako, kad uošvis ar anyta tvarkėsi, išmetė batus, kuriuose pinigus laikė. Esame kai kuriems tokiems ieškotojams parodę tą šiukšlių krūvą, kurioje kažkur slepiasi jų tie batai. Bet tokioj krūvoj čia nieko nesurasi.

Padangų irgi randame. Randame ir dokumentų, juos atiduodame, yra atsiimančių. Ypač po penktadienių tokių atsiranda – gal tada įvyksta daugiausiai pametimų“, – juokaudamas pasakoja D. Majus.

Donatas Majus
Donatas Majus
© DELFI / Andrius Ufartas

Kartais geriau sudeginti?

Iš MBA į šalia statomą Vilniaus kogeneracinę jėgainę keliautų visos atliekos, kurių perdirbti ar kitaip panaudoti nebeįmanoma. D. Majus sako, jog teoriškai perdirbti galima bene viską, tačiau reiktų pasvarstyti, ar perdirbant nėra padaroma didesnė žala aplinkai.

„Ne visada perdirbimas yra saugesnis – atsižvelgiant į energijos, vandens ir kitus resursus. Kartais sudeginti medžiagą yra aplinkosaugine prasme geriau. <...> Bet yra technologijų, kurios leidžia perdirbti ir užterštą plėvelę – ją išplauti, išvalyti, tačiau čia klausimas – kiek šios technologijos bus įdiegtos Lietuvoje“, – tikina D. Majus.

Kalbėdamas apie ateities planus pašnekovas užsiminė, jog galvojama įrengti papildomus rūšiavimo pajėgumus MBA, kadangi palaipsniui atkeliaujantis mišrių komunalinių atliekų srautas prastės, nes žmonės vis geriau ir daugiau rūšiuos.

Apie 80 proc. viso atkeliavusio srauto į MBA yra išvežama – į deginimo jėgainę Klaipėdoje bei į sąvartyną. Taip pat dalis atliekų yra laikomos Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Beje, saugant šias atliekas taip pat atsiranda sunkumų. D. Majus tikina, jog susiduriama su keista situacija: „Čia prasideda subtilūs teisiniai niuansai. 2017 metų pabaigoje buvo susidariusi situacija, kuomet saugoti tarsi tokių atliekų nebegali, šalinti vėliau irgi nebegalėsi.

Beliko pripažinti tas atliekas pašalintomis, bet aš tikiuosi, kad tai bus poros eilučių pakeitimas (Aplinkos – DELFI) ministerijoje ir tas sukauptas atliekas bus galima panaudoti energijai išgauti.“

MBA neturi pagaminti produkto

„Jeigu griežtai – MBA neturi gaminti jokio produkto, nes atliekos vertimas produktu yra griežtai reglamentuotas. Mes tik atrenkame atliekas produktų gamybai. Tam, kad MBA pagamintų ir panaudotų produktą, reiktų pakeitimų – Lietuvoje tai dar nėra įteisinta ir to labai trūksta“, – neslepia nusivylimo D. Majus.

Žvelgiant į žiedinės ekonomikos tikslus, iškeltus Europos Sąjungai, MBA įrenginiai ir čia gali pasitarnauti. D. Majus tikina, jog MBA bus vieni iš įrenginių, kurie prisidės prie efektyvesnio išrūšiavimo, tuo pačiu ir perdirbimo. Techniškai MBA turi galimybę gaminti ir tam tikros kokybės kompostą, tačiau dabar to daryti neleidžia kelios priežastys: „Pirma, nesame gavę leidimų, bet tikėkimės, jog po pusantrų metų laukimo – gausime.

Kita – turėtų būti reglamentuotas iš mišrių komunalinių atliekų pagaminto komposto panaudojimas – šiuo metu tokio nėra. Jei būtų numatyta, kad tokį kompostą būtų galima panaudoti kelių, tam tikrų augalų apželdinimui, atsirastų toks produktas.“

Siūlo daugiau investuoti į perdirbimą

Paklausus D. Majaus, kokia, jo nuomone, laukia ateitis MBA įrenginių, pašnekovas viliasi, jog ji bus tik šviesi: „Paklausius kai kurių politikų komentarų – reikia ar nereikia tų MBA – jie suglumina. Bet manau, jog rezultatai matomi, tie, kas dirba atliekų srityje, juos mato. Klausimas – kaip mes šiuos įrenginius naudosime ateityje – nereiktų tikėtis, kad MBA efektyviai veiks 10–15 metų be atnaujinimo.

Sunku atspėti, kaip vystysis toliau „varpelių“ surinkimas ir maisto-virtuvės atliekų atskiras maisto surinkimas. Manau, kad po dešimtmečio, mišrių komunalinių atliekų sraute išgauti antrines žaliavas bus tikrai sunku, beliks paruošti atliekas deginimui bei biologiškai apdoroti.

Aš linkėčiau Lietuvoje labiau investuoti ne į rūšiavimą, nes matau, jog tų pajėgumų yra pakankamai, reikia tik mokėti juos išnaudoti, bet į perdirbimą – šito labiausiai trūksta.“

DELFI primena, jog Vilniaus regiono MBA centro statybos darbai kainavo 34,5 mln. Eur be PVM – ES fondų parama sudarė 28,96 mln. Eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visai netoli šaudynių vietos Strasbūre esantis lietuvis žurnalistas: neaišku, ar viskas baigėsi

LRT žurnalistas Adomas Šimkus, esantis Strasbūro centre, visai netoli tos vietos, kur buvo...

Anglijoje išžagintos ir nužudytos 14-metės byloje – motinos liudijimas: ji kėlė labai daug rūpesčių (104)

14-metės iš Lietuvos, kuri buvo nužudyta Vulverhamptone, Jungtinėje Karalystėje, motina...

Šūviai Kalėdų mugėje Strasbūre: skaičiuojami nukentėję skelbiama apie vieną žuvusįjį, pildoma (112)

Prancūzijoje, Strasbūre po šaudynių netoli miesto kalėdinės mugės mažiausiai vienas asmuo...

Gyvai / Europos taurės dvikova Italijoje: „Fiat“ – „Rytas“ (21)

Vilniaus „Rytas“ (3-5) antradienį išvykoje kimba į atlapus Europos taurės D grupėje dar nė...

Ekspertai įvertino Statkevičiaus ir Janus rietenas: kažkas turi pasakyti, kad karalius nuogas (352)

Pirmadienio vakarą viešai skalbinius džiaustę dizaineriai Juozas Statkevičius ir Julija Janus...

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (165)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Geriausią sezoną Kinijoje žaidžiantis Motiejūnas patyrė traumą (17)

Donatas Motiejūnas šios dienos rungtynėse sužaidė vos 12 minučių, o kaip praneša Kinijos...

Valstybės politika žeidžia studentą: kodėl skatinama būti išlaikytiniu? (10)

Esu paskutinio kurso dieninio skyriaus magistrantas. Prieš kelias dienas netekau darbo. Kaip žinia,...

Išskirtinio muziejaus idėją Rokiškiui dovanojęs italas: prakartėlė nėra tik religinis simbolis

Italas kūrėjas, mecenatas Angelo Frosio Rokiškiui dovanojo unikalią idėją: jo dėka Rokiškio...