aA
Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – įvesta. Privalomas plastikinių pirkinių maišelių apmokestinimas – irgi. „Finansiniai svertai mažinant plastiko naudojimą jau išnaudoti, kas toliau? Būtina jau dabar galvoti, kaip ateityje skatinsime mažiau naudoti vienkartinį plastiką ir plastiko pakuotes“, – sako įmonei „Ekokonsultacijos“ vadovaujanti partnerė, Druskininkuose vykusios konferencijos „ATLIEKŲ TVARKYMAS 2019“ turinio vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė.
Vienkartinis plastikas
Vienkartinis plastikas
© Unsplash

Kada prevencija veiksminga?

Pradžioje gyventojų priešiškai sutikta užstato sistema duoda teigiamų rezultatų – perdirbti tinkamų plastikinių butelių kiekis bendrame komunalinių atliekų sraute sumažėjo apie 13–15 proc. Tiesa, Lietuvoje vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemą pavyko įvesti tik 2016 m., nors daugelyje Europos šalių šis modelis įdiegtas gerokai anksčiau.

Dabar imamasi naujų iniciatyvų: prekybininkai siūlo pirkėjams gamtoje suyrančio plastiko maišelius, siekiama iš rinkos eliminuoti plastikinius šiaudelius, vasaros festivaliuose raginama apsieiti be vienkartinių plastikinių indų, diegiama daugkartinių puodelių sistema ir t.t. Tačiau kiek iš tiesų tai veiksminga ir ar gali „apčiuopiamai“ sumažinti plastiko naudojimo mastus?

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė įsitikinusi, kad efektyviausiai sumažinti plastiko naudojimą gali padėti pakuočių atliekų prevencija. „Bet tam, kad ji būtų įgalinta, teks ne tik stipriai sumažinti pagrindinės pakuotėms naudojamos medžiagos – plastiko – kiekį, pakeičiant jį bioskaidžiomis alternatyvomis, bet ir įvesti kitokias depozitines sistemas, nepamirštant sisteminių ir politinių pokyčių“, – sako ji.

Bizūno principas (ne)veikia

Lietuvoje dažnai dairomasi į užsienio šalis, kaip spręsti įvairias problemas, ypač aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityje. Pasak R. Tumaševičiūtės, pastarieji įvykiai Indijoje yra puikus pavyzdys to, kaip sprendžiamos didelio masto plastikinių pakuočių problemos Azijoje.

Rūšiavimas, atliekos
Rūšiavimas, atliekos
© Shutterstock

„Indijoje nėra jokios išplėstinės gamintojo atsakomybės (dėl jos Lietuvoje nemokame už išrūšiuotų atliekų išvežimą ir tvarkymą) ir jokių sanitarinių sąvartynų, o porcijinės pakuotės čia yra vienintelis būdas išgyventi daugumai vietinių gyventojų. Todėl vietos valdžia nusprendė uždrausti porcijines pakuotes ir pakeisti jas bioskaidžiomis (dumblių pagrindo) alternatyvomis“, – plastiko naudojimo mažinimo pavyzdį diktuoja ji.

Tačiau tai, kas veikia vienoje šalyje nebūtinai suveiks kitoje. Kiekviena valstybė/regionas yra vis kitoks dėl savo finansinių pajėgumų, įgyvendinamų gamintojų atsakomybės principų schemų, veikiančios švietimo sistemos ir netgi religijos įtakos.

„Pakuočių problema yra holistinė, todėl nepakaks mažiau naudoti ar tiesiog pradėti naudoti alternatyvas, reikės ir sisteminių pokyčių, kurie šiuo metu ateina Lietuvoje ne iš vyriausybių, kaip kitose pasaulio šalyse, o iš visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų“, – teigia R. Tumaševičiūtė.

Būtina integruoti jaunąją kartą

Dėliojant viziją, kaip ateityje bus sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos, būtina įtraukti jaunąją kartą. Šiuo metu tam skiriamas dėmesys nėra pakankamas.

Pasak R. Tumaševičiūtės, „Žygis aplink Kauną“ įrodė, kad vaikai yra linkę prisidėti prie aplinkos švarinimo akcijų ir tai daro noriai ir susidomėję, ypač kai šiuos dalykus paverti tokiu žaidimu, kaip „vartotojo dėlionė“, kuri ne tik supažindina su atliekų prigimtimi, tačiau ir skatina susimąstyti, ką vartoji.

