aA
Nors saulėtų dienų skaičius Lietuvoje yra gana mažas (vidutiniškai vos 60 per metus), saulės jėgainių plėtrai turime gana geras sąlygas. Saulės jėgainės Lietuvoje veikia efektyviau nei kai kuriose vakarų Europos valstybėse. Vis dėlto mūsų šalyje jų labai mažai.
Namas šildomas saulės energija ir granuliniu katilu / UAB "Hydropool" nuotr.
© Bendrovės archyvas

Dabar saulės jėgainės Lietuvoje per metus pagamina maždaug 70 GWh elektros energijos. Tai nesudaro net 2 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros energijos. Tuo tarpu Vokietijoje saulės jėgainės pagamina maždaug 5 proc. visos šalyje pagaminamos elektros.

„Lietuvoje, jeigu padalinsime visų įrengtų saulės jėgainių skaičių iš gyventojų skaičius, gausime, kad vienam žmogui tenka maždaug 20 W instaliuotos saulės jėgainių galios. Vokietijoje šis rodiklis bus maždaug 400 – 500 W, nors jėgainių efektyvumas ten toks pats kaip ir Lietuvoje“, – DELFI teigia Lietuvos saulės energijos asociacijos direktorius Petras Mažeikis.

Jo nuomone, nors dabar saulės jėgainių plėtra Lietuvoje šiek tiek sulėtėjusi, plėtros perspektyvos tikrai geros.

Saulės nemažai

„Kaip nebūtų keista, mes nesame nuskriausti saulės. 1 kW galingumo jėgainė per metus pagamina apie 1000 kWh. Tai – ne teoriniai skaičiavimai, tai – daugiametis vidurkis. Pagal šį rodiklį Lietuvos rezultatai tokie pat geri kaip Vokietijos, geresni nei Jungtinės Karalystės“, – pasakoja P. Mažeikis.

Jam pritaria ir „Modus energija“ inovacijų ir plėtros vadovas Ruslanas Sklepovičius.

„Lietuvoje šeimos metiniams poreikiams užtenka vos 24 – 36 kvadratinių metrų saulės modulių ant namo stogo“, – sako R. Sklepovičius.

Internete galima rasti nemažai skaičiuoklių, į kurias suvedus norimus duomenis ir parinkus vietą žemėlapyje bus pateikti duomenys, kiek tikėtina saulės jėgainės per metus pagamins elektros energijos.

Vienos iš jų rezultatai teigia, kad ant 45-iais laipsniais į pietų pusę pasvirusio stogo įrengta 1kW galios saulės energijos jėgainė Vilniuje per metus sugeneruotų apie 800kWh elektros energijos, Kaune – 830kWh, Visagine – 840kWh, Šiauliuose – 880kWh, Klaipėdoje – 980kWh.

Tiesa, skaičiuoklė nurodo, kad vasaros mėnesiais Vilniuje būtų pagaminama maždaug po 100kWh elektros energijos, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kuomet dažniausiai beveik nebūna saulėtų dienų, elektros būtų pagaminta tik maždaug po 15kWh.

„Jeigu nėra tiesioginės saulės šviesos, jėgainė gamina tik apie 20 proc. energijos, kurią galėtų pagaminti saulėtą dieną. Jeigu debesys yra labai tankūs, stori, tos energijos vos užtenka pačios jėgainės veikimo palaikymui“, – aiškina P. Mažeikis.

Atsiperka negreit

Daugiausiai saulės energijos modulių Lietuvoje buvo pastatoma prieš maždaug 5 metus. Specialistai aiškina, kad tam daug įtakos turėjo valstybės pasiūlyta elektros energijos supirkimo kaina.

„Gyventojams buvo leidžiama įsirengti nedideles jėgaines, kurių galia yra iki 30kW. Jiems buvo pažadėtas gana aukštas elektros energijos supirkimo tarifas, maždaug 1,2 lito (0,35 euro) už kilovatvalandę. Tai sukėlė didelį ažiotažą, buvo daug paraiškų, dėl to valdžia nutraukė šį projektą“, – prisimena P. Mažeikis.

Jo teigimu, būtent dėl to dabar didžiąją dalį saulės jėgainių Lietuvoje sudaro jėgainės, kurių galia nesiekia 30kW.

„Norint įrengti jėgainę savo lėšomis tikrai sunku. Atsiperka negreit. Yra ES projektai, pagal kuriuos kompensuojama 20 – 30 proc. visos jėgainės įrengimo kainos. Jeigu su šia parama, saulės moduliai atsiperka per 12 – 13 metų“, – teigia P. Mažeikis.

