aA
Atlikusi aplinkosaugos įstatymų vykdymo vertinimus Europos Komisija nustatė, kad daugiau nei pusė Europos Sąjungos valstybių vyriausybių susiduria su sunkumais. ES narėms sunkiai sekasi vykdyti savo perdirbimo ir atliekų prevencijos įsipareigojimus.
Šiukšlės
© Kas vyksta Kaune skaitytojų nuotr.

Kaip rašoma Europos aplinkosaugos biuro (EEB) pranešime, pusė ES šalių gali neįvykdyti numatyto tikslo iki 2020-ųjų metų perdirbti bent 50 proc. susidarančių atliekų. Anot EK, nepaisant padidėjusio bendro perdirbamų atliekų skaičiaus ES – 2014 metais perdirbamų atliekų kiekis siekė 43,7 proc., o 2017-aisiais jis padidėjo iki 46,6 proc. – tik devynios šalys-narės pasiruošusios pasiekti numatytus perdirbimo įsipareigojimus.

Austrija, Belgija, Vokietija, Nyderlandai bei Slovėnija – tai šalys-narės, kurios jau šiemet pasiekė užsibrėžta tikslą – juose jau šiemet yra perdirbama daugiau nei pusė visų susidarančių atliekų.

Dėl pažeidimų – pradėtos bylos

Balandžio pradžioje EK pateikė ir naujas ataskaitas, skirtas kiekvienai iš ES valstybių, kuriose buvo aptariamas kiekvienos šalies aplinkosauginių teisės aktų įgyvendinimas. Nesugebėjus įgyvendinti ES teisės aktų, kuriais siekiama apsaugoti žmones ir aplinką, šalių vyriausybės gali sulaukti bausmių. Jau iki dabar teismui yra pateiktos 173 bylos dėl tokių pažeidimų.

ES aukščiausiasis pareigūnas aplinkosaugos klausimais Karmenu Vella įspėjo valstybes-nares, kad vertėtų pagerinti atliekų tvarkymo sistemas. Minėtose ataskaitose raginama įvesti geresnes priemones, pavyzdžiui, geriau atskirti atliekų surinkimą, sukurti veiksmingas sistemas, kuriomis naudodamiesi gamintojai galėtų efektyviau mokėti už atliekų surinkimą ir perdirbimą bei įvesti sąvartyno ir atliekų deginimo mokesčius.

Atliekos
Atliekos
© Shutterstock

Įspėja Estiją

ES apskaičiavo, kad šalims-narėms tinkamai įgyvendinus atliekų tvarkymo įstatymus bei įsipareigojimus iki 2020 metų būtų galima sutaupyti 72 mlrd. eurų, sukurti per 400 tūkst. darbo vietų bei padidinti perdirbimo sektoriaus metinę apyvartą 42 mlrd. eurų.

Efektyvesnis tvarkymasis su atliekomis taip pat galėtų sumažinti ES priklausomybę nuo importuojamų išteklių iš užsienio šalių bei apsaugoti kai kurių nykstančių išteklių kiekius.

Europos aplinkosaugos biuro (EEB) atliekų ekspertas Piotr Barczak teigia, kad ES atliekų tvarkymo ir perdirbimo įsipareigojimus labai svarbu įgyvendinti, siekiant pagerinti perdirbimo kokybę ir kiekį: „Pagrindinė atliekų tvarkymo problema šiandien yra ta, kad mes vis dar deginame ir laidojame sąvartynuose tas atliekas, kurios gali būti perdirbamos. Tai ypač paliečia Estiją, kurioje deginimo procesas buvo padidintas perdirbimo sąskaita.”

Atliekos, paruoštos deginimui
Atliekos, paruoštos deginimui
© DELFI / Orestas Gurevičius

Būtina gerinti atskirą atliekų surinkimą

EK taip pat pabrėžė, kad 21 iš 28 valstybių-narių turi ypač stiprinti atskirą atliekų surinkimą savo viduje.