Plastikas pajūryje
Plastikas pajūryje
© Unsplash

„Aplinkosauginis teisingumas nėra tabu – vaikai puikiai suvokia, kad eksportuoti plastikines atliekas į Indiją ar Serbiją nėra geras dalykas ir toks „perdirbimas“ nėra visai „tikras perdirbimas“. Švietimo atliekų klausimais trūksta vyresniųjų tarpe – gimnazistų, studentų. Tai yra tikroji mūsų visuomenės žaizda. Prevencijos mokyklose nemoko, tačiau išmoko rūšiuoti, pakelti gulinčias ne vietoje atliekas. Ar to pakaks? To nepakaks, jei nebus sisteminių pokyčių ir dalis visuomenės liks nuošalyje“, – pabrėžia R. Tumaševičiūtė.

Idėjos – iš verslių vaikų

Kaip rašoma pranešime spaudai, dažnai idėjas, kaip galima spręsti įvairias problemas, tarp jų – ir aplinkosaugos, diktuoja vaikai. Jie, priešingai nei suaugusieji, remiasi ne draudimo / baudimo, o kūrybiškumo principu.

„Pastebėjome, kad vaikai yra jautrūs globalinėms bei vietos problemoms ir renkasi jas spręsti inovatyviais metodais, o ne draudimais“, – sako „MiniBoss“ Vilnius ir Klaipėda mokyklų vadovė Diana Blažaitienė.

Pavyzdžiui, viena iš vaikų idėjų buvo pakeisti plastikinius maišelius suyrančiais, kad vartotojai galėtų naudoti maišelius, tačiau jie irdami patręštų žemę.

„Ieškodami tokių medžiagų, vaikai atrado sapropelį, kurio plačias panaudojimo galimybes pradėjo nagrinėti mūsų studentas Vytenis Jurgelionis. Vytenio misija – skatinti visuomenę domėtis alternatyvomis plastikui, taip pat panaudoti iš gamtos gaunamus natūralius resursus, pakeičiant visuomenėje plačiai naudojamus daiktus. Sapropelis gali būti panaudojamas tiek pakeičiant plastiką ir netgi naudojamas kepimo procese (pvz., duonos gaminiuose)“, – inovatyvius jaunosios kartos projektus vardija D. Blažaitienė, tarp kurių ir suyrančios vienkartinės lėkštės, rūšiavimo šiukšlinės biurams, pritaikytos pagal įmonių individualizuotą stilistiką ir kt.

Eko energetika
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Top naujienos

Ramūnas Bogdanas | D+

Niekšinga bolševikinė tradicija nuodyti valstybės „priešus“ tęsiasi, skiriasi tik mados: aukų sąrašas pildomas

Nuodijimas kaip būdas atsikratyti nepageidaujamu asmeniu žinomas nuo seniausių laikų. Nužudymas...

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio (182)

Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė...

Moteris nustebo, palyginusi grįžusiųjų izoliacijos trukmę Lietuvoje ir ES šalyse: skirtumas didžiulis (109)

Kaunietės Linos šeima dėl šeiminių aplinkybių daug keliauja po įvairias šalis, o grįžusi...

27-metis su tėvais gyvenantis jaunuolis tapo COVID-19 prognozių superžvaigžde (52)

Varžytuvėse dėl tiksliausio koronaviruso prognozuotojo titulo pagrindiniai varžovai buvo...

Paulius Jurkevičius. Nacionalinė akių muilinimo programa: jokių bangų! (27)

Kai kurie žodžiai erzina. Kai kurie sukelia kone dusulį (pykčio). Tam tikri žodžiai yra...

Kur šiais metais bus keliaujama: atsigavimą pastebi Afrikoje ir Antarktidoje (7)

Visuotinės pandemijos pradžioje kelionių ekspertai puolė spėlioti atsigavimo trajektoriją. Ar...

Agnė K. | D+

Karantininis pavasaris Nr.2: ar ir vėl neišlįsime iš treningų? ekspertės patarimai, kaip derinti stilių ir patogumą

Žiūrint į socialinius tinklus, peršasi išvada, kad žmonės karantino metu nešioja tik...

Drukteinis: ar galima diskriminuoti žmogų už tai, kad jis nepasiskiepijo? (555)

Darbdaviai, svarstydami, kaip paskatinti skiepijimąsi, įvardija, kad galėtų kompensuoti ir...

Kodėl persirgus COVID-19 ilgainiui sumažėja antikūnų kiekis ir ar tas pats nutinka pasiskiepijus vakcina?

Visame pasaulyje pradėtų naudoti vakcinų nuo naujojo koronaviruso sukeliamos COVID-19...

Dončičiaus stiliumi: Vinalesas tritaškiu nuo lentos išplėšė pergalę „Lietkabeliui“

Šeštadienio vakarą Pasvalyje vykusiose rungtynėse, svečiai iš Panevėžio iškovojo 14-ąją...