aA
Naujienos apie plastikiniuose maišeliuose įsipainiojusius ar jais apsirijusius jūrų gyvūnus vis daugiau žmonių skatina įsitraukti į gyvenimo be plastiko ar „Zero waste“ iniciatyvas. Pasak Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininko dr. Arūno Balčiūno, gali būti, kad plastiko dalelių yra netgi mūsų organizme.
Plastikas
© Shutterstock

Gyvename kartu su plastiku

Mikroplastikas – mikrošiukšlių kategorija, į kurią patenka mažesnės nei 5 mm dydžio šiukšlės. Jų galima rasti visur – asmeninės higienos produktuose, pavyzdžiui, dantų pastoje ar kūno šveitikliuose ir dažnai yra plika akimi nematomos.

„Ar atidarant maisto ar gėrimo pakuotę į produktą patenka mikroplastiko dalelių, ar plastikas, patekęs į žmogaus ar jūrinio gyvūno organizmą išskiria chemines medžiagas, kurios buvo panaudotos jį gaminant, kokiomis koncentracijomis ir kokios to galimos pasekmės?

Į šiuos ir panašius klausimus, deja, bet šiandien atsakymų dar ieškome atlikdami įvairius mokslinius tyrimus. Tačiau aišku, kad jūrinėje aplinkoje mikroplastiko dalelės gali veikti kaip sorbentas, sugeriantis aplinkoje esančias pavojingas chemines medžiagas, taigi jūriniams organizmams „atnešti“ ne tik savo sudėtyje esančias, bet ir sugertas medžiagas“, – aiškina Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas.

Plastikas pajūryje
Plastikas pajūryje
© Shutterstock

Anot A. Balčiūno, polietileno, nailono ir kitų dirbtinių polimerų yra mūsų dėvimuose drabužiuose ar kitoje tekstilėje, todėl juos skalbiant dalis tekstilės audinio yra išleidžiama į nuotekas, tada į upes ar į jūrą. Tai yra vienas iš būtų, kaip plika akimi nematomas mikroplastikas, patenka į jūrinę aplinką.

Jis pasakoja, kad net aplinkos ore, dulkėse yra aptinkama mikroplaušo siūlelių, taigi dirbtiniai polimerai tikrai tapo neatsiejama mūsų buities dalis.

„Jūroje plaukiojantis plastmasinis maišelis, dėl saulės šviesos ir ultravioletinių spindulių bei jūros bangavimo sukeliamo poveikio, laikui bėgant, suyra į mažesnes daleles, kurios palaipsniui tampa mikroplastiku. Nesame atskira gamtos dalis, esame viena iš daugelio gyvūnų rūšių, kuri gyvena kartu su plastiku, tik gaila, kad tas plastikas aplinkoje atsirado dėl žmogaus veiklos. Tačiau kol kas nei paukščiai nekrenta iš dangaus, nei žuvys išmetamos į krantą, tai ir žmonės dar nemiršta nuo plastiko taršos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Baltijos jūroje – vystoma aplinkosauginė sistema

Anot jo, svarbu kuo skubiau vystyti aplinkosauginį švietimą, taikyti taršos mažinimo priemones ne tik buityje, bet ir pramonėje.

Plastikiniai maišeliai
Plastikiniai maišeliai
© Shutterstock

„Pasaulyje aplinkos taršos plastiku problemos aptarinėjamos jau nuo 8 deš. vidurio. Praėjusiais metais Jungtinių tyrimų centras prie Europos Komisijos paskelbė mokslinių tyrimų rezultatus ir 10 dažniausiai randamų šiukšlių Europos paplūdimiuose sąrašą. Tai plastiko fragmentai, virvės ir siūlai, cigarečių nuorūkos, plastikiniai maišeliai, puodeliai, kamšteliai. Šie rezultatai skatina priimti naują direktyvą, mažinančią vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą.

Kalbant apie taršos mastą, pesimistai jau dabar galėtų sakyti, kad padaryta neatstatoma žala, nes faktas, kad plastiko yra mūsų jūrinėje aplinkoje – nenuginčijamas, o jį išvalyti – labai sudėtinga. Iš kitos pusės, optimistai įžvelgia besivystantį visuomenės ir pramonininkų aplinkosauginį sąmoningumą, todėl tarša yra linkusi mažėti“, – įžvelgia mokslininkas.

Jis pasakoja, kad jūrų gyvūnai, mirštantys dėl to, kad įsipainiojo ar prarijo plastiko šiukšles, dažniausiai gyvena Kinijos ar Pietryčių Azijos jūroje, Ramiajame vandenyne. Štai Baltijos jūros regione atliekų tvarkymo sistema, pasak jo, yra aukšto lygio, o tarša čia sparčiai mažinama, aktyviai užsiimama prevencija.