„Viskas būtų kitaip, jei visos šalių savivaldybės pagerintų atskirą visų skirtingų atliekų srautų, pavyzdžiui, plastiko, stiklo, popieriaus ir t.t., surinkimą. Tai būtų galima pasiekti įdiegus „nuo durų iki durų” atliekų surinkimo schemą, kai sunkvežimiai kasdien renka skirtingų rūšių atliekas, o ne nerūšiuotas šiukšles, kurios galiausiai būna sudeginamos arba atsiduria sąvartynuose”, – tikina P. Barczak.

Nuo 2015-ųjų ES valstybės privalėjo pradėti atskirai surinkti susidarančias atliekas, tačiau P. Barczak tikina, kad minėtasis atliekų surinkimo būdas „nuo durų iki durų” nėra privalomas ir kol kas veikia tik tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, Milane, Italijoje šis atliekų surinkimo būdas padėjo pagerinti perdirbimo rodiklius nuo 34,5 proc. iki 48,5 proc.

Įsipareigojimai toliau tik griežtės

Tuo pačiu valstybės-narės turi pradėti ruoštis naujiems perdirbimo tikslams, dėl kurių pernai susitarė ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės. Šalys turės perdirbti 55 proc. visų susidarančių atliekų iki 2025 m. ir 65 proc. visų atliekų iki 2035-ųjų.

Atliekos
Atliekos
© DELFI / Andrius Ufartas

Taip pat numatyta, jog iki 2035-ųjų metų sąvartynuose būtų šalinama tik iki 10 proc. visų susidarančių atliekų, nurodoma diegti griežtesnes atskiro maisto ir bioskaidžių atliekų surinkimo sistemas bei stebėti, kad gamintojai ir importuotojai sumokėtų už atliekų perdirbimą.

Nepaisant iki šiol kai kuriose ES šalyse iškilusių iššūkių, P. Barczak yra nusiteikęs optimistiškai vertindamas ir naujuosius atliekų tvarkymo bei perdirbimo tikslus: „Jei bus imtasi visų tinkamų priemonių, pasiekti naujuosius tikslus nebus sunku. Penkios valstybės-narės jau pasiekė 50 proc. perdirbamų atliekų tikslą – tai puikus pavyzdys, įskaitant ir Slovėniją, kuri padarė labai įspūdingą pažangą per labai trumpą laiką.

Be to, mums nebelieka daug pasirinkimų. Ką ketiname daryti, kai pasaulyje galiausiai baigsis iškastiniai, labai lėtai atsinaujinantys ar visai neatsinaujinantys ištekliai?”

Plaunamas konteineris
Plaunamas konteineris
© Organizatorių archyvas

Atliekų prevencija – taip pat opi problema

Be efektyvesnio atliekų tvarkymo, EK nuomone, svarbia problema išlieka ir atliekų prevencija. Ši problema aktuali ir tose valstybėse, kurios gerai perdirba susidarančias atliekas, tokiose kaip Vokietija ar Danija.

Šešiose šalyse – Austrijoje, Kipre, Danijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Maltoje – susidaro ne mažiau kaip du kartus daugiau atliekų vienam gyventojui per metus nei tose šalyse, kur atliekų vienam gyventojui tenka mažiausiai.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.5000

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (99)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta (97)

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (67)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (312)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (3)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

Po reikalavimo dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių – Maskvos atkirtis (44)

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (10)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

Mačiulis: regioninė atskirtis yra natūralus turtingos valstybės reiškinys (50)

Naujo išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos siekis Lietuvą paversti gerovės valstybe, kai kurių...

Po techninių apžiūrų duomenų įvertinimo – signalas naudotų vokiškų automobilių mėgėjams (20)

Vokietijos techninių apžiūrų organizacija ( TUV ) jau daugelį metų renka įvairią statistiką...

Bręsta skandalas: Italijos balsavimas parodė, kad Jurijus turėjo patekti į „Eurovizijos“ finalą papildyta Jurijaus komentaru (172)

Nors taip ilgai ir nekantriai laukta „Eurovizija“ baigėsi, kalbos apie Tel Avive vykusį dainų...