Atsiranda vis daugiau

P. Mažeikis pasakoja, kad nors paramos iš valstybės ir neliko, vis dėlto saulės jėgainių atsiranda vis daugiau. Dabar šalyje veikia maždaug 80MW galios jėgainių, kurios per metus pagamina maždaug 70 milijonų kilovatvalandžių elektros energijos. Tačiau jis teigia, kad jaučiama tendencija, jog tokių jėgainių daugėja.

R. Sklepovičius teigia, kad praėjusį mėnesį „Modus energija“ įrengė 3 naujas jėgaines Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Bendra šių jėgainių galia 460 kW.

„Turime planų šiais metais įgyvendinti dar apie dešimt panašių saulės energijos jėgainių projektų, o esant poreikiui jų gali būti ir gerokai daugiau“, – sako R. Sklepovičius.

Yra pavyzdžių, kaip valstybės valdomos įstaigos elektra apsirūpina būtent saulės jėgainių pagalba.

„Jos yra ant Vilniaus ir Kauno klinikinių ligoninių, Šiaulių miesto policijos komisariato, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Grinda“ stogų“, – teigia energetikos ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.

Gaminantis vartotojas

R. Sklepovičius mano, kad nors dabar naujų jėgainių statoma mažiau nei prieš 5 metus, greit viskas gali pasikeisti.

„Visoje Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, vyksta šios technologijos plėtra, todėl manome, kad ir Lietuvoje saulės energetikos projektai įsibėgės. Mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad 3 iš 4 Lietuvos gyventojų norėtų naudoti saulės energiją kaip pagrindinį energijos šaltinį. Verslo įmonės taip pat vis labiau domisi švaria energija“, – pasakoja R. Sklepovičius.

A. Vernickaitė DELFI teigė, kad iš tiesų prieš 5 metus valstybė skatino naujų saulės jėgainių statybą, pažadėdama aukštą supirkimo kainą. Vis dėlto pasiekus užsibrėžtą tikslą, skatinimas nebuvo pratęstas. Tam daugiausiai įtakos turėjo elektros kaina.

„Atsinaujinanti energetika turi ne tik didinti energetinę nepriklausomybę, saugoti gamtą, bet ir užtikrinti mažą elektros kainą. Kadangi vėjo pagaminta elektra pigesnė, aukštas saulės energijos supirkimo tarifo galiojimas nebuvo pratęstas“, – aiškina A. Vernickaitė.

Jos teigimu, Energetikos ministerija Saulės energiją vertina kaip galimybę vartotojams patiems apsirūpinti elektra. Dabar taikoma gaminančio vartotojo strategija. Žmonės patys investuoja į atsinaujinančią energetiką ir dėl to gauna pigesnę elektrą, iš valstybės pirkdami tik trūkstamą jos dalį.

Iki 2020-ųjų metų Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą, kad šalyje bent 34 000 vartotojų patys apsirūpintų elektra. To bandoma pasiekti supaprastinus procedūras, kurias tenka praeiti norint gauti leidimą įsirengti saulės jėgainę.

„Nuo lapkričio 1-os elektros vartotojai, norintys įsirengti saulės jėgainę, kurios galia bus ne didesnė nei 5 kW, turės pateikti 10 kartų mažiau (3, o ne 30) dokumentų nei reikėjo iki šiol, o leidimų išdavimų laikas sutrumpės net 4 kartus, iki 21 dienos“, – pasakoja A. Vernickaitė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kručinskai vaiko teisių į namus nebeįsileis: gyvename baimėje (186)

Eglė ir Gintaras Kručinskai atgavo vaikus po to, kai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (838)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Seimas taiso savo klaidas: padidino mokesčius turtingiesiems (37)

Priimdami mokesčių reformą parlamentarai praleido pro akis faktą, jog dideles pajamas...

Streikuojantys mokytojai sulaukia ir finansinės paramos (210)

Penktą savaitę streikuojantys mokytojai sulaukia ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos.

Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus konfliktas internete sukėlė audrą: lietuviško kaimo šaknys išlindo (66)

Lietuviškosios mados korifėjus Juozas Statkevičius itin aštriai pakomentavo, ką mano apie...

Sumaištis Prancūzijoje: Maskva grįžta ir gali smogti daug taikliau (254)

Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie...

DELFI TV Gyvai: kaip reikia suprasti NT rinką — didžiausios pirkėjų ir pardavėjų klaidos (1)

Kur geriausia ieškoti informacijos apie NT rinką? Kokios didžiausios būsto pirkėjų klaidos? Kaip...

Vyriausybė nenori Vėlinių paskelbti nedarbo diena (50)

Vyriausybė ketina trečiadienio posėdyje nepritarti Seimo narių siūlomoms Darbo kodekso...

Neramios kojos gali išvaryti iš proto: sindromas atsiranda dėl kelių medžiagų trūkumo (13)

Jei nuolat maudžia, trūkčioja, dilgčioja kojas, norite jas judinti, kad nors trumpam nieko...