„Klaipėdos universitete nuo 2012 m. tiriamas šiukšlių ir ypač plastiko kiekis mūsų jūrinėje aplinkoje. Šiuo metu Jūros tyrimų institute vykdome „Bonus Micropoll“ projektą, kuriuo siekiame ištirti mikroplastiko ir su juo siejamų teršalų kiekį Baltijos jūroje, taikant vieningą metodų sistemą.

Saulėlydis Baltijos jūroje
Saulėlydis Baltijos jūroje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pastebime, kad makroplastikas yra lengvai pastebimas ir identifikuojamas, o mikroplastiko tyrimuose atsiranda netikslumų dėl tyrimo metodikos. Kaip tik šiuo metu dirbame ties tuo, kad užtikrintume patikimą mikroplastiko tyrimo metodiką, nes tiriant ypatingai mažas daleles įtaką rezultatams daro netgi laboratorijos ore esančios mikroplastiko dalelės“, – sako jis.

Stiprinti rūšiavimo įpročius

„Pagal plastiko ir kitų žaliavų sunaudojimą, Lietuva, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra sąrašo apačioje. Rūšiavimo lygis auga, tačiau vis dar esame prasčiausiai tai darantys. Labai gelbsti depozito sistema, kuri rodo išties puikius rezultatus. Tačiau, jeigu skaičiuotume plastiką, kurio neapima depozitas – situacija labai prasta.

Dauguma tokio plastiko yra sudeginama arba išmetama į sąvartyną. Tikimės, kad kai įsivažiuos atskiras maisto surinkimas miestuose nuo 50 tūkst. gyventojų bei namuose, kuriems yra duoti plastiko konteineriai – situacija gerės. Padėtų ir tai, kad pakuotės būtų daugiau perdirbamos“, – teigia VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Rūšiavimas
Rūšiavimas
© Shutterstock

Anot jo, prisidėti prie gamtos išsaugojimo gali kiekvienas iš mūsų – rūšiuodamas ir naudodamas mažiau plastiko pakuočių, o jeigu ir tenka naudoti plastiką, geriau rinktis perdirbamą.

D. Tracevičius dalijasi, kad šiandien socialinėje erdvėje ypač įdomu stebėti įvairius socialinius eksperimentus, pavyzdžiui, žmonės priima vakaro be ekrano iššūkį, mėnesio iššūkį be vienkartinio puodelio ar plastikinių maišelių.

„Mums reikia ne tik patiems imtis veiksmų, bet ir reikalauti to iš gamintojų bei importuotojų, kad į Lietuvos rinką nebūtų tiekiamos neperdirbamos pakuotės iš polystereno ir kito plastiko, dažnai žymimo skaitmenimis 3, 6 ar 7. Jeigu jau matome tokias pakuotes parduotuvėje – venkime, nes jos bus pašalintos sąvartyne arba sudeginamos. Geriau rinktis perdirbamas medžiagas, taip pat popierines pakuotes. Šiuo metu itin populiarėja ir bičių vaško popierius, puikiai pakeičiantis įprastus plastikinius maišelius“, – pataria D. Tracevičius.

Eko energetika
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.8750
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Girto kūdikio atvejis parodė Lietuvos realybę: su tokia motina turėjo dirbti speciali komanda (86)

Daugelį lietuvių sukrėtė Klaipėdos atvejis , kai gimė visiškai girtas kūdikis. Primename, kad...

Po Zelenskio ir Porošenkos akistatos – griežtas verdiktas (396)

Komikas, galintis tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, penktadienį pažadėjo išardyti senąją...

„Vilmorus“: pasikeitė prezidentinių lenktynių lyderis (1981)

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų...

Kreipėsi į paspirtukų vairuotojus: žinoti KET neužtenka, kai kurios taisyklės – nerašytos (19)

Spūsčių išvengti ir ekologiškai keliauti gyventojai vis dažniau kaip alternatyvią transporto...

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (61)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Sergėjus Maslobojevas vedė antrojo vaikelio besilaukiančią mylimąją (51)

Šeštadienį, balandžio 20 dieną, kovotojas Sergejus Maslobojevas sumainė aukso žiedus su...

Su nuteistaisiais beveik pusę gyvenimo dirbanti moteris: įkišę koją į šią sistemą, pamatėme daugybę baisių dalykų (15)

Buvusių kalinių integracija į visuomenę – ilgas, sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis,...

Atkeliauja nauja šilumos banga: jausimės lyg vasarą (23)

„DELFI diena“ laidoje apsilankiusi sinoptikė Vida Ralienė tikino, kad sulauksime tik vienos...

Bandomieji gyvūnai: kam juos naudoja Lietuvos mokslininkai? (9)

„Jūs matote pelę, o mes matome priemonę išgydyti vėžį“, – atėjus pokalbio pas Vilniaus...